Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas ir Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Z. B. 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Z. B. 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad 2012 m. sausio 23 d. buvo surašytas privalomas nurodymas Nr. VR-12.2-2, kuriuo buvo nurodyta nukelti neteisėtai užtvertą tvorą Penkininkų k., Trakų r. sav., 2012 m. lapkričio 12 d., tačiau pakartotinai atliekant patikrinimą, nustatyta, kad tvora iš apsauginės juostos pašalinta pilnai su visais jos elementais, tačiau smėlis iš apsauginės juostos neišvežtas, bet apie 30 cm jo sluoksnis, užpylus jį apie 5 cm storio sluoksiu, apsėtas kultūriniu žolių mišiniu. Tuo A. D. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 24 str. ir 54 str. 2 d. nuostatas. Už šiuos veiksmus 2012 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjas – vyriausiasis valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius Z. B. nutarimu A. D. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

2013 m. vasario 8 d. nutarimu Trakų rajono apylinkės teismas netenkino A. D. skundo, kuriuo buvo prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes praleistas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, ir paliko galioti Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Z. B. 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi priimta netinkamai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo terminus ir nukrypus nuo galiojančios teismų praktikos aptariamu klausimu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla – nutrauktina.

Akcentuojama, kad šioje byloje aptariamo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., pradžios data yra 2012-01-24 (kita diena po 2012-01-23 privalomame nurodyme nustatyto termino pažeidimams pašalinti).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nors apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta jau pasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi pagrįstai netenkino A. D. skundo.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš paminėtų Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. D. skundo, savo sprendimą pagrindė išsamiomis bei teisėtomis išvadomis, todėl naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, administracinis teisės pažeidimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., pagal savo pobūdį yra trunkamasis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., nuobaudos skyrimo termino eiga prasidėjo ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., numatytų pažeidimų padarymo fakto nustatymas dėl šių pažeidimų specifikos reikalauja specialių žinių, todėl pažeidimo paaiškėjimo momentu laikytina diena, kai buvo pateiktas patikrinimo aktas Nr. VR-12.10-50, t.y. nuo 2012 m. balandžio 27 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai apie tai, kad apeliantas nustatytu terminu neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-2 reikalavimų tapo žinoma surašius patikrinimo aktą Nr. VR-12.10-50, t.y. nuo 2012 m. balandžio 27 d. Tačiau nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad apeliantui apskundus minėtą privalomąjį nurodymą, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas galutinai buvo išspręstas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmus sprendimą, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 18-20). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atveju, kai dėl tam tikro institucijos procesinio sprendimo vyksta teisminis ginčas, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., stabdomas iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, pagrindžiantis tokio institucijos procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi laikotarpis, kurio metu Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė apskųsto privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-2 teisėtumo klausimą, neįskaičiuotinas į Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą ir šis terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo privalomojo nurodymo įsiteisėjimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. D., net ir žinodamas, kad jo skundas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo atmestas ir minėtas privalomasis nurodymas buvo paliktas galioti, šio privalomojo nurodymo vis tiek neįvykdė. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, apeliantas 2012 m. rugsėjo 28 d. raštu Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai pranešė apie privalomojo nurodymo visišką įvykdymą (b. l. 12), tačiau iš Institucijos pakartotinio patikrinimo akto matyti, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas – smėlis iš apsaugos juostos nebuvo išvežtas, o užpiltas 5 cm storio apsauginiu sluoksniu ir apsėtas kultūrinių žolių mišiniu (b. l. 10). Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, traktuojama kaip A. D. siekis išvengti administracinės atsakomybės, pateikiant Institucijai melagingą informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Trakų rajono apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino A. D. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjo – vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Z. B. 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.