- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2-42-374/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04576-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Kalvarijos socialinės, Biudžetinei įstaigai Kalvarijos socialinės
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui E. J., atsakovo Kalvarijos socialinės globos namų atstovui advokatui R. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui Biudžetinei įstaigai Kalvarijos socialinės globos namai dėl įsakymo panaikinimo, pripažinimo atleidimo iš darbo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. teismo prašo: panaikinti 2010-09-02 Kalvarijos socialinės globos namai direktorės priimtą įsakymą P-49 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M.“, pripažinti V. M., a/k (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu; grąžinti V. M., a/k (duomenys neskelbtini) į darbą biudžetinėje įstaigoje Kalvarijos socialinės globos namai, į socialinės darbo vadovės pareigas; priteisti iš biudžetinės įstaigos Kalvarijos socialinės globos namai V. M., a/k (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Kalvarijos socialinės globos namai su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2088-06-02 ieškovė pasirašė su atsakovu neterminuotą darbo sutartį Nr. 137 socialinės darbuotojos pareigoms (b.l. 4-5). 2010-09-02 Kalvarijos socialinės globos namai direktorius priėmė įsakymą P-49 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M.", kuriame nurodė, kad ieškovė atleidžiama iš darbo nuo 2010-09-02 pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. (b.l. 6-7).
Su šiuo įsakymu ieškovė nesutinka. Ieškovė nurodo, jog atsakovas teigia, kad ji 2010 metais nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovo manymu netinkamas vykdymas arba nevykdymas pareigų yra: 2010-08-05 ieškovės pateiktas Kalvarijos socialinės globos namų socialinio darbo padalinio darbuotojų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo grafikas, kuriame darbuotojai A. G. pertrauka pailsėti ir pavalgyti paskirta po 5 valandų, o ne po 4 valandų, tame pačiame darbo grafike neužtikrino nepertraukiamo darbo rugsėjo 6-7 d. socialinio darbo padalinio intensyvios slaugos korpuse ir R. Š. rugsėjo 25-26 d. pamainos trukmė numatyta ilgesnė nei 24 valandos (b.l. 11).
Ieškovės nuomone, pati griežčiausia nuobauda - atleidimas iš darbo, jai buvo paskirta už tai, kad biudžetinės įstaigos - Kalvarijos socialinės globos namai direktorė, nesutiko su ieškovės sudarytu ir pateiktu 2010 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiku, pagal kurį reikėjo dirbti tik kitą mėnesį - 2010 m. rugsėjo mėn.
Ieškovė teigia, kad darbo grafikus tvirtinti ir pasirašyti privalo įstaigos vadovas. Tai, kad ieškovės ir įstaigos vadovo nuomonė nesutapo sudarant 2010 m. rugsėjo mėn. darbo grafiką, nėra laikytina sunkiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio būtų galima atleisti iš darbo. Ieškovė taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad jos darbo pobūdis yra ne tik sudarinėti darbo grafikus, ji atliko ir kitas darbines funkcijas. Dėl savo darbo, išskyrus 2010 m. rugsėjo mėnesio socialinio darbo padalinio darbuotojų grafiko sudarymą, ieškovės teigimu, pastabų ir nusiskundimų ieškovė nėra gavusi. Ieškovė mano, kad 2010 metų rugsėjo mėnesio darbo grafikas, pagal kurį dar tik būtų reikėję dirbti ateityje, negalėjo padaryti įstaigai jokios žalos ar sukelti pasekmes. Ieškovė pabrėžė, kad darbo grafikas yra pildomas ir taisomas, nes darbuotojai suserga, išeina atostogauti, prašo atleidžiami iš darbo ir t.t.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas teiginį, kad ji 2010 metais nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas grindžia ir tuo, kad 2010-03-16 įsakymu Nr. P-23 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda-pastaba. Tuomet drausminės nuobaudos-pastabos ieškovė neginčijo, nenorėdama, kad kolektyve įsivyrautų įtampa, todėl neinicijavo ir darbo ginčų komisijos sudarymo ir nuobaudos apskundimo. Ieškovė mano, kad atsakovas tuo pasinaudojo, ir po keleto mėnesių ėmėsi veiksmų, siekdamas ieškovę atleisti iš darbo. Ieškovės nuomone, ji atleista neteisėtai ir turi būti grąžinta į darbą. Per šį laikotarpį, kol buvo nagrinėjama ši byla, pasikeitė atsakovo įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašas. Ieškovės nuomone, tai, kad buvo panaikintas socialinio darbo vadovės etatas, o įvestas naujas – vyriausiojo socialinio darbuotojo etatas, jos reikalavimo nekeičia. Iš esmės šių pareigybių darbo funkcijos yra analogiškos, pasikeitė tik pareigybės pavadinimas.
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo prastas LR Darbo kodekso žinojimas ir klaidingas taikymas, sudaro prielaidas netinkamam socialinių paslaugų organizavimui, planavimui ir teikimui, trukdo socialinio darbo padalinio veiklos planavimui bei neleidžia tinkamai organizuoti, prižiūrėti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų veiklos.
Atsakovas paaiškino, kad Kalvarijos socialinės globos namų socialinio darbo vadovė V. M. 2010 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Kalvarijos socialinės globos namų socialinio darbo padalinio darbuotojų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo grafiką, kuriame nesilaikant Socialinio darbo vadovo pareiginių nuostatų 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 5.1.4 punktų ir pažeidžiant Kalvarijos pensionato Darbo tvarkos taisyklėse, LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Darbai, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė" 10.2 punkte numatytą nepertraukiamą darbų ir paslaugų tęstinumą, socialinio darbo padalinio intensyvios slaugos korpuse neužtikrino nepertraukiamo darbo rugsėjo 6-7 dieną. 2010 m. rugpjūčio 17 d. V. M. pateikė paaiškinimą, kuriame savo klaidą teisino B. K. poreikiu priprasti prie darbo sąlygų, grįžus iš atostogų. Tame pačiame darbo grafike, kuriame, prieštaraujant LR Darbo kodekso 144 str. 4 d. įtvirtintai nuostatai, kad darbuotojų darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą, R. Š. rugsėjo 25-26 d. pamainos trukmė numatyta ilgesnė nei 24 valandos. 2010 m. rugpjūčio 17 d. V. M. pateikė paaiškinimą, kuriame savo klaidą teisino dideliu darbo krūviu.
Atsakovas laiko, kad Kalvarijos socialinės globos namų 2010 m. rugsėjo mėn. 02 d. direktorės įsakyme P-49 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M." buvo pagrįstai konstatuota, kad V. M. nerūpestingai atliko darbo pareigas, netinkamai planuodama socialinio darbo padalinio ir jai pavaldžių darbuotojų veiklą, sudarydama klaidingus bei teisės normas pažeidžiančius darbo grafikus ir pažeidė LR Darbo kodekso 144 str. 4 d., 228 str., 274 str., Vidaus tvarkos taisyklių 74, 96, 98, 102. 106, 110 punktus, Socialinio darbo vadovo pareiginių nuostatų Nr. l - 2.5, 3.1.2, 3.1.5, 3.1.6, 5.1.4 punktus. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes ir nenorą jas pripažinti ir ištaisyti, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį ir tai, kad darbuotojas pažeidė darbo drausmę jau antrą sykį per paskutinius 12 mėnesių, tinkamai ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos taikė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).
Atleidimas iš darbo yra griežčiausia drausminė nuobauda, todėl ją taikyti leidžiama, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios.
Ieškovei 2010-03-16 įsakymu Nr. P-23 paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 42), kuri taikyta už socialinio darbo padalinio veiklos kontrolės nepakankamą vykdymą bei individualių socialinės veiklos planų savalaikį nepatvirtinimą. Ieškovės teigimu, nenorėdama sudaryti kolektyve įtampos, konfliktuoti su vadove, šio įsakymo neskundė, nors iš esmės su nurodytais jos darbo trūkumais nesutiko. Ieškovės nuomonė išdėstyta paaiškinime (b.l. 41).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip minėta, drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga (DK 236 straipsnis). Skiriant pirmąją nuobaudą – papeikimą, atsakovas įsakyme nenurodė konkretaus pažeidimo (b.l. 42). Sprendžiant iš reikalavimo pasiaiškinti turinio, nuobauda skirta už socialinio darbo padalinio veiklos kontrolės nepakankamą vykdymą ir laiku nepatvirtintus individualius socialinės veiklos planus sausio mėnesiui (b.l. 40). Atsakovas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, kokie buvo nustatyti konkretūs nepakankamo kontrolės vykdymo faktai ir kokia padaryta įstaigai žala laiku nepatvirtinus socialinės veiklos planų. Todėl spręstina, kad nuobauda skirta nenustačius konkretaus pažeidimo ir dėl jo atsiradusios žalos, nuobauda pagrįsta formaliais darbuotojo darbo trūkumais. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1388/2002). Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neįrodė esant visas drausminės atsakomybės sąlygas, vadinasi, pirmoji nuobauda – pastaba ieškovei buvo skirta nepagrįstai.
Įstatyme įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių, padedančių užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą. LR DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (LR DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Atsakovas pateikė teismui Kalvarijos pensionato socialinio darbo vadovo pareiginius nuostatus Nr. 1, patvirtintus 2009 m. (b.l. 35-39). Šiose pareigose nuo 2008-11-04 dirbo ieškovė (b.l. 5), tačiau su savo darbo pareiginiais nuostatais supažindinta nebuvo.
Darbo drausmės užtikrinimo pagrindai – tai pagrindiniai būdai, priemonės ir sąlygos, su kurių pagalba įmonėse užtikrinamas ir palaikomas optimalus darbo drausmės lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonominių sąlygų sudarymas yra darbdavio prerogatyva (DK 227 str.). Subjektyviu požiūriu darbo drausmė suvokiama kaip konkretaus darbuotojo pareiga laikytis jam privalomų norminių teisės aktų reikalavimų bei vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, duodamus remiantis sudaryta darbo sutartimi. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui, nes darbuotojo kaltė nėra preziumuojama (DK 246 str.). Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.
Ieškovė iš darbo atleista už netinkamai paruoštą Kalvarijos socialinės globos namų socialinio darbo padalinio darbuotojų 2010 m. rugsėjo mėn. darbo grafiką, kuriame darbuotojai A. G. pertrauka pailsėti ir pavalgyti paskirta po 5 valandų, o ne po 4 valandų, tame pačiame darbo grafike neužtikrino nepertraukiamo darbo rugsėjo 6-7 d. socialinio darbo padalinio intensyvios slaugos korpuse ir R. Š. rugsėjo 25-26 d. pamainos trukmė numatyta ilgesnė nei 24 valandos (b.l. 11). Atsakovas atleidimo iš darbo įsakyme konstatavo ieškovės nepakankamą kvalifikaciją, teisinių žinių stoką, įstatymų, norminių aktų, pareiginių nuostatų ir vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą (b.l. 6-7).
Atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas, taip pat kad įstatymo nereikalaujama, jog pakartotinis pažeidimas būtų tyčinis ar šiurkštus. Jeigu darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, tai jis gali būti atleistas ir už vienkartinį tokį pažeidimą tik kitu pagrindu, t. y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. S. v. UAB „ Sanmeridus“, bylos Nr. 3K-3-299/2004, kt.). Tačiau tai nereiškia, jog esant įstatymo reikalaujamai juridinių faktų sudėčiai atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas neturi pagrindo vertinti jos padaryto darbo drausmės pažeidimo pobūdžio, jo padarymo aplinkybių ir spręsti ieškovės atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu neteisėtumo klausimą. Teismo nuomone, pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą (LAT 2010-07-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-311/2010). Atsakovas, matydamas ir suprasdamas, kad ieškovei, kaip įstaigos padalinio vadovei, trūksta teisinių žinių, nesiėmė jokių priemonių šiam klausimui spręsti, t.y. nesiūlė, nesiuntė bei neorganizavo galimybių gilinti žinias mokymuose, nesiūlė keisti pareigų – perkelti į lengvesnes, ne tokias atsakingas pareigas. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad atsakovo įstaigoje yra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris dirba ūkvedžio pareigose ir kurio teisines žinias galima panaudoti ne tik ūkvedžio darbui atlikti (b.l. 62-63). Tinkamai organizavus darbą įstaigoje, būtų išvengta tokių nuolat besikartojančių klaidų. Liudytojai A. Č., E. D., A. K. nurodė, kad klaidų darbo grafikuose būdavo, darbo grafikus sudarydavo ne vien tik ieškovė, bet ir kitų padalinių vadovai, darbo grafikus galima keisti atsižvelgiant į situaciją – darbuotojo ligą ar kitas problemas (b.l. 169-170). Liudytojų teigimu, ieškovė dirbo gerai, atsižvelgdavo į darbuotojų prašymus, kolektyve buvo mandagi ir taktiška. Atsakovas nenurodė jokių žalingų pasekmių, kilusių dėl ieškovės klaidingai paruošto darbo grafiko, nepateikė jokių kitų įrodymų, kad ėmėsi priemonių ieškovės darbo kokybei gerinti ar priemonių ieškovės darbo drausmei stiprinti ir kad šios priemonės buvo neefektyvios. Ieškovės netinkamas darbo grafiko sudarymas, teismo nuomone, nėra šiurkštus ar tyčinis darbo drausmės pažeidimas, sukėlęs žalingas pasekmes. Priešingai, ieškovė sudarydama grafiką atsižvelgė į darbuotojų pageidavimus, įstaigoje buvusią praktiką, ką patvirtino liudytojai A. Č., A. G. (b.l. 169, 175 antra pusė). Nors atsakovo atstovė teigė, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas nuolat, tačiau ji nebuvo traukiama drausminėn atsakomybėn (b.l. 168 antra pusė). Tačiau kai kurie liudytojai – E. D., S. Č. nurodė, kad įstaigos vadovė buvo nepatenkinta nei ieškove, jos darbu, nei kitais personalo darbuotojais (b.l. 169 antra pusė). Akivaizdu, kad neefektyvus darbo organizavimas, toleravimas žodinių pastabų iš administracijos pusės, kontrolės stoka arba perdėta kontrolė, negali būti įvardijama tinkama darbo drausme. To pasekoje atsiranda piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pareigomis tiek iš administracijos pusės, tiek iš darbuotojų. Darbo drausmės užtikrinimo pagrindai – tai pagrindiniai būdai, priemonės ir sąlygos, su kurių pagalba įmonėse užtikrinamas ir palaikomas optimalus darbo drausmės lygis. Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonominių sąlygų sudarymas yra darbdavio prerogatyva (DK 227 str.). Todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytas šalių ginčo dėl ieškovės padaryto antrojo darbo drausmės pažeidimo aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad atsakovas, nuspręsdamas taikyti ieškovei už aptariamą pažeidimą griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, tinkamai nesivadovavo DK 238 straipsnyje nustatytais drausminės nuobaudos parinkimo kriterijais. Todėl darytina išvada, kad atsakovo parinkta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo per griežta, t. y. neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui, todėl yra pagrindas pripažinti ją neteisėta.
Sutinkamai su DK 297 str. 3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nori grįžti į pirmesnes pareigas, nors jos iki atleidimo iš darbo užimta pareigybė šiuo metu jau panaikinta. Vietoj socialinio darbo padalinio vadovo pareigybės įstaigoje šiuo metu yra vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigybė (b.l. 179). Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad iš esmės šių pareigybių nuostatai nesiskiria (b.l. 36-39, 102-105), todėl ieškovė gali būti grąžinta į darbą.
Kaip pasekmė tenkinti ieškovės reikalavimai dėl išmokos už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (DK 297 str. 3 d.). Ieškovės vidutinis darbo užmokestis – 1254,32 Lt (b.l. 68). Išmoka už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-09-02 iki 2012-02-21 sudaro: 18 mėn. x 1254,32 Lt = 22577,76 Lt, ir nuo 2012-02-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojant kas mėnesį po 1254,32 Lt.
Kiti posėdžio metu šalių išsakyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą (b.l. 143), bei žyminis mokestis ir teismo išlaidos - valstybei (CPK 93, 96 str.).
Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį patenkinti.
Panaikinti Kalvarijos socialinės globos namų direktorės 2010-09-02 įsakymą Nr. P-49 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M.“.
Pripažinti V. M., a/k (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu; grąžinti V. M., a/k (duomenys neskelbtini) biudžetinėje įstaigoje Kalvarijos socialinės globos namai į pirmesnį darbą.
Priteisti iš atsakovo biudžetinės įstaigos Kalvarijos socialinės globos namai, į/k 190793452, Kušliškių k., Kalvarijos sav., ieškovei V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-09-02 iki 2012-02-21 – 22577,76 (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus 76 ct), ir nuo 2012-02-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojant kas mėnesį po 1254,32 Lt.
Priteisti iš atsakovo biudžetinės įstaigos Kalvarijos socialinės globos namai, į/k 190793452, Kušliškių k., Kalvarijos sav., ieškovei V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2904 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturis litus) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo biudžetinės įstaigos Kalvarijos socialinės globos namai, į/k 190793452, Kušliškių k., Kalvarijos sav., 677,33 Lt žyminio mokesčio ir 70,50 Lt teismo pašto išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 1254,32 Lt išieškojimo ieškovės V. M. naudai vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.