Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2598-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
e1-2598-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35004-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2598-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35004-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 18.02 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,78 prom. alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. nurodė, kad jam praneštą įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. Jam priklauso automobilis ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos. 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 18.00 val. už tai, kad jis, vairuodamas minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), neva kliudė (duomenys neskelbtini) piliečio automobilį, buvo iškviesta policija. Dėl eismo įvykio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareigūnai vietoje patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Per pirmąjį pūtimą jis pripūtė 1,86 prom., o per antrąjį - 1,78 prom. Jis buvo išgėręs 4 bokalus alaus prieš maždaug pusvalandį, o prieš tai gėrė vaistus nuo skausmo. Jis alų gėrė PC ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), o po to iš ten važiavo namo. Leidimą vairuoti jis turi virš (duomenys neskelbtini) m., bet kad pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas, neatkreipė dėmesio, todėl važinėjo su negaliojančiu pažymėjimu. Ar pareigūnai paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, jis neatsimena. Automobilis vietoje buvo perduotas jo broliui R. G.. Jis su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, galimai jis liko automobilyje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. apie 17.52 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė pranešėjo automobilis ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir automobilis ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėjas teigė kad automobilio ,,Opel“ vairuotojas yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu ir pabendravus su automobilio ,,Opel“ vairuotoju V. J., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio matuokliu pirmuoju tikrinimu 18.59 val. V. J. buvo nustatytas 1,86 prom. girtumas, o 19.23 val. antru tikrinimu - 1,78 prom. girtumas. V. J. vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis. Su alkoholio matuoklio parodymais V. J. sutiko, tačiau neigė eismo įvykio faktą. automobilio ,,BMW“ vairuotojas I. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta. Iš antros eismo juostos automobilis ,,Opel“, rikiuodamasis į pirmą eismo juostą, atsitrenkė į I. S. galinę dalį ir ją apgadino. Automobilis ,,Opel“ apžiūros metu salono galinėje dalyje buvo rasti 2 plastmasinės taros alkoholio buteliai, kurie buvo neatidaryti. Automobilis ,,Opel“ buvo perduotas V. J. broliui R. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

A. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 12 d., 18.59 val. V. J. alkotesteriu nustatytas 1,86 prom. girtumas, o 19.23 val. - 1,78 prom. girtumas.

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. J..

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog pareigūnai vietoje patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Per pirmąjį pūtimą jis pripūtė 1,86 prom., o per antrąjį - 1,78 prom. Jis buvo išgėręs 4 bokalus alaus prieš maždaug pusvalandį, o prieš tai gėrė vaistus nuo skausmo. Jis alų gėrė PC ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), o po to iš ten važiavo namo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo A. Š. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. J. pareiškė, kad su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo baudą leisti sumokėti dalimis per pusmetį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius V. J. apibūdinančius duomenis – vykdantis (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, administracine tvarka baustas du kartus. Duomenų apie gydymą psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose dėl priklausomybių byloje nėra.

Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 51 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo leisti baudos mokėjimą išdėstyti pusmečiui. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (vykdo (duomenys neskelbtini)), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. nustatyti 6 mėnesių laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. J. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 14 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam V. J. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, naikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1700 Eur) (vieno tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti V. J. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini),valstybės nuosavybėn.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti, kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 6 (šešis) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: