Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1-449/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
1S-1-449/2015
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00160-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
V. U.
Byla Nr. 1S-1-449/2015
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00160-2013-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. U. gynėjo Pauliaus Jablonsko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe su B. J., organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos turint tikslą ją platinti, ir pasikėsino organizuoti šios psichotropinės medžiagos kontrabandą o būtent: veikdamas dėl savanaudiškų paskatų tikslu praturtėti, organizuota grupe su B. J. ir dar vienu tarpininko vaidmenį atliekančiu Norvegijos Karalystėje gyvenančiu Lietuvos Respublikos piliečiu, dėl kurio ikiteisminį tyrimą atlieka Norvegijos policijos pareigūnai, ne vėliau 2013 m. gruodžio mėn., susitarę su Norvegijos Karalystės piliečiais, kurių atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atlieka Norvegijos policijos pareigūnai, dėl nuolatinio psichotropinės medžiagos tiekimo į Norvegiją B. J., ne vėliau 2013 m. iki rugsėjo pradžios neteisėtai, neturint leidimo, nenustatytomis aplinkybėmis įgijus 20,068 kg miltelių, kuriuose buvo 4,3748 kg grynos psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir laikant juos savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paslėpė juos įdėjęs į automobilio atsarginio rato padangą, o 2013 m. rugsėjo 2 d., apie 17.30 val., jis savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitikęs su V. U., jam perdavė ratą su jame paslėpta psichotropine medžiaga, kuris perduotą ratą įdėjo į savo vairuojamo automobilio Mersedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę.

Tokiu būdu parengus psichotropinės medžiagos neteisėtą gabenimą kontrabanda į Norvegijos Karalystę, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. B. J., bendraudamas su V. U. betarpiškai ir telefonu duodamas jam nurodymus ir patarimus, vadovaudamas nusikalstamų veikų darymui, o V. U., vykdydamas B. J. nurodymus, perduotą psichotropinę medžiagą 2013-09-02 vakare neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, paslėptą savo vairuojamo automobilio Mersedes Benz E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje įdėtame atsarginiame rate, ir pasikėsino neteisėtai gabenti kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką, tačiau nusikalstamos veikos (kontrabandos) V. U. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2013-09-02, apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Panevėžio poskyrio mobiliųjų grupių ir MKT skyriaus pareigūnų, o psichotropinė medžiaga buvo aptikta ir paimta.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. U. 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai kaltinamajam V. U. nėra pasikeitę ar išnykę. Jis kaltinamas tyčinio labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, praeityje teistas Lietuvoje ir Vokietijoje bei neturi oficialaus pajamų šaltinio. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas veikdamas organizuota grupe su asmenimis, gyvenančiais užsienyje, nuo 2012 m. sistemingai lankėsi Norvegijoje. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus kaltinamojo V. U. atžvilgiu nėra galimybės.

Šalies argumentai

Kaltinamojo V. U. gynėjas skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad prokuroras byloje nebuvo pateikęs kategoriškų ir nenuginčijamų duomenų apie tai, jog V. U. žinojo, kad gabena narkotines ar psichotropines medžiagas. Gynėjo manymu, nusikalstamos veikos - psichotropinių medžiagų kontrabandos - subjektyvinės pusės požymiai grindžiami prielaidomis.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo ir vertinant slėpimosi nuo teisingumo pavojų, negalima apsiriboti tik gręsiančios bausmės griežtumu. Būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios leistų susiformuoti tikrai pagrįstam manymui, jog asmuo slėpsis nuo teisingumo, arba, atvirkščiai, parodytų, kad pavojus, jog asmuo slėpsis, yra toks nedidelis, kad nepateisina suėmimo skyrimo ar pratęsimo. Dėl to būtina atkreipti dėmesį į asmens charakterį, turimą turtą, ryšius su valstybe, kurioje jis yra persekiojamas. Gynėjas nurodo, kad iki sulaikymo V. U. buvo registruotas darbo biržoje, o kaip ir kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, turėjo galimybę ieškoti darbo Europos Sąjungos šalyse. V. U. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra vedęs. Taip pat gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. U. buvo ne kartą apklaustas, davė paaiškinimus, o tai rodo, kad asmuo linkęs kontaktuoti su teisėsaugos pareigūnais, paaiškinti jam žinomas bylos aplinkybes. Gynėjo manymu, įvertinus šias aplinkybes, vien inkriminuojamų veikų sunkumo kriterijaus nepakanka padaryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis pažeis švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimus ir pasislėps ar pabėgs.

Gynėjas skunde teigia, kad teismo išvada, jog būdamas laisvėje V. U. gali daryti naujus nusikaltimus, prieštarauja bylos duomenims. V. U. buvo registruotas darbo biržoje, be to, kaip nurodė pats kaltinamasis jis dirbo ir užsienyje, taigi jis turėjo lėšų pragyvenimui. Kaltinamajame akte, veikos aprašyme nėra jokių duomenų apie tai, kad už veiksmus, kurie inkriminuojami V. U. jis gavo kažkokį užmokestį, o teismo išvada, leidžia gynybai teigti, jog teismas, neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos teismo posėdyje netiesiogiai konstatavo, kad V. U. įvykdė ne tik veikas nurodytas kaltinamajame akte bet ir kitas veikas, dėl kurių byla nėra atiduota teismui. Gynėjas taip pat nurodo, kad sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, reikėtų įvertinti ir kaltinamojo sveikatos būklę. V. U. laikomas suėmime nuo 2013 m. rugsėjo 3 d., t. y. daugiau kaip metus, medicininiai dokumentai rodo, kad jam buvo diagnozuota L5-S1 disko išvarža, buvo atlikta operacija. V. U. teigimu, jo būklė yra bloga, jam reikalingas specifinis gydymas, kurio Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali suteikti.

Gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad esančių faktinių duomenų visuma – įtariamojo ir liudytojų apklausų protokolai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjas skunde ginčija V. U. kaltę, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaip jau buvo minėta, įrodymai vertinami ir kaltės klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Būtina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šio straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

V. U. yra kaltinamas galimai padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. U. kardomosios priemonės - suėmimo terminą nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo / kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad V. U. kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis), o baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai nurodo, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka padaryti išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys rodo, kad V. U. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo oficialiai nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, be to jis praeityje buvo teistas. Priešingai, nei teigia kaltinamojo gynėjas, V. U. nėra vedęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl šio teiginio buvo jau pasisakyta 2014 m. spalio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurioje pažymėta, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, V. U. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia pripažinti, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Šio teismo nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam V. U. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kurių padarymu ir pasikėsinimu padaryti kaltinamas V. U., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, jos nebuvo atsitiktinės, buvo gerai iš anskto suplanuotos, turi konspiratyvų pobūdį, o bylos faktiniai duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad lėšos, gautos iš nusikalstamos veiklos galimai buvo vienu iš kaltinamojo pragyvenimo šaltinių. Be to, kaip jau buvo nurodyta anksčiau nutartyje, V. U. praeityje buvo teistas, iki sulaikymo nedirbo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. U. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Apeliacinio teismo išvadų nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į V. U. sveikatos būklę, kad jis negauna reikiamo gydymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad būnant suimtu, esant būtinybei, jam nėra suteikiama ar negali būti suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Ši kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. U. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas V. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. U. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta