Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. T. M. skundą dėl 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimu A. T. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 17 d., apie 03.20 val., Vilniuje, Linkmenų g. vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, paklaida ± 1,7 proc.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi A.T. M. apeliacinis skundas dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo buvo atmestas.

2017 m. spalio 9 d. A. T. M. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi Pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuojant tuo, kad nėra nustatyta naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo svarstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visas ATPK 329 straipsnyje nurodytas aplinkybes, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino A. T. M..

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra praėję daugiau nei pusė pažeidėjui paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jis atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 12 d.) nepadarė naujų teisės pažeidimų. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, kaip minėta, būtina įvertinti, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Iš Pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis kaip esminę aplinkybę, prašant sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodo tai, kad yra patyręs sunkią kojų traumą, dėl ko reikia nuolat vykti į ligoninę įvairioms procedūroms, reabilitaciniam gydymui, trūksta lėšų. Pažymėtina, jog šios aplinkybės, susijusios su asmens sveikatos būkle, buvo įvertintos ne tik skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą, bet ir svarstant specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo klausimą, nagrinėjant 2017 m. liepos 12 d. A. T. M. prašymą, o šio procesinio teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas ir aukštesnės instancijos teismo. Jokių naujų aplinkybių, susijusių su šia trauma, jos pasekmėmis, bei kurios leistų teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai buvo pasiekti, pateikta nebuvo. Kitaip vertinti šių aplinkybių skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami darbiniai ar kiti nepatogumai, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad Pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio. Nepaisant to, kad šis pažeidimas buvo padarytas pakankamai seniai, tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį, kas yra svarbu vertinant, ar, nagrinėjamu atveju, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelninant pažeidėjo teisinę padėtį. Už ankstesnį vairavimą išgėrus (nustatytas 1,30 promilių girtumas) asmeniui skirta bauda teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir vėl sėdo prie vairo būdamas neblaivus ir taip padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį didžiulę grėsmę ne tik pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, suvokdamas galimas tokio elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo šeimai, savo bei šeimos narių materialinei gerovei. Pirmosios instancijos teismas dar kartą nevertino aplinkybių, susijusių su padaryto pažeidimo pavojingumu, pažeidėjo asmenybe, kadangi jos buvo plačiai išanalizuotos 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje, o iš esmės naujų duomenų pateikta nebuvo. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria tokiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pozicijai, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, šiuo atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, pareiškėjo A. T. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir A. T. M. skundą atmesti

Nutartis neskundžiama.