Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-01 · Administracinė byla Nr. A-502-2303-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-01
Bylos Nr.
A-502-2303-11
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00288-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
V. M.
Pareiškėjas
J. K.
Advokatai
Jelena Koltakova, Povilas Jegorovas, Danielis Urbonas
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-2303/2011Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00288-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.2.3; 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Danieliui Urbonui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo byloje V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 2–3) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugpjūčio 6 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. PSS-27-090806-00221 ir 2009 m. spalio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-27-091021-00201.

Paaiškino, kad ji ir V. M. yra žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose bendraturčiai. Teigė, kad projektavimo sąlygų sąvadas V. M. negalėjo būti išduotas ir prašymas dėl statybos leidimo neturėjo būti nagrinėjamas, kadangi jis Kėdainių rajono savivaldybės administracijai nepateikė jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, sutikimo. Pareiškėja nedavė sutikimo statyti laiptinę pagal V. M. parengtą projektą, nes ši statyba pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. V. M. išduodant statybos leidimą, neatsižvelgta į tai, kad jis nepateikė sutarties su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu.

Atsiliepimas

Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–68).

Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisės ar teisėti interesai būtų pažeisti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdamas gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą, pateikė visus reikalingus dokumentus, t. y. 2009 m. gegužės 26 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurios 6 punktu pareiškėja sutiko duoti sutikimą ir leido trečiajam suinteresuotam asmeniui gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir projektuoti laiptinę pagal pareiškėjos pateiktą priešprojektinį pasiūlymą su trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlytais pakeitimais. Akcentavo, kad Taikos sutartimi taip pat susitarta dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pagal pareiškėjos parengtą žemės sklypo planą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 22–25) nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog ji nėra davusi sutikimo statyti statinį, neatitinka tikrovės, nes Taikos sutartimi pareiškėja sutiko leisti V. M. gauti projektavimo sąlygų sąvadą bei projektuoti laiptinę pagal jos pateiktą priešprojektinį pasiūlymą su V. M. pasiūlytais pakeitimais.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 119–122) pareiškėjos J. K. skundą tenkino iš dalies: panaikino 2009 m. spalio 21 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos V. M. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-27-091021-00201 statinio rekonstravimui pagal V. Špečkausko projektavimo įmonės parengtą projektą, o pareiškėjos skundo dalį dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2009 m. rugpjūčio 6 d. patvirtinto statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. PSS-27-090806-00221 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog iš Taikos sutarties matyti, kad pareiškėja sutiko leisti V. M. gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir rengti statinio projektą pagal UAB „Sava erdvė“ parengtą priešprojektinį pasiūlymą. Teismas pažymėjo, kad šiame statybos dokumentų rengimo etape atsakovas negalėjo numatyti, kad statinio projektas bus rengiamas ne toks, dėl kokio susitarė turto bendrasavininkiai Taikos sutartimi, todėl padarė išvadą, kad projektavimo sąlygų sąvadas V. M. išduotas teisėtai ir pagrįstai, jo išdavimas savaime nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Analizuodamas statybos leidimo išdavimo teisėtumą, teismas vertino, ar Taikos sutartis laikytina bendraturtės sutikimu su parengtu statinio projektu. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad V. Špečkausko įmonės parengtas statinio projektas iš esmės skiriasi nuo priešprojektinio pasiūlymo, dėl kurio V. M. ir pareiškėja buvo susitarę Taikos sutartimi, nes į laiptinę patenkama ne iš pirmo aukšto patalpų, o iš kiemo, papildomas balkonas įrengiamas pietinėje namo pusėje, laiptinės ir balkono vakarinėje namo pusėje grindų aukštis tampa tik 1,41 m nuo kiemo paviršiaus. Teismas pažymėjo, kad šios projekto ypatybės gali būti sąlygotos ir statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas padarė išvadą, kad jos turi įtakos ir pareiškėjos interesams. Pripažino, kad susiklosčius tokiai situacijai buvo būtina gauti papildomą pareiškėjos sutikimą statybos darbams pagal naujai paruoštą projektą.

III.

Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinį skundą (b. l. 130–131) grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja skundą pirmosios instancijos teismui padavė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino.

2. Taikos sutartimi bendraturčiai išsprendė visą ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisės gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą dėl laiptinės statybos, todėl atsakovas, išduodamas nurodytus dokumentus, neturėjo pagrindo ignoruoti šalių išreikštos valios ir nepriimti teismo patvirtintos Taikos sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnį. Pažymi, kad nurodytoje teisės normoje nėra numatyta, jog statytojas turi pateikti bendraturčiui derinti parengtą projektą ir gauti jo sutikimą.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. Špečkausko įmonės parengtas statinio projektas iš esmės skiriasi nuo priešprojektinio pasiūlymo, dėl kurio pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo buvo susitarę. Paaiškina, kad papildomas balkonas pietinėje namo pusėje įrengiamas numatytos laiptinės ploto ribose, o išėjimas iš laiptinės į kiemą yra sąlygotas teisės aktų reikalavimų.

4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. padaryti pakeitimai turi įtakos pareiškėjos interesams, nes teismas nenurodė, kokie pareiškėjos interesai yra pažeidžiami. Akcentavo, jog ir pati pareiškėja nenurodė, kaip buvo pažeisti jos interesai.

Atsiliepimas

Pareiškėja J. K. atsiliepime (b. l. 151–153) nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto 1 mėnesio termino nepraleido, nes apie skundžiamus aktus sužinojo 2010 m. gegužės 7 d., t. y. po to, kai gavo V. M. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prie kurio buvo pridėtas šioje byloje ginčytas statybos leidimas.

2. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Paaiškina, kad nors nurodyta teisės norma imperatyviai nenustato, jog statytojas turi pateikti bendraturčiui derinti parengtą statinio projektą ir gauti sutikimą pakartotinai, tačiau pareiškėja mano, jog tokia bendraturčio pareiga, keičiant (koreguojant) konkretų projektą, dėl kurio yra duotas sutikimas, išplaukia iš bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), o asmuo, gavęs sutikimą statyti statinį pagal preliminarų projektą, privalo nuo jo nenukrypti atlikdamas detalų projektavimą bei vykdydamas statybos darbus. Tokius argumentus grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A822-764/2009.

3. Paaiškina, kad ji davė sutikimą statyti laiptinę pagal konkretų projektą. Pažymėjo, kad prieš pasirašydami Taikos sutartį, projekte pažymėjo kokiame aukštyje balkonas turi susijungti su laiptine, aptarė ir pažymėjo kitas statybos ir projektavimo sąlygas, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo suprojektavo laiptinę nesilaikydamas Taikos sutartyje įtvirtinto šalių susitarimo, tokiu būdu ne tik pažeisdamas pareiškėjos interesus, tačiau ir siekdamas paslėpti savavališkai pastatytus laiptus, kuriuos privalėjo nugriauti.

4. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), todėl mano, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės nukrypti nuo priešprojektinio pasiūlymo, kuriam buvo duotas bendraturčio sutikimas, o projekto keitimo atveju, turėjo pakeitimus derinti su bendraturčiu, išdavusiu sutikimą.

5. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog V. Špečkausko įmonės parengtas statinio projektas iš esmės skiriasi nuo priešprojektinio pasiūlymo. Paaiškina, kad V. M. ir pareiškėja priešprojektiniame pasiūlyme (su šalių abipusiu sutarimu atliktomis korekcijomis, pažymėtomis ranka) buvo numatę, kokiame aukštyje balkonas turi susijungti su laiptine. Teigia, kad laiptinės ir balkono susijungimo aukštis, pareiškėjai yra esminis reikalavimas projektui, nes laiptinės sujungimas su balkonu šalių suderintame aukštyje, reiškė tai, jog turės būti panaikinti savavališkai pastatyti laiptai. Nurodo, kad laiptinės sujungimas su balkonu pagal V. Špečkausko įmonės parengtą statinio projektą yra kitame aukštyje, negu nurodyta priešprojektiniame pasiūlyme, o tai suteikia galimybę V. M. apdengti savavališkai pastatytus laiptus, kurių pašalinimo pareiškėja siekia iki šiol.

6. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog išėjimas į kiemą iš laiptinės yra sąlygotas teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad tokia atsakovo pozicija patvirtina tai, kad atsakovas sutinka, jog įėjimas buvo įrengtas ne taip, kaip buvo numatyta priešprojektiniame pasiūlyme.

IV.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 137–140), kuriame reikalauja panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat V. M. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (b. l. 142).

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teigia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl skundžiamų aktų paduoti. Nurodo, kad tai, jog išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas, pareiškėja žinojo 2009 m. rudenį, nes siekdamas gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą jis 2008 m. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kuris 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, kurioje pareiškėja sutiko V. M. duoti sutikimą ir leisti gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Pažymi, kad jam gavus statybos leidimą ir 2009 m. rudenį pradėjus vykdyti statybos darbus, pareiškėja dėl jų netinkamo vykdymo niekur nesikreipė ir nesudarė jokių kliūčių juos vykdyti.

2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Špečkausko įmonės parengtas statinio projektas iš esmės skiriasi nuo priešprojektinio pasiūlymo. Paaiškina, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik priešprojektiniu pareiškėjos pasiūlymu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šis priešprojektinis pasiūlymas buvo suderintas su jo pasiūlytais pakeitimais.

3. Sudarant Taikos sutartį jis nesutiko, kad įėjimas į laiptinę būtų iš pirmojo aukšto patalpų, ir šis klausimas tarp šalių buvo aptartas, todėl Taikos sutartyje ir buvo nurodyta, kad pareiškėja sutinka duoti sutikimą ir leisti gauti sąlygų sąvadą ir projektuoti laiptinę pagal pareiškėjos pateiktą priešprojektinį pasiūlymą su V. M. pasiūlytais pakeitimais.

4. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų bei esminių statinio reikalavimų normomis. Paaiškina, kad jo pasiūlytas pakeitimas, kuriam pritarė pareiškėja pasirašydama Taikos sutartį – įrengti įėjimą iš kiemo, atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 11.1 bei 42 punktų nuostatas. Pareiškėjos priešprojektinis pasiūlymas šiems reikalavimams prieštaravo.

5. Teismas neteisingai aiškino Taikos sutarties sąlygas, ko pasėkoje konstatavo, kad vienas iš esminių skirtumų tarp priešprojektinio pasiūlymo ir V. Špečkausko įmonės parengto statinio projekto yra tai, kad įrengiamas papildomas balkonas pietinėje namo pusėje. Nurodo, kad Taikos sutarties 4 punkte šalys susitaria dėl balkono įrengimo pietinėje namo pusėje.

6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jo padaryti pakeitimai turi įtakos pareiškėjos interesams. Paaiškina, kad atliekama namo dalies rekonstrukcija nepakeičia bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, nepablogėja esama pastato techninė būklė, natūralus apšvietimas ir pan.

7. Mano, kad papildomas pareiškėjos sutikimas buvo nereikalingas, nes bendraturtės sutikimas buvo gautas Taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią.

Pareiškėja su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 159–161) iš dalies atkartoja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, kad nesutinka su V. M. apeliacinio skundo argumentu, jog apie projektavimo sąlygų sąvado išdavimą ji sužinojo 2009 m. rudenį. Taip pat nesutinka su argumentu, kad trečiojo asmens parengtas projektas buvo suderintas su pareiškėja ir pareiškėja sutiko su pakeitimais. Pažymi, kad nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei V. Špečkausko įmonė, rengdama projektą, jo nederino su pareiškėja. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir projektą rengę asmenys, ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 157) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 21 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-27-091021-00201 laiptų prie vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, įrengimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui J. K. grindė aplinkybe, jog administraciniai aktai, trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikiantys teisę atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto rekonstravimą, išduoti pažeidžiant vieną esminių reikalavimų, t. y. nesant jos, statinio bendraturtės, sutikimo.

Projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo metu aktuali Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto redakcija numatė, kad statinio rekonstravimui arba kapitaliniam remontui atlikti, statytojas (užsakovas) privalo gauti ir savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir šiuo metu.

V. M. teismui nurodo, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu 2008 m. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti jo teisę rekonstruoti vieno buto gyvenamąjį namą be bendraturtės J. K. sutikimo. 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį, kuria J. K. sutiko duoti sutikimą ir leisti V. M. gauti sąlygų sąvadą ir projektuoti laiptinę pagal J. K. pateiktą priešprojektinį pasiūlymą su V. M. pasiūlytais pakeitimais (Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-127-825/2009, b. l. 80). Apeliantai, aiškindami minėtoje sutartyje išreikštą J. K. valią, laikosi pozicijos, jog pareiškėjos sutikimas rekonstruoti pastatą yra absoliutus, savo ruožtu pastaroji tvirtina pritarusi tik civilinėje byloje suderintiems projekto sprendiniams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes teisės normų, nustatančių statinio bendraturčių interesų apsaugos vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise, principus, ir aktualios teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas, reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, pažymėjo, jog tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

Kėdainių rajono savivaldybės administracija ir V. M. pripažįsta, kad projektuojant statinį buvo nukrypta nuo priešprojektinio pasiūlymo Nr. PR-09-007-A-1. Rašytinių įrodymų, jog J. K. sutiko su pakeitimais, nepriklausomai nuo to, ar korekcijos buvo privalomos pagal teisės aktus, apeliantai nepateikė. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų teiginį, jog skundžiamų administracinių sprendimų turinys pareiškėjai paaiškėjo anksčiau nei 2010 m. gegužės 6 d. (b. l. 15), todėl konstatuotina, kad kreipimosi į teismą termino ji nepraleido.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant įvykdytai Statybos įstatymo sąlygai – statytojui negavus statinio bendraturčio sutikimo – statybos leidimas Nr. LNS-27-091021-00201 buvo išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (pvz., 2003 m. sausio 15 d. konsultacija Nr. 31-K, nutartys bylose Nr. A502-280/2009, Nr. A261-689/2009), proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atitinkamai sprendžia apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl tos prašymų dalies, kuri susijusi su apeliaciniu procesu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra palankus pareiškėjai, ji įgijo teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą. Į bylą pateikti įrodymai (sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai, b. l. 154, 155, 162, 163) liudija, jog už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą advokato Povilo Jegorovo kontorai J. K. sumokėjo 500 Lt, už atsiliepimą į V. M. apeliacinį skundą – 400 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtų atsiliepimų argumentacija yra iš esmės tapati, vadovaudamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš viso priteisia pareiškėjai 600 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos J. K. prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos J. K. naudai 600 (šešis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVirgilijus Valančius