Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-255-772/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2-255-772/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04206-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
M. Š., Šiaulių
Trečiasis asmuo
AB DNB banko
Išvadą teikia
Šiaulių
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-255-772/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04206-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.;77.4.2.; 78.2.1.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 21 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant D. M.,

dalyvaujant ieškovei G. Š., atsakovui M. Š., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J., neatvykus trečiojo asmens AB DNB banko atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, trečiasis asmuo AB DnB bankas, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. Š. 2011-06-23 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo M. Š. 2002-07-18 sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis bei patenkinti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius prašymus. Teismas 2011-10-25 nutartimi civilinę bylą buvo sustabdęs trijų mėnesių laikotarpiui, suteikiant šalims galimybę susitaikyti. Ieškovė 2012-01-30 pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi šalys nesusitaikė.

Ieškovė procesiniame dokumente teismui nurodė, kad su atsakovu susituokė 2002 m. liepos 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. N. Šiaučiūnas, a. k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus No. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė ieškinyje nurodė šiuos motyvus.

1. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas mažai dėmesio skyrė šeimai, mūsų santykiai buvo blogi. Atsakovas nedirbo, nesirūpino šeimos reikalais, nesidomėjo vaikais. 2010 m. gegužės 3 d. atsakovas buvo suimtas įtariant padarius nusikaltimą dėl netikrų eurų platinimo. Šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Būdamas suimtas, atsakovas man reiškia nepagrįstus priekaištus, reikalavimus, nors aš viena išlaikau abu vaikus ir tik viena jais rūpinuosi daugiau kaip metus laiko.

Būtent toks atsakovo elgesys: daugiau kaip vienerius metus nesirūpinimas šeimos reikalais preziumuoja atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ( LR CK 3.60 str. 3 d.).

Daugiau kaip metus šeimyninio gyvenimo negyvename, bendro ūkio nevedame. Šeima tikrai iširo, galimybės ją atkurti nėra, santuoka nutrauktina, dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažįstant atsakovą. Terminas susitaikymui neskirtinas.

2. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Manau, kad sūnaus K. N. ir sūnaus No. gyvenamosios vietos nustatymas su manimi geriausiai atitiks vaikų interesus. Ir iki suėmimo atsakovas vaikais mažai domėjosi ir mažai laiko skyrė šeimai, o jį suėmus vaikai daugiau kaip metus laiko atsakovo nematė, nuo jo atprato. Vaikai net nežino, kad tėvas yra suimtas. Atsakovas negalėtų tinkamai auklėti vaikų dėl savo netinkamos pažiūros į šeimą, netinkamo savo gyvenimo būdo. Mano ir vaikų ryšys yra stipresnis, jie labiau prie manęs prisirišę, todėl gyvenamoji vieta nustatytina su manimi.

3. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Sūnaus K. N. ir sūnaus No. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt kiekvienam vaikui. Šią sumą sudaro: išlaidos maistui (vidutiniškai po 10 Lt per dieną) - 300 Lt, rūbai (skaičiuojant išlaidas demisezoniniams, vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei vidutiniškai per metus vienam mėnesiui ) - 100 Lt, kiekvienam sūnui tenkanti mokesčių už elektrą, vandenį, dujas, šildymą ir komunalinių patarnavimų dalis - 100 Lt, sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, dantų taisymas) - 50 Lt, mokestis už darželį (sūnui No.) - 150 Lt, sūnui K. N. mokestis už prailgintos dienos grupę - 100 Lt, pramogos (koncertai, spektakliai, gimtadieniai, žaislai) - 50 Lt, švietimo ir mokslo reikmėms (kanceliarinės prekės, knygutės) - 50 Lt, asmens higienos ir kosmetikos priemonės - 50 Lt.

Tokiu būdu sūnui K. N. per mėnesį reikalinga apie 800 Lt, o sūnui No. apie 850 Lt.

Pageidauju, kad teismas priteistų iš atsakovo išlaikymą kiekvienam sūnui periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Suprantu, kad atsakovas neturi jokių pajamų, todėl prašau priteisti tik minimalų išlaikymą vaikams, mažiau negu pusę vaikams išlaikyti reikalingos sumos, nors realiai už tokią sumą vaikų išlaikyti yra neįmanoma.

Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

4. Dėl turto padalijimo.

LR CK 3.59 str. numato, kad nutraukdamas santuoką teismas kartu sprendžia turto padalijimo klausimą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (LR CK 3.118 str. 1 d.). Pagal LR CK 3.118 str. 2 d. , sutuoktinių bendro dalintino turto visuma yra mažinama skolų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, suma.

Santuokoje dalintino turto nėra, asmeninio turto taip pat neturime.Skoliniai įsipareigojimai.

Santuokoje 2007 m. kovo 8 d. tarp manęs, atsakovo M. Š. ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šeimos poreikiams tenkinti buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas vartojimo reikmėms. Kredito grąžinimo terminas - 2012-02-29. Atsakovas, kaip sutuoktinis, pasirašė Sutartį ir tuo patvirtino, kad paskola bus panaudota šeimos poreikiams tenkinti. 2011-06-07 dienai negrąžintas kredito likutis sudaro 8 430,11 Lt ir priskaičiuotos palūkanos.

Kredito sutartis sudaryta mūsų abiejų vardu, kreditas buvo gautas šeimos poreikiams tenkinti, prievolė yra bendra todėl pripažintina, kad mes su atsakovu liekame solidarūs skolininkai dėl prievolės grąžinti paskolą pagal 2007 m. kovo 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr.4202-2007-1194.

5. Tarpusavio išlaikymas.

Abu su atsakovu esame sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

6. Pavardės.

Po santuokos nutraukimo pageidauju pasilikti santuokinę pavardę ,,Šė.“. Byla nebus vedama per advokatą.

Remdamasi Lietuvos Respublikos civ. kod. 3.59 str., 3.60 str. 1 d., 2 d., 3 d., 3.89 str., 3.123 str., 3.127 str., 3.169 str., 3.192, 3.194 str., CPK 83 str. 3 d., 382 str., 381 str., 93 str. 1 d., 199 str., 135 str: 1 d. 6 p., ieškovė teismo prašė:

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, turinčių du nepilnamečius vaikus, dėl šeimos iširimo priežasčių kaltu pripažinti atsakovą. Neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti.Nustatyti sūnaus K. N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su manimi, t.y. G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iki to momento, kol sūnūs sulauks pilnametystės. Priteisti iš M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui K. N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui po 250 Lt ( du šimtus penkiasdešimt litų) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnų pilnametystės.Nustatyti, kad motina G. Š. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.

5. Nustatyti, kad tėvas M. Š. gali nekliudomai bendrauti su sūnumis K. N. Š. ir N. Š. bei dalyvauti jų auklėjime.

6. Pripažinti, kad G. Š. ir M. Š. lieka solidarūs

skolininkai dėl prievolės grąžinti paskolą AB DnB NORD bankui pagal 2007 m. kovo 8 d.

Vartojimo kredito sutartį Nr.4202-2007-1194.

Šalims nepriteisiamas vienai iš kitos išlaikymas.Šalims palikti santuokines pavardes ,,Š.“ ir ,,Šė“.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus bei prašė teismo, jos ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo suėmimo momento su ja nebendrauja, o tik palaiko ryšį su vyresniu sūnumi ir išsako savo nepasitenkinimą vaikui dėl ieškovės elgesio. Teigė, kad jos ir atsakovo šeima yra faktiškai iširusi, nes sutuoktinis priešingai jos ir vaikų interesams, nesiekė santarvės šeimoje, pirmenybę teikė draugams dėl ko ir įvykdė nusikaltimą. Dėl to, jog ji su sutuoktiniu jau kuris laikas neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl mano, kad nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, atmestinas atsakovo prašymas nepriteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Atsakovas nors nepateikė teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinio reikalavimus, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų teikti nepilnamečiams vaikams didesnio dydžio išlaikymą, tačiau būdamas suimtu, nesutinka, jog sūnų išlaikymui iš jo būtų priteista po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad dėl sūnų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove jis neprieštarauja, kadangi atsižvelgiant į jo dabartinę padėtį tai geriausia išeitis. Taip pat sutiko su kitais ieškovės ieškinio reikalavimais.

Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus į ieškovės ieškinio reikalavimus.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl Skyrius mano, kad tikslinga priteisti išlaikymą sūnums: K. N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), No. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš tėvo M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei paskirti motiną G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisėmis tvarkyti sūnums priteistą išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs Lietuvos Respublikos Teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog K. N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir No. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina G. Š., pritaria ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

Skyrius išsamesnę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo, išklausęs ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus (CPK 252 str.).

Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. Š. reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikai lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvens, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaikų išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA, nors ieškovė prašo priteisti tik po 250 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iš atsakovo. Be to teigė, kad vaikų išlaikymo našta turėtų dalintis abu tėvai po lygiai, nežiūrint to, jog atsakovas šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nedirba.

Atsiliepimas

Kreditorius AB DNB bankas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl paskolos grąžinimo nurodydamas šiuos motyvus.

Tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų G. Š. ir M. Š. iš kitos pusės sudaryta 2007-03-08 Kreditavimo sutartis Nr. 4202-2007-11914 (toliau -Kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 40 000,00 Lt (keturiasdešimties tūkstančių litų) vartojimo kreditas, terminui iki 2012-02-24. Negrąžintos vartojimo paskolos pagal Kreditavimo sutartį likutis 2011-06-07 yra 8 430,11 Lt.

2011-06-22 ieškinio reikalavimų 6 p. ieškovė prašo teismo pripažinti, kad G. Š. ir M. Š. lieka solidarūs skolininkai pagal 2007-03-08 Kreditavimo sutartį Nr. 4202-2007-1194.

Kadangi G. Š. ir M. Š. santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiamas kreditorinių įsipareigojimų Bankui vykdymo klausimas ir teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos Banko teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaudamiesi CPK 443 str. 3 d., prašome įtraukti AB DnB NORD banką į civilinę bylą Nr. 2-5100-722/2011 dėl G. Š. ir M. Š. santuokos nutraukimo trečiuoju asmeniu.

Kadangi 2011-06-22 ieškinio reikalavimų 6 p. nurodoma, kad su Banku sudarytos 2007- 03-08 Kreditavimo sutarties Nr. 4202-2007-11914 sąlygos nekeičiamos, Bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal aukščiau minėtą sutartį po santuokos nutraukimo kredito gavėjai G. Š. ir M. Š. toliau vykdytų kaip solidarūs bendraskoliai.

Dėl kitų 2011-06-22 ieškinio reikalavimų pagrįstumo Bankas nepasisako, kadangi jie tiesiogiai nėra susiję su Banko interesais.

Dėl to prašė teismo civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens kreditoriaus atstovui neatvykus (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės G. Š. ieškinys atsakovui M. Š. tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2002-07-18 sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. N. Š. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus No. Š. (b.l. 5-6). Ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu. Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų jis 2010-05-03 buvo suimtas. Panevėžio apygardos teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pagal 2011-07-29 nuosprendį atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 7 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2010 metų gegužės mėnesio, o nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas buvo suimtas.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3. 49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindiniais motyvais nurodo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, o po to ir jo atliktus nusikalstamus veiksmus, dėl ko jis buvo izoliuotas nuo šeimos. Nuo suėmimo momento atsakovas ne tik paliko šeima, nesirūpina sutuoktine ir vaikais, bet ir neteikia šeimai paramos. Todėl teismas sutinka su ieškovės nurodytais motyvais, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3. 60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovės paaiškinimai ir aukščiau paminėti prejudiciniai faktai iš kitos baudžiamosios bylos (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), patvirtina, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino leistinais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovas yra atlikęs nusikalstamus veiksmus, tuo patvirtindamas savo netinkamą požiūrį į sutuoktinę ir vaikus. Taip pat jau daugiau kaip vienerius metus jis yra palikęs (izoliuotas) šeimą, negali į ją sugrįžti, kas leidžia daryti išvadą, jog jo elgesys ir požiūris į sutuoktinę bei jų vaikus ir iki suėmimo buvo netinkamas, jis nesidomėjo šeimos reikalais, gyveno atskirą nuo šeimos gyvenimą. Iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo ir charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po ne ilgo bendro gyvenimo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Per ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą išryškėjęs atsakovo netinkamas požiūris į sutuoktinę bei jų vaikus, o taip pat atsakovui palikus šeimą, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3. 60 str. 3 d.). Aukščiau paminėti atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei bei vaikams. Todėl teismas mano, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir visa byloje esančia medžiaga. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, jas pripažino bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaikais, tiek ir atskirai nuo jų) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaikų gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3. 200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas sutuoktinių vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei ieškovei G. Š., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.

Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 250 Lt periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-06-23) iki vaikų pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, o atsakovas jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.).

Visų atsakovo mokamų nepilnamečių vaikų K. N. Š. ir No. Š. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė.

Taip pat tenkintinas ir ieškovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumis nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui nekliudomai bendrauti su sūnumis, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumis ir jo dalyvavimo juos auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaikus ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaikais, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčų išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas ieškovės pasiūlytas atsakovo bendravimo su sūnumis būdas.

Tenkintinas ieškovės prašymas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to sutuoktinių sūnų gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Nors ieškovė su vaikais šiuo metu ir gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau kiti šio namo savininkai prieštaravimų dėl to nereiškė. O be to šalys savo vardu nėra įregistravusios nuosavybės teisių į joms priklausančius nekilnojamuosius daiktus Lietuvos Respublikoje (b.l. 9-10).

Atskirai pažymėtina, kad esama šalių skola kreditoriui laikytina solidaria. Kadangi abu sutuoktiniai sutiko su šios prievolės rūšimi kreditoriui, o pastarasis neprieštaravo šalių įsipareigojimui, todėl šią prievolę ir santuoką nutraukus turi įvykdyti abi šalys kaip solidarūs bendraskoliai (b.l.28-29).

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (b.l. 11).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – Šė (CK 3.69str.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta teisinė pagalba, todėl šios ir kitos bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš atsakovo (CPK 88str. 1d.3p.), nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).

Dėl procesinių nuostatų dėl vaikams skirto išlaikymo išieškojimo momento.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3. 71 str. 3d., 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. Š. tenkinti visiškai.

2. Santuoką tarp G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2002 m. liepos 18 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio M. Š. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „Š” ir ,,Šė”.

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. N. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) ir No. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)

5. Nustatyti, kad M. Š. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. N. Š. ir No. Š. bei dalyvauti jų auklėjime.

6. Priteisti nepilnamečiam sūnui K. N. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2011-06-23 iki jo pilnametystės.

7. Priteisti nepilnamečiam sūnui No. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2011-06-23 iki jo pilnametystės.

8. Įpareigoti G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų K. N. Š. ir No. Š. išlaikymui tėvo M. Š. mokamas pinigines lėšas.

9. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

10. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

11. Priteisti ieškovei G. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 137,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 300,00 Lt už teisines paslaugas, iš viso: 437,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis litus).

12. Nustatyti, kad šalių G. Š. ir M. Š. prievolė kreditoriui AB DNB bankas pagal 2007-03-08 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 4202-2007-11914 lieka solidari.

13. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 180,00Lt žyminio mokesčio už nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 12,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 192,00Lt (vieną šimtą devyniasdešimt du litus).

14. Sprendimo dalį dėl išlaikymo K. N. Š. ir N. Š. priteisimo iš M. Š. nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.

Teisėjas Jonas Stubrys