Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Giedrė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodyta, kad antstolei prašymuose dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo, pateikė sąrašą privalomiesiems kasmėnesiniams mokėjimams atlikti su nurodytomis sumomis. Visos nurodytos sumos pagrįstos pateiktais tai įrodančiais dokumentais (sąskaitos, banko išrašai, nurodymai). Visos nurodytos sumos yra privalomos mokėti kiekvieną mėnesį, jos susijusios su kasmėnesinėmis įmokomis už komunalinius mokesčius, banko kredito įmokos, Sodrai mokama sveikatos draudimo įmoka. Prašoma nustatyti laisvai disponuojama suma pilnai pagrįsta su pateiktais tai įrodančiais dokumentais. Visi privalomieji atsiskaitymai ir mokėjimai turi būti atliekami piniginiais pervedimais per banką, arba atsiskaitoma banko mokėjimo kortele, privalau turėti visas galimybes, ir priemones, tai atlikti be apribojimų, ir trukdžių. Duomenų apie gaunamą uždarbį pateikti negali, nes nuo 2023 m. spalio mėn. dėl objektyvių priežasčių yra niekur nedirbantis ir darbo užmokesčio negauna. Šiuo metu gyvena iš santaupų ir artimųjų gaunamos finansinės paramos.

3. 2024 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-24000207 antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi persiuntė pareiškėjo skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės dėl 250 Eur vaiko išlaikymo neviršija leistinos šiuo metu nustatytos neišieškomos sumos 446 Eur. Be to, skolininkas nepateikė duomenų apie į sąskaitą patenkančias sumas, t.y. nėra duomenų apie gaunamas sumas, numatytas CPK 739 str., bei mokėjimų, numatytų 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje Nr. e2-69-991/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/24/00413, pradėta vykdyti pagal 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2-69-991/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. A. nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai – pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 84273,91 Eur sumos, uždraudžiant bet kokų areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų pareiškėjui leidžiant atlikti pinigines operacija, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove.

6. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį ieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

7. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkte nustatyta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Jeigu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, antstolis gali Turto arešto aktų registrui pateikti nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos. Antstolio nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas į Turto arešto aktų registrą pateikiamas elektroniniu būdu, naudojant Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą, ir automatiniu būdu perduodamas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas vykdomi šia tvarka: piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktame nurodyme laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Jeigu Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iš Turto arešto aktų registro buvo gauti kelių antstolių nurodymai laikinai areštuoti pinigines lėšas, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia bendrai visų antstolių į Turto arešto aktų registrą pateiktuose nurodymuose laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Šią sumą viršijančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14–16 punktai).

8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas antstolio padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki bendros 2800 Eur sumos, nei antstoliui, nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjo sąskaitą yra arba bus pervedama 2800 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas), ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 2800 Eur.

10. Prašymą padidinti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki bendros 2800 Eur sumos pareiškėjas grindė tuo, kad reikia lėšų privalomiesiems kasmėnesiniams mokėjimams atlikti, privalomųjų įmokų mokėjimui valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, kasmėnesinėms įmokoms už komunalinius mokesčius, banko kredito įmokoms, laikinosioms apsaugos priemonėms (laikinas materialinis išlaikymas pilnametei dukrai P. A.) apmokėti, ir būtinosioms minimalioms piniginėms lėšoms pragyvenimui.

11. Teismas pabrėžia, kad įstatyme nėra nustatyta, kad laisvai disponuojamos lėšų sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į patvirtintą valstybės Minimalių vartojimo poreikio dydį. Akcentuotina, kad šis dydis taikomas tik bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nėra nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta, kad jis taikomas apskaičiuojant laisvai disponuojamą lėšų sumą.

12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog skolininkui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neviršijant 84273,91 Eur sumos, uždraudžiant bet kokų areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Iš sąskaitose esančių piniginių lėšų pareiškėjui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove. Skolininkui nustatyta neišieškoma suma yra 446 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju, skolininkas prašė antstolės nustatyti laisvai disponuojamą neišieškomą 2800 Eur sumą ir pateikė sąrašą mokėjimų, susijusių su kasmėnesinėmis įmokomis už komunalinius mokesčius, banko įmokas, iš kurių tik Sodrai mokama sveikatos draudimo įmoka yra 64,50 Eur numatyta kaip privalomasis mokėjimas socialinio draudimo biudžetui. Kaip pagrįstai nurodė antstolė, skolininko privalomasis mokėjimas yra 64,50 Eur Sodrai, o laikinosios apsaugos priemonės 250 Eur pilnamečio vaiko išlaikymui neviršija leistinos nustatytos neišieškomos 446 Eur sumos. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia antstolės išvada, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, numatytas CPK 739 straipsnyje iš kurių išieškoti negalima. Vien tai, kad skolininkas šiuo metu nedirba ir darbo užmokesčio negauna ir negali pateikti duomenų apie pajamas, nėra pagrindas nustatyti skolininko prašomą laisvai disponuojamą sumą.

14. Teismas pažymi, kad pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą skolininko dėl jo atžvilgiu taikomų priverstinio vykdymo priemonių patiriami neigiami turtiniai padariniai ir/ar kitokio pobūdžio suvaržymai ir nepatogumai, yra pasekmė to, jog pats skolininkas geruoju neįvykdo teismo sprendimo.

15. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 627 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. A. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0074/24/00413 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.