Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-27 · Byla Nr. N-575-6749-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
N-575-6749-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-6749/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimo I. T. (I. T.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė I. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2010 m. birželio 22 d., apie 23.41 val., Ukmergėje, Vilniaus gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,68 promilės (±5 %)), vairavo T. B. priklausantį automobilį MITSUBISHI PAJERO, v. n. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 129 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 28 d. nutarimu perkvalifikavo I. T. veiką iš ATPK 129 straipsnio į 130² straipsnį ir pripažino I. T. kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą bei skyrė nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad I. T. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“ patikros rezultatu, pažyma apie I. T. baustumą, liudytojų parodymais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – niekur nedirbantis, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į I. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. pažeidimą padarė būdamas teistas, į tai, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie ankstesnių baudų sumokėjimą.

II.

Apeliaciniu skundu T. B. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – neskirti transporto priemonės konfiskavimo ir automobilį MITSUBISHI PAJERO, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam, kaip teisėtam automobilio savininkui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė bylą. Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir prieštaravimų tarp liudytojų policijos pareigūnų J. B. ir S. L. tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu. Pažymi, jog suteikdamas prioritetą policijos pareigūnų parodymams, teismas nenurodė jokio įstatyminio pagrindo. Teigia, jog teismas visiškai nemotyvavo, kaip vertina jo ir liudytojų A. K., A. D. bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. T. parodymus apie tai, jog I. T. išgėrė alaus jau po automobilio sustabdymo, bei nenurodė teisinių argumentų, kodėl šiuos parodymus atmeta. Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai yra tik išvardinti, išdėstyta liudytojų parodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų parodymų santrauka, tačiau visi įrodymai yra neįvertinti, todėl teismo nutarimas yra be motyvų. Apeliantas nurodo, jog teismas neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai nustatė faktą, kad jam priklausantį automobilį I. T. vairavo būdamas neblaivus, nors I. T. vartojo alkoholį jau po sulaikymo iki jo girtumo nustatymo, kas atitinka pažeidimą, įtvirtintą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Dėl šios priežasties, pasak apelianto, teismas nepagrįstai I. T. veiksmus perkvalifikavo iš ATPK 129 straipsnio į 130² straipsnį ir paskyrė nuobaudą – jam priklausančio automobilio konfiskavimą, nors ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje automobilio konfiskavimas nenumatytas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą I. T. prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu I. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo tinkamumo, I. T. veikos kvalifikavimo ir papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo – pagrįstumo klausimas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog I. T. veikai pagal ATPK 130² straipsnį kvalifikuoti, reikia nustatyti, kad jis: 1) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Aplinkybę, jog I. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, todėl ši nuobauda yra galiojanti, patvirtina byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (b. l. 12). Tai, jog I. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį surašant, I. T. sutiko su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu ir jam nustatytu neblaivumo laipsniu, tai patvirtindamas parašais (b. l. 2); alkotesterio parodymų kvitas (b. l. 7); policijos pareigūno J. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 9); policijos pareigūnų J. B. ir S. L. parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 26-27). I. T. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur jis teigė vairavęs, tačiau būdamas blaivus, nurodydamas, jog alaus išgėrė, kol buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iki girtumo nustatymo (b. l. 23), paneigia pareigūnų J. B. ir S. L. parodymai teismo posėdžio metu. Teisme J. B. nurodė, jog vairuotoją nuo jo vairuoto automobilio iki policijos automobilio atvedė S. L., vairuotojas prieš tikrinant girtumą išgerti negalėjo, nes visą laiką iki pat protokolo surašymo jis buvo tarnybiniame automobilyje, sustabdžius automobilį susikeisti su kitu asmeniu taip pat negalėjo. Protokolo surašymas užtruko, nes išsikrovus baterijai, nebuvo galima atspausdinti alkotesterio parodymų kvito. Tas pačias aplinkybes nurodė ir S. L.. Ji paaiškino, jog vairuotoją ji atvedė iki policijos automobilio, ji tikrino girtumą, davė pūsti, bet negalėjo atspausdinti kvito, tačiau kvitą galima atspausdinti vėliau, nes duomenys išlieka aparate. Vėliau ji vairuotojui leido išlipti parūkyti, bet ir tada jis išgerti negalėjo, nes ji visą laiką jį stebėjo. Policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, logiški, todėl jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. T. iškeltą įvykio versiją bei liudytojų T. B. (automobilio savininko), A. K. bei A. D. – I. T. draugų, todėl suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę taktiką, siekiant, kad I. T. išvengtų administracinės atsakomybės bei T. B. priklausančio automobilio konfiskavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas I. T. veiką kvalifikavo tinkamai ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, o būtent administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Taip pat, pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.). Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog I. T. T. B. priklausančiu automobiliu naudojosi su savininko žinia, nes šis automobilyje sėdėjo šalia I. T., tačiau byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas būtų ėmęsis priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui padaryti.

Atsižvelgus į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą nutarimą, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

T. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius