- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-1177-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02132-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., Regina J
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, nedalyvaujant pareiškėjui K. R. ir suinteresuotiems asmenims, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal K. R. pareikšimą dėl juridinę reiškę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. R., Regina J. R., Vilniaus miesto 8 notarų biuro notarė R. Š., E. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė tėvo Č. R., mirusio 2009-08-09, palikimą. Nurodė, kad yra suinteresuoto asmens L. R. brolis, suinteresuoto asmens R. J. R. sūnus bei 2009-08-09 mirusio tėvo Č. R. sūnus. Mirus tėvui, jis kartu su suinteresuotu asmeniu L. R. deklaruodami lygiateisiškumą 2009-11-16 sudarė susitarimą, kuriame numatė, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris liko po jų tėvo mirties, turi būti padalintas lygiomis dalimis. Iki ir po tėvo mirties pareiškėjui buvo žinoma apie paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2009-12-03 L. R., kurio pagrindu L. R. įgijo nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); apie 2009-10-12 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R., padovanojo suinteresuotam asmeniui L. R. ¼ dalį minėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); apie 2009-02-25 dovanojimo sutartį, kuria R. J. R. ir Č. R. padovanojo pareiškėjui ½ dalį 0,0830 ha žemės sklypo, du pastatus - sandėlius, pastatą - kiemo rūsį, pastatą - garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir 53.81 kv.m. (dalį) gyvenamojo namo. Pareiškimo pateikimo teismui metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. R. asmenine nuosavybės teise valdė po 1/2 dalį minėto žemės sklypo bei tam tikras dalis gyvenamojo pastato. Nurodė, kad iš karto po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes faktiškai priėmė valdyti didžiąją dalį jam žinomo tėvo turėto turto. Tiek iki tėvo mirties, tiek ir po tėvo mirties gyveno ir tebegyvena minėtame gyvenamajame name, naudojasi minėtais sandėliais, kiemo rūsiu, garažu, kiemo statiniais bei visais minėtuose statiniuose esančiais daiktais, prižiūri visą žemės sklypą, jį reguliariai šienauja, naudojasi ir prižiūri kelią, nuima sode derlių, prižiūri vaismedžius. Iš karto po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti kitą jam žinomą tėvo kilnojamąjį turtą: raudoną senovinį šeimos nuotraukų albumą, senovinę Jėzaus Kristaus reprodukciją, sandėliukuose liko kastuvai, pjūklai, prietaisai (šlifavimo mašina ir t.t.), šiferis, kurį iš karto, nepraėjus trim mėnesiam po tėvo mirties, panaudojo uždengti sandėliukus ir garažą, grindų plytelės, kurias po tėvo mirties paklojo prie gyvenamojo namo. Iš karto po tėvo mirties jis faktiškai pradėjo valdyti tėvui priklausiusį 2009-01-13 paprastąjį vekselį, kreipėsi į skolininką su pretenzija. Nurodė, kad tvarkant tėvo paliktą turtą iškilo įvairių situacijų, kurios rodo, kad, neturėdamas oficialaus paveldėjimo teisės liudijimo, jis negali visa apimtimi įgyvendinti ir ginti savo, kaip vieno iš tėvo palikimo paveldėtojų, teises. Vilniaus miesto 8 notarų biure jam buvo paaiškinta, kad yra praleidęs terminą paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Dėl šios priežasties jis neturi galimybės kitu būdu gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis raštu ar kokiu nors kitu būdu nėra išreiškęs valios, jog atsisako tėvo palikimo. Pastebėjo, kad iš notaro nėra gavęs kvietimo atvykti į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad suinteresuotas asmuo Regina J. R. taip pat nebuvo pakviesta į Vilniaus 8 notarų biurą dėl paveldėjimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 8 notarų biuro notarė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad tam, jog įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įstatymas nustato tris būdus, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 2009-11-10 pareiškėjui registruotu paštu su įteikimu buvo siųstas pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto 8 notarų biure yra vedama paveldėjimo byla po jo tėvo mirties. Pareiškėjo buvo prašoma iki 2009-11-20 atvykti į notarų biurą ir išreikšti savo valią dėl paveldėjimo, jam išaiškinta, kad kitu atveju paveldėjimo teisės liudijimas į visą turtą, kuris priklauso mirusiajam, bus išduotas kitiems įpėdiniams, išreiškusiems savo valią. Pranešimas buvo grąžintas į notarų biurą, kadangi voko pareiškėjas iš pašto neatsiėmė. Pareiškėjas 2009-11-20 atvyko į Vilniaus miesto 8 notarų biurą, tačiau atsisakė pasirašyti parengtą pareiškimą dėl jam priklausančios palikimo, atsiradusio po tėvo mirties pagal testamentą, dalies atsisakymo. Nurodė, kad dėl atsisakymo nori dar pagalvoti, pasitarti su broliu. Į Vilniaus miesto 8 notarų biurą 2009-11-23 atvyko pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys L. R. ir R. J. R.. Pareiškėjas nurodė, kad jis palikimo priimti nenori, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų pasirašyti taip pat nenori. Pareiškėjo sąmoningas atsisakymas rašytine forma ir savo parašu patvirtinti palikimo atsisakymo faktą, sąmoningas ir tyčinis dokumentų, siunčiamų iš notarų biuro, nepriėmimas traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise, todėl teismas turi atsisakyti ją ginti. Dėl išvardintų aplinkybių abejotina, ar pareiškėjas iš tikrųjų priėmė palikimą atsiradusį po jo tėvo, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kadangi pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė, suinteresuoto asmens L. R. palikimo dalis padidėjo ta dalimi, kuri 2008-12-13 tėvo testamentu buvo paskirta pareiškėjui. Tuo pagrindu 2009-12-03 suinteresuotam asmeniui L. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Suinteresuotas asmuo L. R. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tėvas sunkiai sirgo, todėl dar iki tėvo mirties su broliu, tėvu ir motina susitarė, kad visą tėvo palikimą pasidalins per pusę lygiomis dalimis. Šeimoje sutarta, kad pareiškėjui pusė tėvui priklausančio turto atiteks dar iki tėvo mirties, todėl 2009-02-25 dovanojimo sutartimi jam buvo padovanota pusė gyvenamojo namo adresu Rasų g. 15A, Vilniuje, ir pusė žemės sklypo tuo pačiu adresu. Suinteresuotam asmeniui L. R. dalis tėvo turto turėjo atitekti po tėvo mirties. Todėl tėvas, kaip buvo iš anksto sutarę, parašė jam 2009-02-25 testamentą, pagal kurį L. R. turėjo atitekti po tėvo mirties kita pusė gyvenamojo namo adresu Rasų g. 15A, Vilnius, ir kita pusė žemės sklypo. Pareiškėjui buvo žinomas susitarimas ir testamento turinys, tai yra, koks konkrečiai tėvo turtas atiteks suinteresuotam asmeniui L. R. po tėvo mirties. Mirus tėvui, jis kartu su broliu nuvyko į Vilniaus miesto 8 notarų biurą pas notarę R. Š., kuri abiems paaiškino, kokius dokumentus reikia pristatyti norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir per kokį terminą tai būtina padaryti. Dalyvaujant broliui, jie su notare aptarė paveldėjimo pagal testamentą klausimus. Todėl pareiškėjas žinojo, kaip ir kokiais terminais būtina kreiptis į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjui dar iki tėvo mirties atiteko pusė tėvui priklausiusio turto, o būtent, dalis gyvenamojo namo adresu Rasų g. 15A, Vilniuje, ir dalis žemės sklypo. Pareiškėjas šienavo jam nuosavybės teise iki tėvo mirties valdomą sklypo dalį, prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančius vaismedžius, nuiminėjo jam nuosavybės teise priklausantį derlių ir prižiūrėjo kelią, kuris yra bendras. Faktas, kad pareiškėjas gyveno ir gyvena name ir naudojasi žemės sklypu, kur gyveno jų tėvas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis faktiškai pradėjo valdyti tėvo palikimą po jo mirties, kadangi pusė namo ir pusė žemės sklypo jam atiteko iki tėvo mirties dovanojimo sutartimi. Sandėliuke esantys kastuvai, pjūklai, prietaisai, šiferis skirti visam sklypui ir namui aptarnauti, todėl jais tiek iki tėvo mirties, tiek po to naudojosi ir suinteresuotas asmuo L. R., ir motina bendrai, nes šie daiktai nebuvo tik tėvo nuosavybė.
Suinteresuotas asmuo R. J. R. nurodė, kad pareiškėjas turi būti paveldėtoju, taip pat kaip ir kitas sūnus. Abudu sūnūs norėjo viską turėti po tėvo mirties. Pareiškėjui reikia gauti paveldėjimo liudijimą, nes nežinia kaip bus ateityje. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis buvo turtingas, turto yra Baltarusijoje, Lenkijoje, už Trakų. Sutuoktinis tuo turtu nepasirūpino, nes sirgo, senas buvo. Po sutuoktinio mirties pasiliko šiuo, kurį o po sutuoktino mirties atidavė sūnui. Be šuns po sutuoktinio mirties pasiliko knygos. Nurodė, kad nesupranta, kodėl vyresnysis sūnus nenori, kad jaunesniajam irgi atitektų palikimas.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2012-02-02 pareiškėjas K. R. ir suinteresuoti asmenys L. R., R. J. R. pateikė 2012-01-17 sudarytą taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. R. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. R. priėmė tėvo Č. R., mirusio 2009-08-09, palikimą; prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas Č. R. mirė 2009-08-09. Pareiškėjas per tris mėnesius nuo šios dienos turėjo atlikti aktyvius valinius veiksmus, kuriais jis kaip įpėdinis išreikštų savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Iš šioje byloje esančių 2009-11-10 notarės rašto dėl paveldėjimo Nr. 500/01-2009 ir 2009-11-24 rašto Nr. 522/01-2009, adresuotų pareiškėjui, teismas nustatė, kad notarė tinkamai atliko savo pareigas kviesdama pareiškėją išreikšti savo valią dėl paveldėjimo. Byloje esanti antstolio 2009-11-30 pažyma tvirtina, kad notarės pranešimai pareiškėjui buvo nešami ne vieną kartą. Paveldėjimo byloje ant 2009-11-23 notarės parengto pareiškimo blanko kitos pusės esantis notarės padarytas įrašas patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jis turi atvykti į notarų biurą tam, kad išreikštų savo valią dėl tėvo palikimo. Iš paveldėjimo bylos medžiagoje esančio Reginos J. R. 2009-10-01 prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą taip pat matyti, kad šis suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie tai, kad turi atvykti į notarų biurą išreikšti valios dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, visi šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirusiojo Č. R. įpėdiniams buvo žinoma apie atsiradusį palikimą ir tai, jog turi atvykti į notarų biurą tam, kad išreikštų savo valią dėl palikimo. Teismas nustatė, kad 2009-10-02 R. J. R. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Pareiškėjui iki 2009-12-01 neišreiškus valios dėl paveldėjimo, 2009-12-03 suinteresuotam asmeniui L. R. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po palikimo atsiradimo nesikreipęs į notarą dėl palikimo priėmimo, raštu palikimo neatsisakęs, t.y., neatlikęs aktyvių veiksmų savo valiai išreikšti, palikimo nepriėmė (CK 5.60 str. 2 ir 3). Teismas konstatavo, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Teismas sprendė, kad kai kuriuos tėvo daiktus, brolio ir motinos sutikimu, pareiškėjas pasiėmė kaip atsiminimą apie mirusįjį tėvą ir tai nelaikytina palikimo priėmimu faktiniu valdymu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ½ dalies žemės sklypo, esančio Rasų g. 15 A, Vilniuje, bendrasavininkiu tapo 2009-02-25, t.y iki tėvo Č. R. mirties. Kadangi pastatai - 2 sandėliai, kiemo rūsys, garažas ir kiti kiemo statiniai nuo 2009-02-25 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad po tėvo mirties apdengęs šiferiu sandėlių ir garažo stogus faktinių valdymu priėmė palikimą. Teismui 2012-02-02 pateikta pareiškėjo K. R. ir suinteresuotų asmenų L. R. ir R. J. R. 2012-01-17 sudaryta taikos sutartis netvirtintina, nes teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įstatymu suteikta yra tik teismui, o iš sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad teismui pateikta taikos sutartimi sutarties šalys siekia išspręsti turinius klausimus, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; pašalinti iš suinteresuotų asmenų E. A.. Nurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teismo šališkumas išaiškėjo perskaičius skundžiamo sprendimo argumentus, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas, siekdamas atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, derėjosi su suinteresuotais asmenimis L. R. ir R. J. R. dėl taikos sutarties sudarymo, derybų metu buvo suderinti visi pagrindiniai paveldėtojų interesai, pasiektas susitarimas, jog Č. R. palikimą priėmė visi įpėdiniai, tame tarpe pareiškėjas; pareiškėjas nepretenduoja į L. R. paveldėjimo liudijime išvardintą turtą; mirusiojo Č. R. visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paveldi pareiškėjas ir L. R.. Teismas šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį ignoravo, sprendimo netenkinti šio prašymo tinkamai nemotyvavo, tuo pažeisdamas teismų praktiką ir civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teismas skundžiamam sprendimui pagrįsti rėmėsi notarės paaiškinimais, kurie nagrinėjamu atveju nereikšmingi, nes šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas tinkamai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet yra sprendžiama, ar pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą. Teismas ignoravo byloje nustatytus faktus, kad pareiškėjas per tris mėnesius po tėvo Č. R. mirties pradėjo valdyti ne tik tėvo atminimą sudarančius daiktus (nuotraukas), bet ir pradėjo valdyti, naudotis ir prižiūrėti savarankiškus daiktus (šuniu) ir turtines teises (vekselį).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties civiliniame procese sudarymas – tai šalių dispozityvumo principo realizavimas, nes procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis vienos iš šalių iniciatyva. Teismas turi netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, o tvirtindamas įsitikinti, kad taikos sutartį bus galima vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi sudarydamos taikos sutartį, šalys įgyvendina teisę įstatymo nustatytose ribose disponuoti savo materialinėmis ir proceso teisės normomis, sudarant taikos sutartį galima susitarti tik dėl tų materialinių ir procesinių teisinių reikalavimų, kuriais šalys disponuoja ir taikos sutartyje išspręsti tik tuos klausimus, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka šalys kreipėsi į teismą. Antra vertus, minėtas ribojimas nepaneigia taikos sutarties šalių teisės susitarti ir dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą, tačiau jie yra glaudžiai susiję su ginčo dalyku, tokiu būdu išvengiant papildomų civilinių bylų nagrinėjimo. Taikos sutartį ir jos sudarymo procesą dėl šių priežasčių kontroliuoja teismas.
Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2012 m. vasario 2 d. pareiškėjas K. R. ir suinteresuoti asmenys L. R., R. J. R. pateikė 2012 m. sausio 17 d. sudarytą taikos sutartį. Teismas netenkino pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo motyvuodamas tuo, kad teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įstatymu suteikta tik teismui, be to, teismui pateikta taikos sutartimi sutarties šalys siekia išspręsti turtinius klausimus, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija nesutinka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Tas pats pažymėtina ir apie taikos sutartį ypatingąja teisena nustatant juridinius faktus. Nepaisant to, kad civilinis procesas tokiais atvejais buvo pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktą, proceso metu kilęs ginčas gali būti sureguliuotas tarpusavio susitarimu, jeigu toks susitarimas nepažeidžia viešojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų. Tokiu atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo šalių valia (CPK 13 straipsnis) pakinta: iš faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Kadangi taikos sutarties sudarymas teisme iš esmės reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą, tai visiškai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis).
Kaip aukščiau minėta, taikos sutarties sudarymo procesą kontroliuoja teismas, kuris turi patikrinti, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta jų laisva valia, ar sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vien aplinkybė, kad teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įstatymu suteikta tik teismui, nepaneigia šalių dispozityvumo principo ir taikos sutarties sudarymo galimybės ypatingojoje teisenoje, kurioje išlieka ginčo dėl teisės kilimo galimybė (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Pastaruoju atveju ypatingosios teisenos bylų kategorijoje teismas privalo išlikti aktyvus susitaikymo šalininkas ir imtis priemonių byloje dalyvaujantiems asmenims sutaikyti.
Nors ypatingojoje teisenoje įtvirtintas aktyvaus teisėjo procese statutas, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas ne tik protingai nesiėmė priemonių byloje dalyvaujantiems asmenims sutaikyti, bet ir netikrino jų valios dėl taikos sutarties sudarymo, neišaiškino jiems taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesinių pasekmių, o laikydamas, kad taikos sutarties sąlygos prieštarauja įstatymų nuostatoms, nesuteikė pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims galimybės tartis dėl šių sąlygų pakeitimo/atsisakymo. Taigi, teismas neįvykė visų CPK normose nustatytų pareigų, kurias privalėjo atlikti spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, tokiu būdu nesudarė sąlygų koncentruotam ir ekonomiškam procesui, pažeidė kooperacijos principą ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų teisę į taikos sutarties sudarymą.
Remiantis aukščiau išdėstytu, skundžiamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant pašalinti civilinio proceso įstatymo pažeidimus ir sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę sudaryti taikos sutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.