Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. 2013 m. balandžio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas G. B. prašymas, kuriame prašome ištirti ir perduoti Seimui pradėti apkaltos procesą teisėjams, sulaužiusiems Teisėjo priesaiką ir padariusiems pareiškėjui didelių materialinių nuostolių, sukėlusiems skaudžių moralinių kančių. Pareiškėjas savo prašyme nurodė teisėjus: Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus: A. R., V. S., J. Š., Šiaulių administracinio teismo teisėjus: D. D., L. K., M. Š., Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus: R. G., E.V. J., J. V., Kauno apygardos teismo administracinio teismo teisėjus: D. R., G. Č., J. M., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus: L. B., N. Š., L. Ž., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjus: A. A., A. B., R. K. S. G., B. J., R. P., taip pat teisėją V. V., pabrėždamas, kad visi paminėti teisėjai šiurkščiai sulaužė teisėjo priesaiką, buvo šališki, palaikė Šilutės r. žemės ūkio skyriaus valdininkus nusikalstamai administravusius jo prašymą, kai buvo pažeista daugybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1992-10-16 Nr. 774 punktų, bei nurodė, kad jam turėjo būti taikomas Žemės ūkio ministro 1998-12-31 įsakymo ne 2, o 3.2 punktas, bet teisėjai visi kaip vienas patikėjo valdininkų išsigalvojimais, neatitinkančiais tiesos, tad teisėjai nevykdė svarbiausios savo misijos - teisingumo, bet priešingai jie įtvirtino neteisingumą.

Išnagrinėjęs G. B. prašymą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras S. V. 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų apie veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priimtą prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas G. B. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų nagrinėjant bylą gali būti pradedamas tik tokiais atvejais, kai yra aiškūs tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiai. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju teismas nenustatė aplinkybių, parodančių, kad pareiškėjo prašyme nurodyti teisėjai būtų piktnaudžiavę tarnybine padėtimi nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo skundus. Byloje nėra duomenų, kad teisėjai būtų šališki nagrinėjant pareiškėjo skundus ar priimtų neteisingus ar šališkus sprendimus.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, G. B. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad Generalinis prokuroras bylą pakreipė neteisinga kryptimi. Užklausti Lietuvos Konstitucinį teismą kaip turi būti tiriama byla, kurioje teisėjai įtariami sulaužę priesaiką.

G. B. savo pareiškime prašo įpareigoti Lietuvos Generalinį prokurorą bylą ištirti ir perduoti Seimui.

Pareiškėjo G. B. skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečių teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Vadovaujantis BPK 2 str., prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo konkrečiu atveju ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., kuriame nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas savo nutartyje teisingai nurodė apie tai, jog skundžiami teismo sprendimai yra priimti prieš 12-14 metų, todėl baudžiamasis procesas neįmanomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, numatyti BK 95 str., taip pat nenustatyti jokie konkretūs duomenys apie veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl sutinkamai su BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas pagal pateiktą prašymą yra negalimas. Tokiu būdu pažymėtina, kad nėra pagrindo kreiptis į Seimą ankščiau išdėstytu klausimu.

Pareiškėjas savo skunde prašo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams, kurie pagal pareiškėjo skundus nagrinėjo administracines bylas, kuriose atsakovais buvo nurodyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Šilutės rajono žemės ūkio skyrius, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad visos bylos yra išnagrinėtos visose instancijose, o priimti sprendimai yra galutiniai ir įsiteisėję. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateiktame prašyme nenurodė, jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad ankščiau nurodyti teisėjai būtų aplaidžiai vykdę savo pareigas ar piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, nenurodė jokių faktinių duomenų, kad teisėjai rengdamiesi nagrinėti bylas ar jas nagrinėdami pažeidė teisės aktų nuostatas. Tai, kad ankščiau paminėti teisėjai priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad jie sulaužė teisėjo priesaiką ar padarė nusikalstamą veiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai argumentuota. Teisingai konstatuota, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. R., V. S., J. Š., Šiaulių administracinio teismo teisėjų D. D., L. K., M. Š., Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų R. G., E.V. J., J. V., Kauno apygardos teismo administracinio teismo teisėjų D. R., G. Č., J. M., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų L. B., N. Š., L. Ž., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų A. A., A. B., R. K., S. G., B. J., R. P., V. V. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamoje nutartyje duotas išsamus atsakymas į pareiškėjo nurodytus argumentus pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras priėmė neteisingą sprendimą, tačiau, patikrinus Vilniaus apygardos teismui pateiktą medžiagą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. 2013 m. balandžio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarime motyvuotai išdėstyti sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo motyvai, todėl naikinti nutarimą pagrindo nėra.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Sutiktina su apylinkės teismo nutartyje išdėstyta išvada, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis numato, kad į Konstitucinį Teismą kreipiasi teismas, kurio nagrinėjamoje byloje reikalinga taikyti teisės aktą, dėl kurio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kyla abejonių. Byla tampa teismo nagrinėjama tik tuomet, kai perduodama teismui su kaltinamuoju aktu. Šiuo konkrečiu atveju netgi ir pats ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokiam kreipimuisi.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. V. 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2 p. pagrindais, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi taip pat pagrįstai prokuroro nutarimą paliko galioti. Todėl naikinti minėtus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį bei prokuroro nutarimą, nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.