- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-77/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas (pran.), Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- AB „Vilniaus Sigma“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Vilniaus Sigma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1417-39/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Sigmeta“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus Sigma“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Sigmeta“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui AB „Vilniaus Sigma“, kuriuo prašė pripažinti 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/129/SM 12/03 bei 2003-10-01 tarpusavio atsiskaitymo sąskaitų suderinimo aktą 239528,83 Lt dalyje negaliojančiais, grąžinti ieškovo turtą, o nesant galimybės jo grąžinti natūra, atlyginti turto vertę pinigais. Nurodė, kad 2003-12-10 ieškovui UAB „Sigmeta“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas P.Demšė. Bankroto bylą UAB „Sigmeta“ inicijavo tuometinis direktorius S. J. . Ieškovo steigėjai buvo AB „Vilniaus Sigma“, įsigijusi 75 paprastąsias vardines akcijas ir S. J. , įsigijęs 25 paprastąsias vardines akcijas. Visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-06-21 nutarimu, padidintas ieškovo įstatinis kapitalas, papildomai išleidžiant akcijų, kurias įgijo AB „Vilniaus Sigma“. Atsakovas už naujai įgytas akcijas nemokėjo. Taip atsakovas sumažino ieškovo jam turėtą skolą pagal 1999-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas tokiu būdu tapo ieškovo akcininku, turinčiu 98,90 procentus jo įstatinio kapitalo. Ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu (2003-09-12 protokolas Nr. 03/03), ieškovas įpareigojamas atsiskaityti su savo kreditoriumi, vienvaldžiu akcininku AB „Vilniaus Sigma“. Šio nutarimo pagrindu, ieškovas 2003-09-15 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/129 ir pardavė atsakovui 239 528,83 Lt vertės įrengimus (už skolą). Ieškovas neprivalėjo sudaryti šios sutarties. 2003-09-12 UAB „Sigmeta“ visuotinis akcininkų susirinkimas įpareigojo ieškovą įsiskolinimą atsakovui padengti parduodant šiam ieškovo pagrindines priemones. Atsakovas, kaip ginčijamos sutarties šalis, žinojo arba privalėjo žinoti, kad ieškovas yra nemokus. Atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 7 p., kadangi atsakovas yra ieškovo, juridinio asmens dalyvis, nuosavybės teise valdantis daugiau kaip 50 proc. ieškovo akcijų. Atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarytas sandoris priešingas įmonės veiklos tikslams ir įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Sudarydamas ginčijamą sutartį, ieškovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, t.y. atsakovui, tuo pažeisdamas kitų kreditorių teises. Kad atsakovas pasinaudojo tokia pirmenybe, patvirtina atsakovo reikalavimai ieškovui po 2003-09-15 sutarties įvykdymo, t.y. sąskaitų - faktūrų išrašymas ir jų įskaitymas 2003-10-01 tarpusavio atsiskaitymo sąskaitų suderinimo aktu. Taip ieškovo skola sumažėjo 239 528,83 Lt ir 2003-10-01 dienai sudarė tik 62 235,33 Lt. 2004-02-26 atsakovo finansinis reikalavimas ieškovui sudarė 79 755,58 Lt. Ieškovo kreditorių komitetas 2004-05-11 įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Sigmeta“ turto pardavimo sandorių, sudarytų 2003-09-15 su AB „Vilniaus Sigma“ pripažinimo negaliojančiais. Tačiau 2004-09-16 teismas minėtą ieškinį atmetė. Ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, jog sandoriai pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimus (toliau – Laikinasis įstatymas). 2004-10-18 kreditorių komitetas įpareigojo administratorių pareikšti naują ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pateikti advokatui reikiamus dokumentus. Administratorius nevykdė kreditorių komiteto įpareigojimų ir 2004-10-27 kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo. Tačiau teismas paliko galioti komiteto sprendimus. Pauliano ieškinį kreditoriai turi teisę pareikšti per vienerius metus. Nuo ieškovo kreditorių komiteto posėdžio (2004-10-18) iki senaties termino ieškiniui pareikšti pabaigos praėjo du mėnesiai. Tačiau administratoriaus neveikimas apribojo galimybes laiku pateikti ieškinį. Administratorius dokumentus ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu parengti, ieškovo advokatui perdavė tik 2005-02-03 ir pasirašė atstovavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Vilniaus Sigma“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas jau 2004-06-10 reikalavo pripažinti 2003-09-15 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, tuo pagrindu, kad buvo išskirtinai atsikaityta su vienu kreditoriumi, neatsižvelgiant į kitų interesus. 2004-09-06 sprendimu teismas ieškinį atmetė. Ieškovas šio sprendimo neskundė. Taigi, ieškovas antrą kartą ginčija 2003-09-15 sutartį tuo pagrindu, kad sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus. Pagal CPK 293 str. 3 p., civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškinys pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Ginčijama 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutartis nėra atsiskaitymo sutartis. Pagal ją ieškovas pardavė dalį savo įrengimų, nes jo teisė disponuoti turtu nebuvo apribota ar kitaip suvaržyta. Ieškovas iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo skolingas atsakovui daugiau nei 249 138,25 Lt. Todėl atsakovo prievolė sumokėti 239 528,84 Lt pasibaigė įskaitymu. Ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes sandoris yra atlygintinas, prievolių įvykdymas įskaitymu nepakeitė ieškovo mokumo ir po sandorio sudarymo ieškovas liko skolingas atsakovui 79 755,61 Lt. Atsakovas yra vienas iš stambiausių BUAB „Sigmeta“ kreditorių. Įrengimų pardavimas negalėjo įtakoti ieškovo vykdomos veiklos, nes vienintelis jo užsakovas Didžiosios Britanijos firma „GET plc“ atsisakė ieškovo paslaugų, o tai ir buvo bankroto priežastis. Ieškovo nurodyta praleisto ieškinio senaties termino priežastis negali būti laikoma svarbia priežastimi, nes administratorius atliko įstatyme numatytus veiksmus, be to, ieškovo atstovas adv. M.Šimkūnas, atstovaudamas kreditoriaus UAB „Stramina“ interesus, turėjo teisę CK 6.66 str. nurodytu pagrindu pateikti ieškinį teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino 2003 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Nr. 03/129/SM12/03, sudarytą tarp UAB „Sigmeta“ ir AB „Vilniaus Sigma“ dėl įrengimų 239528,84 Lt sumai pirkimo-pardavimo bei 2003 m. spalio 1 d. Tarpusavio atsiskaitymo sąskaitų suderinimo aktą 239528,83 Lt dalyje, negaliojančiais; grąžino ieškovui BUAB „Sigmeta“ turtą pagal specifikaciją prie 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties iš atsakovo AB „Vilniaus Sigma“, o nesant galimybės grąžinti turtą natūra, nurodė restituciją atlikti sumokant ekvivalentą pinigais. Taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės pajamas 5790,60 Lt žyminio mokesčio ir 43,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 5833,70 Lt.
Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ieškovas antrą kartą ginčija 2003-09-15 sutartį tuo pagrindu, kad sandoris pažeidė kitų kreditorių interesus. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia Pauliano ieškinį. Tuo tarpu ankstesniu ieškiniu ieškovas siekė apginti pažeistas kreditorių teises, prašydamas 2003-09-15 sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau byloje nebuvo tiriamos ir ginčijamos aplinkybės, susijusios su atsakovo nesąžiningumu, be to, nebuvo įvertintas ir ieškovo mokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tai yra kitos esminės aplinkybės, kurios suteikia naujumo ieškovo reikalavimo pagrindui, todėl reikalavimo šioje byloje negalima vertinti kaip tapataus ieškinio. Teismas taip pat nurodė, kad kai kyla ginčas dėl sudaryto sandorio negaliojimo dėl galimo kreditoriaus interesų pažeidimo, tai aplinkybė, ar sandorio šalis – turto įgijėjas (atsakovas) buvo sąžiningas, nustatoma pagal tai, ar įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Teisiškai reikšminga, ar sutarties šalis žino ar privalo žinoti, kad kita sutarties šalis yra skolininkas, t. y. asmuo, turintis kreditorių. Tokie duomenys atsakovui, turinčiam net 98 procentus ieškovo akcijų, t. y. esančiam beveik absoliučiu jo savininku, buvo ne tik prieinami, bet ir žinomi. Turto įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsimoji sandorio šalis yra skolininkas ir konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditorių interesai. Atsakovas, pakankamai suvokdamas ieškovo finansinę padėtį sandorio sudarymo metu, gerai žinojo, kad ieškovas yra skolininkas kitų kreditorių atžvilgiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas jau sandorio sudarymo metu buvo nemokus, t. y. jis jau buvo skolininkas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises. Sudaryta ginčo sutartimi atsakovas užsiskaitė didžiąją dalį savo finansinių reikalavimų. Kadangi pagrindinis kontrolinis ieškovo akcijų paketas ginčijamo sandorio sudarymo metu priklausė atsakovui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių išskirtinai su juo atsiskaitydamas, tokie veiksmai pažeidė kitų kreditorių teises. Be to, atsakovas buvo ieškovo - juridinio asmens dalyvis, nuosavybės teise valdantis daugiau kaip 50 procentų jo akcijų. Todėl teismas konstatavo nesąžiningumo prezumpciją, įtvirtintą CK 6.67 str. 7 p. Teismas padarė išvadą, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos. Konstatavus atsakovo nesąžiningumą, ginčijamą sandorį teismas pripažino negaliojančiu CK 6.66 str. ir 6.67 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Taip pat teismas įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui turtą pagal specifikaciją prie 2003-09-15 pirkimo pardavimo sutarties, o nesant galimybės grąžinti turtą natūra, nurodė restituciją atlikti sumokant ekvivalentą pinigais. Be to, teismas pripažino, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl praleistą terminą atnaujino.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Vilniaus Sigma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005-09-29 sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas antrą kartą teisme ginčija 2003-09-15 sutartį tuo pačiu pagrindu. Ankščiau išnagrinėtoje byloje ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas buvo tas, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių interesus, todėl teismas iš naujo išsprendė tą patį ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, iš naujo išnagrinėjęs analogišką ieškinį, pažeidė teisingumo principą. Ieškovas iš naujo pateiktame ieškinyje papildė ir detalizavo faktines aplinkybes kitaip nei pareikšdamas ieškinį 2004-06-10, tačiau dėl to ieškinys netapo naujas. Vilniaus apygardos teismas 2004-09-16 sprendimu atmetęs ieškovo ieškinį dėl 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ištyrė įrodymus, susijusius su ginčijamo sandorio įtaka kreditorių interesams ir ieškovo mokumui. Ieškovui iš naujo pateikus analogišką ieškinį, teismas turėjo bylą nutraukti.Teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius įstatymas sieja su visuma aplinkybių. Viena iš aplinkybių yra ta, kad sandoris sumažino skolininko mokumą, dėl ko negalima patenkinti kreditorių reikalavimų. Jeigu dėl sandorio skolininko mokumas nepasikeičia, actio Pauliana ieškinys negalimas. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kad ieškovas su atsakovu sudarė atlygintiną sandorį. Byloje nėra įrodymų, kad dėl ginčijamos atlygintinos sutarties sumažėjo ieškovo mokumas. Parduotų įrengimų kaina atitinka rinkos kainą. Iš ieškovo sudaryto 2003-01-01 balanso matyti, kad ieškovo turimas turtas 251 069 Lt suma viršija įsipareigojimus. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Sigmeta“ turėjo pakankamai turto, į kurį galėjo nukreipti išieškojimą kreditoriai. Todėl ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių interesų, o kadangi sandoris yra atlygintinas – neturėjo įtakos ieškovo mokumui. Atlygintinas sandoris buvo pilnai įvykdytas. Ieškovo nuomone kreditorių interesus pažeidė po sandorio atliktas vienarūšių priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymas, tačiau įskaitymas yra prievolių įvykdymo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iki bankroto bylos iškėlimo šalys gali atlikti įskaitymą. Vien skolininko tapimo nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui. Kadangi atlygintinas sandoris kreditorių reikalavimų nepažeidžia ir neturi įtakos skolininko mokumui, po sandorio sudarymo atliktas įskaitymas teisėtas, galima daryti išvadą, kad ieškovas neturi teisės ieškinyje nurodytu pagrindu ginčyti 2003-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas atsakovo nesąžiningumo prezumpciją laikė esmine reikšmę turinčia aplinkybe pateikiant ieškinį. CK 6.67 str. pateiktas atvejų sąrašas yra baigtinis. Visais kitais atvejais, kurie šiame straipsnyje nenumatyti, galioja sąžiningumo prezumpcija. CK 6.67 str. 7 punkte nenumatytas atvejis, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo nesąžiningumo prezumpciją. Nurodytame punkte išvardinti subjektai yra skolininkas – juridinis asmuo ir sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys. Juridinio asmens dalyvis šiame punkte neįvardintas. Šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, teismas nenurodė materialinės teisės normos, įpareigojančios atsakovą domėtis ieškovo finansine padėtimi ir numatyti, ar sudaromas sandoris nepažeidžia ieškovo kreditorių interesų. Nei LR CK, nei LR Akcinių bendrovių įstatyme tokios teisės normos nėra. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia skolininko kreditorių interesus ar prieštarauja jo veiklos tikslams. Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana ieškiniui pareikšti įstatymas nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą. Termino skaičiavimas prasideda nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kreditorių ir administratoriaus reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino pradžios nustatymas skiriasi. Ieškinio senaties terminas administratoriui pareikšti actio Pauliana ieškinį pasibaigė 2004 m. gruodžio 17 d. Ieškinys iki nurodyto termino pateiktas nebuvo. Ieškovo kreditoriai 2004 m. gegužės 11 d. įvykusiame kreditorių komiteto susirinkime susipažino su ginčijamu sandoriu ir įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl laikytina, kad kreditoriams ieškinio senaties terminas pareikšti actio Pauliano ieškinį prasidėjo 2004 m. gegužės 12 d. ir baigėsi 2005 m. gegužės 11 d. Ieškovo administratoriaus atstovo nurodytos priežastys dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas (tarp administratoriaus ir kreditorių komiteto vykę ginčai dėl įvairių kreditorių komiteto sprendimų) nėra pakankamai svarbios ieškinio senaties termino atnaujinimui. Byloje nustatyta, kad kreditorius kreditorių susirinkimuose ir kreditorių komiteto posėdžiuose atstovavo advokatai ir teisininkai. Ieškovo administratorius buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu. Todėl kreditoriai ir administratorius turėjo realią galimybę nepraleidus ieškinio senaties termino pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Jei negaliojančiu pripažįstamas dvišalis atlygintinas sandoris, į pradinę padėtį grąžinamos abi sandorio šalys. Teismas, taikydamas restituciją ir nusprendęs grąžinti iš atsakovo ieškovui turtą, turėjo priteisti iš ieškovo sumokėti atsakovui pagal sutartį parduotų įrengimų kainą. Tačiau teismas, pripažinęs visiškai įvykdytą dvišalę sutartį negaliojančia, taikė restituciją tik vienos šalies naudai.
Atsiliepimas
Ieškovo BUAB „Sigmeta“ atstovas advokatas M.Šimkūnas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad 2004-06-10 pareikšto ieškinio faktinis pagrindas buvo sandorio negaliojimas dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, minėtame ieškinyje buvo ginami ne visų kreditorių interesai, bet tik tų, kurie nurodyti įstatymo apie mokėjimo eiliškumą eilėje. Tuo tarpu šioje byloje ginami kreditorių reikalavimai bendrais tik kreditoriams būdingais būdais – actio Pauliana. Pirmame ieškinyje nesiremta ir neįrodinėtas skolininko nesąžiningumas, trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas. Iki sutarties sudarymo atsakovo turtinė padėtis buvo bloga. Tačiau po sutarties sudarymo ir įvykdymo, atsakovas, žinodamas ar turėdamas žinoti, jog sutartis pažeis ieškovo kreditorių teises, susigrąžino didžiąją dalį savo skolų turtu. Kiti kreditoriai tokios galimybės neturėjo. Atsakovas kontroliavo UAB „Sigmeta“, todėl laikytina, kad jis pasinaudojo savo padėtimi - nesąžiningai, ir sudarė sau pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ieškovo atstovo manymu, CK 6.67 str. 7 p. nuostata apie ginčijamo sandorio šalių kontrolę turėtų būti aiškinama plečiamai – nesąžiningumas turi būti preziumuojamas ne tik tuomet, kai skolininkas kontroliuoja kitą asmenį, bet ir kai kitas asmuo kontroliuoja skolininką. Dėl senaties terminų atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, kad jo sudarytas sandoris su ieškovu nebus ginčijamas. Atsakovas per atstovą dalyvavo visuose kreditorių komiteto posėdžiuose, buvo kreditorių komiteto narys, galėjo gauti ir gavo kreditorių komiteto sprendimus. Byloje kreditorių interesus gina bankrutuojančios UAB „Sigmeta“ administratorius, kuriam buvo pavesta sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu. Kreditoriai tokį sprendimą priėmė laiku – nepraleisdami įstatymo nustatyto senaties termino ieškiniui pareikšti. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad administratorius ne tik nebuvo aktyvus gindamas kreditorių interesus, bet net ir trukdė laiku pareikšti actio Pauliana ieškinį. Taip pat ieškovo atstovas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas turėjo priteisti iš ieškovo sumokėti atsakovui pagal sutartį parduotų įrengimų kainą. Taikydamas restituciją, teismas grąžino šalis į iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią padėtį. Turtą grąžinus ieškovui, atsakovas turi į ieškovą finansinį reikalavimą kaip ir kiti kreditoriai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad tarp šalių jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl tos pačios 2003 m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, kurį išnagrinėjęs, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2004 m. rugsėjo 6 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl nutarties pripažinimo negaliojančia.
Ši aplinkybė, kaip pagrindas nutraukti civilinę bylą nurodyta apeliaciniame skunde (CPK 293 str. 3 p.). Tačiau sutikti su šiuo apelianto teiginiu negalima, nes nurodytu sprendimu ginčo sutarties teisėtumo klausimas buvo išspręstas tik jos atitikimo įstatymo pirkimo-pardavimo sandoriams keliamų bendrų nuostatų reikalavimų požiūriu.
Be to, paminėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad UAB ,,Vilniaus Sigma“ nepažeidė Laikinuoju įstatymu nustatytos mokėjimų eilės tvarkos. Tačiau, turint omenyje, kad kitoje byloje ieškovas šios aplinkybės ir neįrodinėjo, o sandorį prašė pripažinti negaliojančiu dėl to, kad Laikinąjį įstatymą pažeidė ne UAB ,,Vilniaus Sigma“, o UAB ,,Sigmeta“, darytina išvada, kad nei ši, nei anksčiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimo išvada neužkirto kelio reikšti ieškovui Pauliano ieškinį.
Tokia išvada daroma ne tik todėl, kad šiuo ieškiniu, priešingai negu prieš tai išnagrinėtoje byloje, ginami ne tik tam tikros kategorijos, bet visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai, bet ir todėl, kad tokiu pagrindu pareiškus ieškinį, juo ginčijamas sandoris turi būti analizuojamas kaip pačiam skolininkui, taip ir pastarojo kreditoriams jo sudarymu sukeltų pasekmių požiūriu. Dėl pasakyto teigti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju actio Pauliana negalimas, nes tarp šalių buvo sudarytas atlygintinas sandoris, kuris nepakeitė ieškovo mokumo. Tačiau laikyti šį apeliacinio skundo teiginį pagrįstu negalima. Kaip matyti iš ginčijamos 2003 m. rugsėjo 15 d. sutarties, ją sudarant šalys nenumatė atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už perkamus įrengimus sumokant pastarajam įrenginių kainą (b.l. 33). Priešingai, sutarties 1.2 p. šalys susitarė, kad atsiskaitymas su ieškovu įvyks pasirašant tarpusavio atsiskaitymo balansą, kas ir buvo padaryta 2003 m. spalio 1 d. sudarant tarpusavio atsiskaitymo sąskaitų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovo įsiskolinimas už nupirktus įrengimus buvo padengtas atitinkamai sumažinant ieškovo įsiskolinimą atsakovui.
Tokiu būdu abu ginčijami sandoriai turi būti vertinti kaip neatskiriami ir vienas kitą papildantys, o jų sudarymu bei įvykdymu skolininkas (ieškovas) būdamas nemokus, ką patvirtina UAB ,,Sigmeta“ 2003 m. sausio 1 d. balansas bei konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (atsakovui), tuo pažeisdamas kitų bendrovės ,,Sigmeta“ kreditorių interesus (b.l. 11, 12, 86, 87).
Visos šios aplinkybės priešingai negu teigia apeliantas, sudaro sąlygas, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys (CK 6.66 str. 1 d.).
Aukščiau paminėtos teisės normos pagrindu dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (nagrinėjamoje byloje atsakovas), sudarydamas su skolininku sandorį buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises. Šia prasme pastebėtina, kad atsakovas ginčijamų sandorių sudarymo metu iš esmės buvo vienvaldis bendrovės ,,Sigmeta“ akcininkas, kuriam priklausė 98,90 procentų šios bendrovės akcijų. Viena iš neturtinių akcinės bendrovės akcininkų teisių yra teisė gauti informaciją apie bendrovę, tame tarpe susipažinti su bendrovės metinės finansinės atskaitomybės bei bendrovės veiklos ataskaitomis, taip pat auditoriaus išvadomis bei ataskaitomis (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., 18 str. 1 d.). Todėl turint omenyje, kad jau pagal 2003 m. sausio 1 d. balansą bendrovė ,,Sigmeta“ buvo nemoki, darytina išvada, kad atsakovui turėjo būti žinoma, kad ginčijami sandoriai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad praktiškai iš karto po ginčijamų sandorių sudarymo 2003 m. spalio 14 d. bendrovės ,,Sigmeta“ visuotinis akcininkų susirinkimas (t.y. atsakovas) konstatavo bendrovės nemokumą ir nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros įforminimo (b.l. 85).
Esant pasakytam darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti (CK 6.66 str.).
Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą taip pat sieja su tuo, kad jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškovo senaties termino atnaujinimo klausimą. Tačiau sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, bet ir detaliai aptarė jo praleidimo priežastis, kurias jis pripažino svarbiomis. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai jų pagrįstumo nepaneigia. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, CK 1.5 str. 3 d. nuostatų nepažeidė.
Apeliantas nurodo, kad ginčijamus sandorius pripažinęs negaliojančiais bei įpareigojęs atsakovą grąžinti ieškovui pagal sutartis perduotą turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovui pagal sutartį perduotų įrengimų kainą, bet to nepagrįstai nepadarė.
Tačiau kaip buvo nustatyta anksčiau, vykdant sutartį atsakovas realiai įrengimų vertės ieškovui nesumokėjo, atsiskaitymas už juos buvo atliktas sudarius tarpusavio atsiskaitymo sąskaitų suderinimo aktą. Todėl šį aktą panaikinus, atsakovas įgijo teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į bendrovės ,,Sigmeta“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl jo kreditorinio reikalavimo patikslinimo.
Dėl pasakyto naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.