Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 2A-1642-656/2016 Proceso Nr. 2-68-3-22012-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.29.1.; 121.21.

2016 m. rugpjūčio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Jūra Marija Strumskienė ir Alma Urbanavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdami ieškovo (apelianto) K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 035,57 EUR skolos. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 25 d. būdamas įkalinimo įstaigoje gautą pensiją pervedinėjo atsakovei. Su atsakove buvo žodžiu susitaręs, kad atsakovė sutiektą paskolą grąžins.

Ieškovas šalių santuokos nutraukimo byloje nereikalavo lėšų iš atsakovės, nes siekė greičiau nutraukti santuoką. Atsakovės nurodomi daiktai, kuriuos ji teigia pirkusi iš gautų lėšų, buvo pirkti iki ieškovo įkalinimo. Kitą radijo imtuvą ieškovui padovanojo tretysis asmuo. Pinigus atsakovė skolinosi datų protezavimui, balkono remontui, metalinėms durims. Atsakovė prašė, ieškinį atmesti ir nurodė, jog niekada nesiskolino pinigų iš ieškovo. Santuoka tarp šalių nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 04 d. sprendimu dėl ieškovo kaltės. Nutraukdamas santuoką teismas konstatavo, jog santuokinio turto šalys neįgijo. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje nenurodė, jog turi skolininkų. Būnant santuokoje atsakovė pirkdavo daiktų, skirtų ieškovui iš ieškovo ieškinyje nurodytų ir pervestų lėšų.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir nurodė, kad iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 01 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė iš ieškovo sąskaitos gavo 10 481,21 litą arba 3 035,57 eur. Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų pasirašę paskolos sutartį, taip pat nėra kito dokumento, patvirtinančio, jog atsakovė skolinasi pinigus iš ieškovo ir įsipareigoja juos grąžinti. Ieškovo pateiktas atsakovės laiško ištrauka, kurioje yra suformuluotas prašymas paskolinti pinigų rodo, jog atsakovė galėjo prašyti paskolinti pinigų, tačiau savaime nepatvirtina, jog atsakovas prašomus pinigus paskolino.Šią išvadą iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas pinigus atsakovei pradėjo perdavinėti nuo 2007 m. sausio 01 d., o laiškas rašytas 2009 m. rugsėjo 09 d., t. y. prašymą atsakovė pateikė dviem metais vėliau, nei ieškovas pradėjo perduoti pinigus atsakovei, be to, iki prašymo pateikimo ieškovas jau buvo perdavęs didesnę dalį pinigų. Šalys pinigų perdavimo metu buvo sutuoktiniai, todėl ginčui spręsti taikytinos santuokinio turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). 1986 m. lapkričio 21 d. tarp šalių sudaryta santuoka buvo teismo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Reikalavimo teisės taip pat yra turtas, todėl jos turėjo būti dalinamos tarp sutuoktinių. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog šalys santuokinio turto neturi, todėl turto padalinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog 2014 m. kovo 04 d. ieškovas ir atsakovė jokio santuokinio turto ir jokių įsipareigojimų vienas kitam neturėjo. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį - turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama turtas, gautas kaip pašalpos, pensijos, iš darbinės veiklos ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovo atsakovei perduotos lėšos būtų asmeninis ieškovo turtas, šią prezumpciją paneigti privalėjo ieškovas (CK 3. 88 str. 2 d.). Priešingai, ieškovas pripažino, jog šie pinigai yra jo pensija. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovė būtų vedybine sutartimi nustatę šiam santuokiniam turtui kitokį teisinį rėžimą, nei nustatyta įstatyme (CK 3.82 str., 3.83 str.)., todėl darytinos išvados ieškovas neįrodė, jog pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė (CPK 178 str., CK 3.88 str. 2 d.) ir ieškovo sąskaitoje laikyti pinigai laikytini bendrosios jungtinės nuosavybės turtu.Ieškovo išlaidos sutuoktinio (atsakovės) sveikatai - dantų gydymui, laikytinos šeimos išlaidomis, nes tai būtinos išlaidos normaliam žmogiškam gyvenimui užtikrinti. Savo esme ieškovo minėtos išlaidos laikytinos išlaidomis šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės teigimu, pusė ieškovo pinigų jai priklausė kaip sutuoktinei, o kitą dalį ji panaudojo lankydama ieškovą Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime.Atsakovė laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2015 m. spalio 25 d. turėjo 41 pasimatymą. Laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 01 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. atsakovė perdavė ieškovui 39 maisto ir drabužių perdavimus. Atsakovė rūpinosi ieškovu kaip sutuoktiniu, jam nešė perdavimus, t. y. naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ieškovo, kaip sutuoktinio, poreikiams tenkinti. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog elektroninius prietaisus jam atnešė tretieji asmenys, nepaneigia fakto, jog atsakovė jam atliko kitus perdavimus.Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Byloje nėra ginčijami jokie atsakovės sudaryti sandoriai, todėl ieškovo nurodomas pinigų panaudojimas iš esmės yra panaudojimas šeimos poreikiams tenkinti.Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektas, perdavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą (pinigus) kitam bendrosios jungtinės nuosavybės subjektui (atsakovei), todėl pinigų perdavimas iš vieno bendrasavininko, kitam bendrasavininkiu negali būti laikomas patvirtinimu apie paskolinių santykių atsiradimą. Ieškovas neįrodė, kad pinigus sutuoktinei perdavė pagal paskolos susitarimą, o ne kitų - šeimos poreikių tenkinimui, kad tarp šalių atsirado paskoliniai teisiniai santykiai ir atsakovė, kaip paskolos gavėja, įsipareigojo grąžinti pinigus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovas prašė bylą nagrinėti apeliacinio proceso žodine tvarka.Ieškovas nurodė, kad pateikia papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti anksčiau: dar 2007- 11-23 rašytame atsakovės laiške atsakovė prašė paskolinti 11500 Lt., 2012-12-22 laiškelį, kuriame nurodė, kad pinigus grąžins iki 2014-05-31. Ieškovas prašė skirti rašysenos ekspertizę, jei ieškovė neigs rašiusi šiuos raštelius.Atsakovė melagingai teigė, kad neprisimena, ar buvo gavusi iš ieškovo pinigų, nors atsiliepime teigė, kad pinigus panaudojo pasimatymų su ieškovu metu perduodamam mastui ir daiktams pirktiSantuokos laikotarpiu šalys faktiškai gyveno atskirai ir jokios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė parodė, kad ir abiem būnant laisvėje kiekvienas iš sutuoktinių savo pinigais naudojosi atskirai.Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad sprendimas pagrįstas. Šalys nebuvo pasirašę paskolos dokumentų. Ieškovas pripažino, kad atsakovei perduotos lėšos yra pensijos išmoka, kuri yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovei priklausytų pusė ieškovo pensijos išmokos.Atsakovė su ieškovu turėjo 41 pasimatymą ir 39 maisto ir drabužių perdavimus, rūpinosi ieškovu kaip sutuoktiniu, tokiu būdu naudojo bendrus pinigus šeimos poreikiams.Ieškovas laiškelių ištraukas pateikė pavėluotai, t.y. jau iš esmės išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme, nors naudodamasis advokato pagalba galėjo tai padaryti savalaikiai.Laiškeliai neišversti į lietuvių kalbą, o jų kopijos reikiamai nepatvirtintos, todėl negali būti prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė visus norimus argumentus. Apeliantas visus argumentus išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Turimų bylos duomenų pakanka bylos nagrinėjimui rašytinio proceso apeliacine tvarka.Apeliantas prie 2016-02-18 apeliacinio skundo pridėjo atsakovės 2007-11-23 ir 2012-12-22 laiškelių ieškovui kopijas, patvirtintas ieškovą atstovaujančio advokato, bei ištraukų vertimus į lietuvių kalbą, pasirašytus vertėjo, kuris perspėtas dėl atsakomybės už melagingą išvertimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime bei pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad apeliantui buvo kliūčių gauti iš kalėjimo administracijos gauti savo susirašinėjimo dokumentus, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovo galimybės gauti šiuos įrodymus iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos buvo ribotos. Būtinybė gautus rašytinius įrodymus pateikti teismui atsirado tik po įrodymų suradimo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovo patiektus naujus įrodymus (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir atsakovės argumentais.Rašytinės formos paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu.Byloje nėra duomenų, jog šalys būtų pasirašę paskolos sutartį, taip pat nėra kito dokumento, patvirtinančio, jog atsakovė skolinasi pinigus iš ieškovo ir įsipareigoja juos grąžinti. Ieškovo pateiktos atsakovės laiškų ištrauka, kurioje yra suformuluotas prašymas paskolinti pinigų bei 2012-12-22 laiškelį, kuriame nurodė, kad pinigus grąžins iki 2014-05-31, rodo, jog atsakovė galėjo prašyti paskolinti pinigų, tačiau savaime nepatvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas pinigus atsakovei pradėjo perdavinėti nuo 2007 m. sausio 01 d., o laiškas rašytas 2009 m. rugsėjo 09 d., t y. prašymą atsakovė pateikė dviem metais vėliau, nei ieškovas pradėjo perduoti pinigus atsakovei, be to, iki prašymo pateikimo ieškovas jau buvo perdavęs didesnę dalį pinigų. Laiške formuluojamas minėtas prašymas negali būti laikomas akceptu sudarant paskolos sutartį.Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 04 d. sprendimo matyti, kad 1986 m. lapkričio 21d. sudaryta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog šalys santuokinio turto neturi, todėl turto padalinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Ieškovas K. J., reikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jokių asmeninių atsakovo prievolių ieškovui nenurodė. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti jo gautas ir perduotas atsakovei pensijų sumas asmenine nuosavybe.Atsakovė su tokiu ieškovo ieškiniu dėl santuokos nutraukimo sutiko. Atsakovės 2012-12-22 laiškelis ieškovui, kuriame atsakovė nurodė, kad grąžinąs skolą parašytas iki teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo. Byloje dėl santuokos nutraukimo atsakovas atsikirsdamas į ieškinį nenurodė jokių atsakovės įsipareigojimų atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės 2012-12-22 laiškelis ieškovui pakeitė įstatymų nustatytą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto teisinį režimą, t.y. šalys susitarė, kad ieškovo gaunama pensija yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir atsakovei perduodami pinigai yra asmeninė ieškovo nuosavybė bei atsakovė turi asmeninę prievolę grąžinti perduotus pinigus ieškovui. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog 2014-03-04 šalys jokio santuokinio turto ir jokių įsipareigojimų vienas kitam neturėjo.Šalys pinigų perdavimo metu buvo sutuoktiniai, todėl ginčui spręsti taikytinos santuokinio turto teisinis režimas (CK 3.82 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstama turtas, gautas kaip pašalpos, pensijos, iš darbinės veiklos ir pan. (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovo atsakovei perduotos lėšos būtų asmeninis ieškovo turtas, šią prezumpciją paneigti privalėjo ieškovas (CK 3. 88 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, jog šie pinigai yra jo pensija. Atsakovė neneigia šios aplinkybės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas ir atsakovė būtų vedybine sutartimi nustatę šiam santuokiniam turtui kitokį teisinį rėžimą, nei nustatyta įstatyme (CK 3.82 str., 3.83 str.)., todėl darytinos išvados ieškovas neįrodė, jog pinigai buvo jo asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.) ir ieškovo sąskaitoje laikyti pinigai laikytini bendrosios jungtinės nuosavybės turtu.Ieškovo teigimu atsakovė skolinosi pinigus šiems tikslams - balkono remontui, metalinėms durims, dantų protezavimui. Išlaidos sutuoktinio sveikatai - dantų gydymui, laikytinos šeimos išlaidomis, nes tai būtinos išlaidos normaliam žmogiškam gyvenimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš esmės tai yra išlaidos šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė pagrįstai teigia, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo atveju pusė ieškovo pensijų sumos priklausytų atsakovei kaip sutuoktinei, o kitą dalį ji panaudojo lankydama ieškovą Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime.Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo rašto matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2015 m. spalio 25 d. turėjo 41 pasimatymą. Laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 01 d. iki 2012 m. gegužės 29 d. atsakovė perdavė ieškovui 39 maisto ir drabužių perdavimus. Nepaneigta teismo išvada, kad atsakovė rūpinosi ieškovu kaip sutuoktiniu, jam nešė perdavimus, t. y. patyrė išlaidas ir naudojo bendrosios jungtinės nuosavybės turtą ieškovo, kaip sutuoktinio, poreikiamsApeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos 400 eurų bylinėjimosi išlaidos - atlyginimas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. B. iš ieškovo K. J. 400 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.