Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Jeronimo A. Š. pareiškimo dėl dokumentų pripažinimo galiojančiais, teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo pripažinti galiojančiais ir teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas R. K. IĮ „Matas“ parengtus ribų atstatymo-paženklinimo nurodymo aktus ir žemės sklypų planus (52329 kv. m + 10823 kv. m + 212503 kv. m + 347498 kv. m + 175433 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini); prie šios bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-4747-452/2015; išreikalauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Panevėžio apygardos Panevėžio apskrities prieškarinį kadastrinį planą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas teismui teiktame pareiškime nurodė, kad okupaciniu laikotarpiu prarado (duomenys neskelbtini) (38,89 ha + 36,14 ha) žemės sklypo planus, dėl ko kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, t. y., kad R. K. IĮ „Matas“ parengti dokumentai ir žemės ribų atstatymo – paženklinimo – parodymo aktai būtų pripažinti galiojančiais ir teisingais, kadangi jie atitinka prieškarinių sklypų ribas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK juridinį faktą ypatingosios teisenos tvarka teismas nustatinėja, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas J. – A. Š. nurodomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – valdytojas. Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo kausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, taikytinas taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi įstaiga dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, mišką ir kt. atkūrimo procese ( Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 6.1 punktas), priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius (Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 7.5 punktas).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjui nėra atkurta nuosavybės teisė į žemę, t.y. pareiškėjas nėra žemės sklypų, kurių matavimus prašo nustatyti teisingais, savininkas, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti kaip juridinę reikšmę turintis faktas nėra tiesiogiai susijęs nei su pareiškėjo civilinės subjektinės teisės atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga, nei su jokiu teisės aktu, kuris faktui suteiktų juridinę reikšmę.

Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad tokio pobūdžio reikalavimą pareiškėjas teismui reiškia nebe pirmąjį kartą. Teismas pakartotinai išaiškina, jog jis su prašymu ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais dokumentais, dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atkūrimo, privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, nes tokių dokumentų juridinę reikšmę pirmiausia turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreiptinas pareiškėjo J. A. Š. dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu Nacionalinei žemės tarnybai turi pateikti ir prašymą atnaujinti praleistą terminą, tuomet terminą atnaujinus, būtų svarstomas ir klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo pačiu išaiškintina, kad reikalavimai dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p., CPK 1 str. 1 d., 22 str.).

Pažymėtina, kad tik tais atvejais, kai dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, nėra ir pilietis neturi kitos galimybės juos gauti, taip pat kai nuosavybės teises atkurianti institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms patvirtinti, asmuo įgytų teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsisakytina priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1p.).

Pasiūlytina pareiškėjui pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba. Išaiškintina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl antrinės nemokomos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių, adresas: Klaipėdos g. 72, Panevėžys. Tel. (8-45) 57 01 52.

Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė teismui 2016-07-15 mokėjimo kvitą, kad sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-07-19 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė grąžinti pareiškėjo 2016-07-15 mokėjimo nurodymu sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį, šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 445 str., 290-292 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjo J. A. Š. pareiškimą dėl dokumentų pripažinimo galiojančiais, teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas, atsisakyti priimti.

Išaiškinti J. A. Š., kad jis turi teisę kreiptis dėl antrinės nemokomos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.