Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2016-10-09, apie 3.10 val., L. A. g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota“, v/n. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas 1,69 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą 1,66 promilių) girtumo laipsnis.

V. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tą naktį ji, jos sesuo D. ir draugas G. buvo pas ją namie. Ji su draugu vartojo alkoholį. Sesuo alkoholio nevartojo, ji laukiasi. Ji su G. stipriai susipyko, susinervino, paprašė, kad sesuo nuvežtų ją iki degalinės įsigyti cigarečių. Sesuo vairavo, o ji dėl pykčių su G. stipriai verkė, todėl sėdo ant galinės sėdynės. Sesuo nuvežė ją iki degalinės, nupirko jai cigarečių. G. skambino ir prašė grįžti. Grįžti ji nenorėjo. Sesuo priparkavo automobilį netoli namų, nuėjo pašnekėti su G., kad šis jos atsiprašytų. Ją paliko automobilyje. Ji sėdėjo automobilyje ir rūkė. Prie jos privažiavo pareigūnai ir pareiškė, kad kažkas pranešė, jog matė ją vairuojančią automobilį. Pareigūnai prašė pateikti dokumentus. Ji padavė dokumentus. Paprašė papūsti į alkotesterį. Pareigūnai surašė protokolą, pasiėmė vairuotojo pažymėjimą, padavė laikinas teises. Ji bandė aiškinti, kad nevairavo. Nepamena, ar nurodė, kad sesuo vairavo, lyg ir nurodė. Tuo metu buvo išsigandusi. Sesers neiškvietė, nes aiškinosi su pareigūnais, ir nebuvo laiko. Protokolą rašė apie 20 minučių. Nepaskambino sesei, nes neturėjo telefono, kuris buvo namuose. G. prieš tai skambino į sesers telefoną. Sėdėjo prie vairo, kai rado pareigūnai, nes sesuo paliko užvestą automobilį. Sesuo buvo sustojusi vairuodama paklausti žmonių, ar reikia pagalbos, nes šie stovėjo su avariniu.

Liudytojas Marius G. K. teisme parodė, kad dirbome su pareigūnu D. N. siekiant užtikrinti viešąją tvarką rinkimų metu. Važiavo Asanavičiūtės gatve. Juos prisivijo automobilis „Mercedes“, iš kurio išlipęs vaikinas pranešė, kad Asanavičiūtės g. važinėja „Toyota“, kurią vairuoja mergina, ir ši galimai yra neblaivi. Jie apsisukę privažiavo prie Asanavičiūtės g. 8 namo kiemo. Prie įvažiavimo pamatėme stovinčią „Toyotą Avensis“, pilkos spalvos. Automobilis buvo su įjungta avarinės šviesos signalizacija ir veikiančiu varikliu. Už vairo sėdėjo V. K. ar bent jau labai panaši mergina. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Mergina paaiškino, kad nevairavo automobilio, tik sėdėjo jame ir šildėsi. Vaikinas nurodė, kad turi filmuotą medžiagą, įrodančią, kad mergina vairavo automobilį. Jie iškvietė Kelių patrulių ekipažą. Priėjus prie automobilio mergina galbūt kalbėjo telefonu, sėdėjo už vairo. Automobilis stovėjo Asanavičiūtės g., priešpriešinėje eismo juostoje prie įvažiavimo į 8 namo kiemą.

Liudytojas D. N. teisme parodė, kad dirbant pagal atskirą planą Asanavičiūtės - Gudelių sankryžoje prie jų privažiavo automobilis, kuris mirksėjo šviesomis. Jie sustojo. Išlipęs asmuo pasakė, kad Asanavičiūtės g. važinėja automobilis, įtariamai vairuotoja yra girta. Apsisukę jie privažiavo prie automobilio „Toyota“, kuris stovėjo su užvestu varikliu. Prie vairo sėdėjo mergina. Jie paprašė pateikti dokumentus. Mergina pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paklausus, ar ji vairavo, mergina atsakė, kad nevairavo. Jie nutarė iškviesti Kelių policijos ekipažą, nes patys dirbo pagal atskirą planą, neturėjo laiko gilintis į įvykį. Vaikinukas, kuris juos pasivijo, pasakė, kad turi filmuotą medžiagą. Priėjus mergina sėdėjo prie vairo, laikė rankoje telefoną ir sakė, kad kažkam skambins. Tai buvo mobilusis telefonas. Mergina kategoriškai neigė, kad vairavo.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl sulaikytos vairuotojos, kuri vairavo neblaivi. Iki atvykstant sužinojo, kad įvykio vietoje jau yra policijos ekipažas. Atvykus liudytojas nurodė, kad turi filmuotą medžiagą, kad matė, kaip moteris vairavo automobilį. Tuo metu moteris galimai kažkur nuėjo, gal namo. Po kurio laiko grįžo. Kilo įtarimas, kad ji vairavo neblaivi. Liudytojams buvo nurodyta viską išdėstyti raštiškai. Bendraujant su mergina, ši buvo neblaivi ir negalėjo atsakyti, ar vairavo, ar nevairavo. Mergina nebandė skambinti telefonu, bet pažįstamas ar draugas atvažiavo automobiliu. Kiek suprato, tai buvo galbūt vyras, gal sugyventinis ar draugas. Šis bendravo su ja, todėl jie suprato, kad juos riša kažkokie santykiai. Įvykio vietoje jie rašė protokolą. Mergina neatsisakė pūsti, sutiko pasitikrinti. Mergina turėjo kvapą ir akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivi.

Liudytojas N. D. teisme parodė, kad padėjo žmogui ir partempė kitą automobilį. Prie jų privažiavo sidabrinis automobilis, kurį vairavo mergina. Ši pasiūlė padėti. Pasakius, kad pagalbos nereikia, mergina nuvažiavo. Po to ši vėl privažiavo, vėl klausė, ar nereikia padėti. Jam pasirodė, kad mergina kalba neaiškiai. Jis nutarė pranešti policijai. Pasivijo pravažiavusį policijos ekipažą ir pasakė apie įvykį. Grįžo atgal į įvykio vietą. Atvažiavo pareigūnai. Šie susitiko su ta mergina. Mergina stovėjo išlipusi prie automobilio. Tai buvo ta mergina, kuri siūlė pagalbą. Jis turėjo filmuotą įrašą, tačiau šiuo metu nebeturi. Kai privažiavo mergina, mašinoje konkrečiai kito žmogaus jis nematė.

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. K. 2016-10-09 d. 3.18 val. buvo nustatytas 1.69 prom. girtumas (b. l. 10).

Iš patikros sertifikato matyti, kad naudojamo alkotesterio „Alkotest 6810“ matavimo paklaida nuo 1,01 iki 5 promilių yra ± 1,7 % (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad V. K. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tokią tiesą patvirtina nuosekli visumos duomenų analizė ir logiškai tarpusavyje atitinkantys įrodymai.

V. K. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio naktį sesuo D., o ne ji pati, vairavo jos automobilį. Atvykus pareigūnams ji buvo išsigandusi, aiškinosi su pareigūnais ir nebuvo laiko pakviesti sesę. Tokie V. K. parodymai nebuvo neginčijamai patvirtinti, nes siekiant teismui iškviesti ir apklausti pažeidėjos nurodytą asmenį – sesę D. A. – ši kategoriškai atsisakė atvykti į teismą ir pateikė paaiškinimą raštu (b. l. 30) nebūdama įspėta ir nepasirašiusi dėl melagingų paaiškinimų ar parodymų davimo, dėl ko remtis tokiais teiginiais teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo. Neturėdamas galimybės patikrinti D. A. teiginių patikimumo pagal privalomas proceso normas, t. y. atliekant įstatymu numatytą ir reglamentuotą liudytojos apklausą, teismas tokių D. A. raštu pateiktų teiginių negali pripažinti pagrįstu įrodymu, negali jais vadovautis, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad teiginius pateikė asmuo, kuris pagal įstatymą yra artimas pažeidėjos giminaitis.

Kita vertus, teismas iš liudytojo N. D. parodymų nustatė, kad prie jo du kartus privažiavo automobilis, kurį vairavo mergina. Mašinoje kito žmogaus jis nematė. Ši mergina kalbėjo nerišliai, dėl ko jam kilo įtarimas dėl merginos būsenos. Apie tai jis pranešė netoliese buvusiems policijos pareigūnams. Šie atvykę prie automobilio bendravo būtent su ta mergina, kuri siūlė pagalbą. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad bendraujant su įvykio vietoje rasta mergina, ši buvo neblaivi. Mergina neatsisakė pūsti ir sutiko pasitikrinti neblaivumą. Remiantis alkotesterio pažymos V. K. įvykio vietoje buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Liudytojai M. G. K. ir D. N. teisme parodė, kad pagal liudytojo N. D. pranešimą atvykę prie Asanavičiūtės g. 8 namo kiemo pamatė stovintį automobilį „Toyotą Avensis“ su veikiančiu varikliu, prie vairo sėdėjo V. K., nuo kurios sklido alkoholio kvapas. Ši aiškino, kad nevairavo automobilio, tik sėdėjo jame ir šildėsi. Mergina turėjo telefoną. Nė vienas iš minėtų liudytojų nenurodė teismui, kad įvykio vietoje rasta neblaivi V. K. būtų minėjusi bent ką apie kitą vairuotoją, t. y. apie savo sesę. To sklandžiai paaiškinti teismui nesugebėjo ir pati pažeidėja, kuri duodama parodymus teigė, kad nepamena, ar nurodė pareigūnams, lyg ir nurodė, jog automobilį vairavo jos sesuo. Be to, V. K. teismui teigė, kad neturėjo telefono, todėl negalėjo paskambinti ir iškviesti į įvykio vietą savo sesers, nors liudytojai M. G. K. ir D. N. teisme tvirtino, kad matė pas V. K. mobilaus ryšio telefoną. Tokie prieštaravimai ir abejonės verčia V. K. parodymus teisme pripažinti nepatikimais, juos atmesti kaip prieštaraujančius nustatytiems faktams ir nesiremti priimant teismo sprendimą. Kritikos neatlaiko ir logiškai nepaaiškinama, kodėl V. K., kuri pasak jos vežama sesės sėdėjo automobilio gale, neva sesei pasišalinus labai greitai persėdo automobilyje su veikiančiu varikliu iš galo prie vairo, kodėl ji po surašyto jai įvykio vietoje administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo apie tai nepranešė sesei, su šia nesikreipė į policijos įstaigą. Tokiu būdu įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, vienus duomenis logiškai ir pagrįstai jungiant su kitais, teismas nustatė tikrąsias faktines aplinkybes, V. K. neteisėtus veiksmus dėl automobilio vairavimo, jos kaltę dėl to ir akivaizdų norą teisme išvengti atsakomybės teikiant melagingus duomenis apie neva ne jos, bet dvynės sesers vairuotą automobilį.

V. K. veiksmai dėl vairavimo esant neblaiviai, kai jai net ir įvertinus matavimo prietaiso leistiną paklaidą nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, atitinka teisės pažeidimą, numatytą įvykio metu (iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui V. K. padarytas pažeidimas nepatenka į veikų sąrašą, kurias dėl švelnesnės administracinės atsakomybės būtina perkvalifikuoti pagal naujas teisės normas. Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi būti vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas V. K. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. V. K. padarė pažeidimą eismo saugumo srityje, sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ji praeityje ne kartą bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, kaltės nepripažino, yra netekėjusi, dirbanti. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo, už padarytą pažeidimą skiria straipsnio sankcijoje numatytą baudą, artimą sankcijos vidurkiui, su privalomu ne trumpiausios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dėl dėsningo ir įpročiu tampančio elgesio darant Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 3¹ straipsniu, 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu teismas

nutarė:

V. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.