- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-223-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14561-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės R. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei R. S. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 3 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį ir nutraukė ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės R. S. 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Iškeldino atsakovę R. S. su jai priklausančiu turtu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 342 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, nors gavusi iš teismo procesinius dokumentus asmeniškai, atsiliepimo nepateikė, nes nesuprato dokumentų esmės dėl teisinio išlavinimo stokos ir prastos sveikatos būklės. Laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio iki šiol dėl suprastėjusios sveikatos intensyviai lankosi gydymo įstaigose. Atsakovė nesutinka, kad gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Atsakovė bute laiko įprastus namų apyvokos daiktus, didžiąją butą dalį sudaro knygų kolekcija, kuri nėra sudėta į lentynas, todėl tiek ieškovei, tiek teismui susidarė klaidingas įspūdis apie tai, kad atsakovė butą naudoja ne pagal paskirtį. Nuo 2023 gruodžio mėn. kuomet buvo atliktas pirmas patikrinimas, situacija pasikeitė iš esmės, beje tai patvirtina ir vėlesni patikrinimo aktai, bei tai, kad MB „KARESTA“ šiuo metu atsakovės bute yra atlikusi visus būtinus langų keitimo bei santechnikos darbus. Šios aplinkybės patvirtina, jog šiuo metu ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra išnykusios, o tai kartu sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta: 1) procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2025 m. gegužės 28 d.; 2) pareiškime atsakovė patvirtino, jog šiuos procesinius dokumentus gavo; 3) atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės vertinimu, byloje egzistavo visos prielaidos priimti sprendimą už akių. Atsakovės nurodytos priežastys, susijusios su jos procesiniu pasyvumu, nelaikytinos pagrindu naikinti sprendimą už akių. Pažymėjo, kad sprendimu siekiama teisėto tikslo, t. y. užtikrinti, kad savivaldybei priklausantis butas būtų naudojamas racionaliai ir jis nekeltų grėsmės atsakovei ir kitiems namo gyventojams. Sprendimas yra proporcingas, kadangi kitais būdais pašalinti savininko teisių pažeidimą per 7 metus nepavyko, paremtas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra paneigtos pareiškimo argumentais. Ieškovės vertinimu, popierinės knygos ir yra degi medžiaga, todėl, pareiškimo argumentas, kuriuo teigiama, kad atsakovė nelaiko pavojingų daiktų, laikytinas prieštaringu. Atsakovė laiko daiktus ir bendrojo naudojimo patalpose. 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro tarnybinio pranešime aiškiai fiksuota, kad „Anot moters, kaimynai, kurie išsikrausto iš savo butų, laiptinėje jai palieka savo daiktus“. Be to, su ieškiniu pateikta daugybė įrodymų, įskaitant ir foto fiksacijas, akivaizdžiai patvirtinančių, jog atsakovei nuomojamas butas iki šiol yra užkrautas daiktais. MB „Karesta“ rašte nurodė, jog „2024 m. liepos 22 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo skambinama ir deramasi dėl patekimo į butą, tačiau gyventoja neįsileido“; „2024 m. rugsėjo 4 d. su gyventoja buvo suderinta, kad darbai bus atliekami 2024 m. rugsėjo 6 d., tačiau gyventoja informavo, kad iki minėtos datos nebus pasiruošusi, prašė perkelti darbų atlikimo datą į 2024 m. rugsėjo 9 d.“; „Atvykus rugsėjo 9 d. galimybių su gaminiais patekti į butą yra neįmanomas, visiškai užkrautas butas, be galimybės pasiekti darbų atlikimo vietas, visiškas higienos bei gaisrinės saugos nesilaikymas“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys teisme priimtas 2025 m. gegužės 25 d. ir atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai 2025 m. birželio 12 d. atsakovei įteikti asmeniškai. Aplinkybę, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, patvirtina ir pati atsakovė, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčydama procesinių dokumentų gavimo. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, teismas 2025 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą už akių pastarosios atžvilgiu.
6. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos jos pasyvaus elgesio priežastys, t. y. neturi teisinio išsilavinimo, prasta sveikatos būklė, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo už akių. Pažymėjo, kad atsakovė siekdama pagrįsti aplinkybes apie, jos teigimu, taikytą intensyvų gydymą, pateikė tik ambulatorinių apsilankymų išrašus 2024 m. ir kitus išrašus, kurie išrašyti iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovė 2025 m. birželio 23 d., t. y. po ieškinio įteikimo, lankėsi pas neurologą dėl galvos skausmo, pykinimo, tačiau išdėstytos aplinkybės, kad atsakovė lankėsi tik pas neurologą ir todėl negalėjo pateikti laiku atsiliepimo nepateisina įstatyme nustatyto termino praleidimo. Atsakovės argumentai, kad negalėjo pateikti atsiliepimo dėl teisinių žinių stokos yra nepagrįsti, nes ji nesidomėjo byla, nebandė susisiekti su teismu dėl civilinės bylos proceso eigos, nors apie iškeltą bylą žinojo, neteikė jokių prašymų ir pan.
7. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, apie iškeltą civilinę bylą atsakovė žinojo ir to neginčijo, o atsiliepimo ar prašymo pratęsti terminą pateikti atsiliepimui nepateikimas rodo, kad atsakovė prisiėmė riziką, t. y. atsakovė neįgyvendino tinkamai savo procesinių teisų, buvo visiškai pasyvi, todėl jai kilo teisinės pasekmės, kurias įtvirtina pats įstatymo leidėjas sprendimo už akių institutu, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.
8. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, kad gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovė ir teismas susidarė klaidingą įspūdį apie bute laikomų daiktų kiekį. Byloje esančios buto nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad jis yra užkrautas daiktais, o ne jame yra laikoma knygų kolekcija. Atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad situacija su laikomais daiktais pasikeitė, t. y. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog butas tinkamai atlaisvintas. Taip pat nepateikė įrodymų, kad MB „KARESTA“ šiuo metu atsakovės bute yra atlikusi visus būtinus langų keitimo bei santechnikos darbus.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių. Atsakovės nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra nė vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų sprendimų už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą už akių ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nuomos sutartis nutraukiama dėl jos sąlygų pažeidimo. Sudarytos nuomos sutarties pagrindu jai buvo išnuomotas būtent gyvenamosios paskirties būstas, kuriame ji visą tą laiką nepertraukiamai gyveno. Tai reiškia, kad visą šį laiką minėtas būstas buvo skirtas tenkinti jos būtinąjį kasdienį poreikį gyventi jame, o taip pat laikyti savo asmeninius daiktus ir jais nekliudomai naudotis. Atsakovė šiame būste gyvena iki šiol, kito būsto neturi, šis būstas niekam nėra subnuomojamas ir jokie kiti nuomos sutartyje neaptarti asmenys jame negyvena.
10.2. Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ji laikė savo asmeninius daiktus būste, nėra ir negali būti laikoma sudarytosios nuomos sutarties pažeidimu, kadangi šioje sutartyje nėra įtvirtinta jokių nuomotojo draudimų dėl nuomininkui priklausančių daiktų laikymo išnuomotame būste ar atsakovės, kaip nuomininkės, įsipareigojimo asmeninių daiktų jame nelaikyti (jokių draudimų kaupti bei laikyti būste nuomininkui priklausančius ir jo poreikius tenkinančius daiktus sutartyje nėra nurodyta). Nenustačius aplinkybių, kad atsakovė jai išnuomotą būstą naudoja kitoms reikmėms, nei savo kasdienio poreikio jame gyventi tenkinimui, nėra teisinio pagrindo konstatuoti nuomos sutarties sąlygų pažeidimo ir sutartį šiuo pagrindu nutraukti.
10.3. Apeliantė nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai sprendė klausimą dėl teisės akto, t. y. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64, nuostatų atsakovei taikymo. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovė nuomojamą butą laiko užkrautą daiktais, taip pažeisdama priešgaisrinės saugos reikalavimus. Pažymėjo, kad jokių imperatyvių reikalavimų dėl privačiuose butuose laikomų asmeninio naudojimo daiktų (jų kiekio (trūkumo ar pertekliaus)) Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nenumato. Šių taisyklių 86.1 punkte (būtent šiuo punktu savo sprendime už akių rėmėsi teismas) nurodyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Tačiau nėra pasisakyta, kad tokie reikalavimai privalo būti taikomi ir individualiems daugiabučio namo gyventojų butams. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai interpretavo jo nuostatas ir be jokio teisinio pagrindo tiesiogiai jas taikė atsakovei.
10.4. Apeliantė pažymėjo, kad jos nuomojamame bute nėra laikomi jokie neleistini (t. y. pavojingi ir degūs) daiktai, šiukšlės ar kitokios atliekos, priešingai, jame yra laikomi tokie patys daiktai, kaip ir bet kurio kito gyventojo būste: įvairi literatūra (knygos, žurnalai), baldai, vaikiški (anūkės) žaislai ir kiti reikmenys, maisto produktų laikymo indai, t. y. įprasti namų apyvokos daiktai. Jokių jai priklausančių daiktų už savo buto ribų, t. y. bendro naudojimo koridoriuose ar kitose bendro naudojimo patalpose nelaiko. Daiktai, kurie yra užfiksuoti ieškovo pateiktose nuotraukose, priklauso ne jai ir iš minėtų nuotraukų nėra aišku, kuriame namo aukšte ir kurioje konkrečiai jo vietoje buvo atlikta ši fotofiksacija, be to, minėti daiktai neturi jokių požymių, įgalinančių identifikuoti jų priklausomumą jai ar kuriam nors kitam (konkrečiam) asmeniui. Todėl, esant šiai situacijai, kuomet iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra aiškus tikrasis šių daiktų savininkas ir nėra galimybės jo identifikuoti, teismo sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė pažeidė būsto nuomos sutarties sąlygas yra aiškiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl nuomos sutarties su atsakove nutraukimo, nesivadovavo aktualia teismų praktika, t. y. neatsižvelgė į atsakovės priešpensinį amžių, jos sveikatos būklę, turtinę padėtį, gyvenimo išnuomotame būste trukmę, nuomos mokesčio mokėjimą, kito būsto neturėjimą ir kt. Be to, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nesprendė, ar yra galimybė taikyti atsakovei kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turėtų būti pašalintas. Kitaip tariant, teismas nevertino, ar šiuo pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantė nurodo, kad langų keitimo darbai jos bute yra atlikti, tačiau dėl tos priežasties, jog dėl lėšų stokos ji neturi išmanaus telefono su fotografavimo funkcija, ji neturėjo galimybės teismui pateikti fotonuotraukas, patvirtinančias šią aplinkybę. Vis tik suprasdama civilinio proceso įstatyme įtvirtintą šalių įrodinėjimo pareigą, atsakovė pareiškia, kad šias nuotraukas apeliacinės instancijos teismui ji pateiks papildomai ir tai atliks kaip įmanoma skubiau.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. sprendimą už akių. Priimti pridėtą 2025 m. rugsėjo 26 d. Buto patikrinimo akto kopiją. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
11.1. Vadovaujantis 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (toliau – ir Sutartis) 2.1 punktu, nuomininkas įsipareigoja tausoti gyvenamąsias patalpas, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių ir pan. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64, 86.1 punkte numatyta, jog daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Teismas nustatė, kad atsakovės nuomojamas butas yra užkrautas daiktais ir tokiu būdu pažeidžiami priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės nurodytais argumentais, jog Taisyklių imperatyvas aktualus tik bendro naudojimo patalpomis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, balkonų konstrukcijos yra priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, nepriklausomai nuo to, ar balkonais naudojasi vienas daugiabučio namo buto savininkas, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia balkonų konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.: e3K-3-190-1075/2024 48 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką akivaizdu, kad Taisyklės taikytinos ir individualiems butams, kadangi juose taip pat yra bendro naudojimo objektų, pavyzdžiui balkonai.
11.3. Ieškovė nurodo, kad kaip matosi iš nuotraukų padarytų 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. balandžio 24 d. buto patikrinimo patikrinimų metu, bute dėl sukaupto daiktų kiekio 2 kambariuose visiškai nėra laisvos vietos, o kitoje bute dalyje liko tik siauri takeliai tarp daiktų. Pažymėjo, kad nesant galimybės pro kambarį praeiti iki balkono, minėtų patikrinimų metu buvo neįmanoma balkone atlikti fotofiksaciją. Byloje nėra ginčo nei dėl bute esančių daiktų kiekio, nei dėl aplinkybės, jog didžiąja dalį daiktų sudaro popierinės knygos. Kas, ieškovės vertinimu, laikytina degia medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiu atveju iš esmės yra apribotos žmonių evakavimo galimybės iš / per buto, ieškovės vertinimu, teismas visiškai teisingai aiškino Taisyklių 86.1 punktą ir pagrįstai konstatavo šios normos pažeidimą.
11.4. Sprendimas už akių buvo priimtas pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. nutraukti Sutartį, kadangi dėl neatsakingo atsakovės elgesio kyla grėsmė (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir buvo apibrėžta ieškiniu, buvo reikšminga nustatyti, ar atsakovės elgesys kelia grėsmę; jeigu taip, ar tai sudaro pagrindą nutraukti Sutartį. Iš atskirojo skundo visiškai nėra aišku kokį ryšį su šios bylos nagrinėjimo dalyku turi skunde akcentuotos aplinkybės, t. y. atsakovės priešpensinis amžius, jos sveikatos būklė, turtinė padėtis ir kt. Šios aplinkybės visiškai nesusijusios su saugiu buto eksploatavimu, todėl šioje byloje nebuvo jokio poreikio jas nagrinėti.
Šalies argumentai
11.5. Ieškovė nurodo, kad prieš inicijuojant šią civilinę bylą, su šia problema bando susitvarkyti dar nuo 2018 m. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu/reikalavimu susitvarkyti ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą su prašymu organizuoti socialinę pagalbą atsakovei, tačiau problemos išspręsti nepavyko. Sprendime taip pat yra pažymėta, kad atsakovė nesutinka geranoriškai vykdyti įspėjimus atlaisvinti butą nuo perteklinių daiktų. Net ir po atsakovei nepalankaus sprendimo, situacija visiškai nesikeičia. 2025 m. rugsėjo 26 d. Buto patikrinimo akto 23 punkte pažymėta: „Dėl gauto prašymo. Gyventoja teigia, kad yra tvarkymo stadijoje. Bute vis dar daug daiktų, sunkiai praeinama tarp kambarių, siauri praėjimai. Daiktų labai daug, nesumažėjo. Gyventoja įspėta patraukti daiktus, kurie sukrauti prie lifto, kitu atveju namo administratorius organizuos daiktų išvežimą ir utilizavimą“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad atsakovės siūlomas kitas ieškovės teisių gynybos būdas, t. y. suteikti atsakovei papildomą terminą, yra visiškai neveiksmingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą ir prašė prijungti prie bylos. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. 2025 m. rugsėjo 26 d. Buto patikrinimo akto kopija, priimtinas.
15. Pagal CPK 285 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 285 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
17. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors jai procesiniai dokumentai asmeniškai įteikti 2025 m. birželio 12 d. Ieškovė sutiko, kad teismas priimtų sprendimą už akių, jeigu būtų CPK 285 straipsnyje nurodyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).
20. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog ji laikė savo asmeninius daiktus būste, nėra ir negali būti laikoma sudarytosios nuomos sutarties pažeidimu, kadangi šioje sutartyje nėra įtvirtinta jokių nuomotojo draudimų dėl nuomininkui priklausančių daiktų laikymo išnuomotame būste ar atsakovės, kaip nuomininkės, įsipareigojimo asmeninių daiktų jame nelaikyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu išnuomotos atsakovei R. S.. Minėtos nuomos sutarties 2.1. punktu nuomininkas, t. y. atsakovė, įsipareigojo tausoti gyvenamąsias, pagalbines patalpas <...>, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, <...> gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti pagal paskirtį. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų padarytų 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. balandžio 24 d. buto patikrinimo metu matyti, kad bute dėl sukaupto daiktų kiekio kambariuose visiškai nėra laisvos vietos, koridoriuje yra tik siauras takelis tarp daiktų, neįmanoma prieiti prie balkono, langų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog atsakovė gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį, bute kaupia daiktus.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nuomojamą butą laiko užkrautą daiktais, taip pažeisdama priešgaisrinės saugos reikalavimus. Apeliantė pažymėjo, kad jokių imperatyvių reikalavimų dėl privačiuose butuose laikomų asmeninio naudojimo daiktų (jų kiekio (trūkumo ar pertekliaus)) Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nenumato, jos aktualios tik bendro naudojimo patalpoms, tačiau ne individualiems daugiabučio namo gyventojų butams. Apeliantė nurodo, kad jos nuomojamame bute nėra laikomi jokie neleistini (t. y. pavojingi ir degūs) daiktai, šiukšlės ar kitokios atliekos, priešingai, jame yra laikomi tokie patys daiktai, kaip ir bet kurio kito gyventojo būste: įvairi literatūra (knygos, žurnalai), baldai, vaikiški (anūkės) žaislai ir kiti reikmenys, maisto produktų laikymo indai, t. y. įprasti namų apyvokos daiktai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64, 86.1 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose laikyti degias medžiagas ir daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taigi, šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti sklandžią ir saugią žmonių evakuaciją iš pastato gaisro atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar balkonais naudojasi vienas daugiabučio namo buto savininkas, ar jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tokios aplinkybės savaime nelemia balkonų konstrukcijų nuosavybės rūšies ir nepanaikina jų priskyrimo prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 48 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad toks daiktų kiekio laikymas kambariuose, kai nėra visiškai laisvos vietos, o koridoriuje yra tik siauras takelis tarp daiktų, galėtų apsunkinti žmonių evakavimo galimybes iš ar per butą. Be to, dėl daiktų kiekio neįmanoma prieiti prie balkono. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų, didžiąją dalį daiktų sudaro popierinės knygos. Ieškovės nuomone, jos laikytinos degia medžiaga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra apribotos žmonių evakavimo galimybės iš arba per butą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė nuomojamą butą laikydama užkrautą daiktais, ir taip pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus.
25. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nesivadovavo aktualia teismų praktika, t. y. neatsižvelgė į atsakovės priešpensinį amžių, jos sveikatos būklę, turtinę padėtį, gyvenimo išnuomotame būste trukmę, nuomos mokesčio mokėjimą, kito būsto neturėjimą ir kt., nėra aktualūs šiai bylai. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl neatsakingo atsakovės elgesio, nes kyla grėsmė kitiems namo gyventojams, todėl apeliantės amžius, jos sveikatos būklė ir pan. visiškai nesusiję su saugiu buto eksploatavimu.
26. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, nesprendė, ar yra galimybė taikyti atsakovei kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turėtų būti pašalintas. Apeliantės nuomone, teismas nevertino, ar šiuo pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
27. Ieškovė nurodo, kad nuo 2018 m. prašo atsakovę sutvarkyti nuomojamą butą, tai patvirtina ieškovės 2018 m. balandžio 11 d. raštas atsakovei, kuriame nurodoma, jog 2018 m. sausio 30 d. atsakovė buvo įpareigota susitvarkyti nuomojamą butą iki 2018 m. vasario 28 d., atsakovės prašymu sutvarkymo terminas buvo atidėtas iki 2018 m. kovo 30 d. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovės įpareigojimų nevykdo, nuomojamo buto nesutvarko, jis iki šiol užkrautas daiktais. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 1 d., 2024 m. gegužės 15 d., 2025 m. kovo 7 d. ir 2025 m. balandžio 24 d. Buto patikrinimo aktai, patikrinimo metu darytos nuotraukos. Taigi, atsakovė nesutinka geranoriškai vykdyti ieškovės įspėjimų atlaisvinti butą nuo didelio kiekio daiktų. Be to, net priėmus teismo sprendimą už akių ir nutartį, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nesutvarko nuomojamo buto. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikta 2025 m. rugsėjo 26 d. Buto patikrinimo akto kopija, kurioje nurodyta, kad bute vis dar daug daiktų, sunkiai praeinama tarp kambarių, siauri praėjimai, gyventoja įspėta patraukti daiktus, sukrautus prie lifto. Iš bylos medžiagos matyti, kad MB „KARESTA“, kuri turėjo pakeisti langus ir santechnikos užbaigimo darbus, ne tik nuo 2024 m. liepos 22 d. negalėjo patekti į atsakovės butą, tačiau atvykus suderintą su atsakove rugsėjo 9 d., bendrovės darbuotojai negalėjo patekti į butą, nes jis visiškai užkrautas daiktais, todėl nebuvo galimybės pasiekti darbų atlikimo vietų. Nustatytos aplinkybės, suponuoja išvadą, kad atsakovė ne vienerius metus nesutvarko nuomojamo buto, nesumažina bute esančių daiktų kiekio, nevykdo ieškovės įpareigojimų sutvarkyti butą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, suteikti atsakovei papildomą terminą pašalinti pažeidimą, būtų visiškai neveiksminga.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, nelaikytinos aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
29. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti argumentai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nesudaro abejonių dėl 2025 m. liepos 3 d. sprendimo už akių pagrįstumo ar teisėtumo.
30. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių, ar skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui; atsakovė neįrodė, jog civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nepagrindė, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesines normas, susijusias su sprendimo už akių peržiūrėjimu, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.