Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 187 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir N. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu iš N. L. priteista 5137,27 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt septyni litai 27 ct) S. M. žalai atlyginti, 420 Lt (keturi šimtai dvidešimt litų) V. P. žalai atlyginti, 240 Lt (du šimtai keturiasdešimt litų) valstybei proceso išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

n u statė:

N. L. nuteistas už tai, kad 2006-06-01 apie 2 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o būtent: ją viena ranka paėmęs už kairės jos rankos, kita ranka apkabinęs ją per juosmenį, o šiai tam bandant priešintis, t.y. bandant ištrūkti bei prašant paleisti, nusitempė prie mokyklos teritorijoje esančių eglučių, kur, užkišęs koją, pervertė pastarąją ant nugaros, užsigulė ant viršaus, ranka užspaudė burną, kad ši negalėtų prisišaukti pagalbos, t.y. tokiu būdu atimdamas galimybę S. M. priešintis, numovė jai bei sau kelnes ir atliko lytinį aktą prieš šios valią. Tokiu būdu N. L. išžagino nepilnametę S. M.. Tokiais veiksmais N. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d.

Be to, jis 2007-04-08 apie 00 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mesdamas akmenis sugadino V. P. gyvenamojo namo 300 Lt vertės plastikinį lango rėmą bei 120 Lt vertės lango stiklo paketą, priklausančius V. P., tuo sugadindamas svetimą V. P. turtą, kurio bendra vertė 420 Lt. Tokiais veiksmais N. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str.1 d.

Be to, jis 2007-04-08 apie 00 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia daiktu, turinčiu peilio požymius, sudavė ne daugiau kaip du smūgius V. P. į dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. dešinės krūtinės ląstos durtinę odos-raumenų žaizdą ir linijinį odos nubrozdinimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. P. sveikatą. Tokiais veiksmais N. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str.1 d.

Apeliaciniu skundu N. L. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-01-18 nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 3 d., padarymo ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo, neigia padaręs šį jam inkriminuojamą nusikaltimą. Teismui netenkinant jo prašymo dėl minėto išteisinimo, apeliantas prašo BK 149 str. 3 d. numatytą nusikaltimą perkvalifikuoti į LR BK 149 str. 1 d., bei paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį kaip nepagrįstą.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jam inkriminuoto LR BK 149 str. 3 d. numatyto nusikaltimo yra nepagrįsta ir neteisinga, nes pastarojo nusikaltimo jis nepadaręs. Apeliantas neneigia atlikęs lytinį aktą su S. M., tačiau ginčija jo prievartinį pobūdį. Nurodo, kad lytinį aktą su nukentėjusiąja atliko abipusiu sutikimu, jai nesipriešinant. Jokio smurto – nei fizinio, nei psichinio – jos atžvilgiu nenaudojo, šią aplinkybę patvirtina tai, kad nei jai, nei jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, nesugadinti rūbai. Be to, iki lytinio akto atlikimo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio nukentėjusioji pati rodė išskirtinį dėmesį jam, nuolat kabinosi į jį rankomis, lindo bučiuotis, provokavo jį seksui, kartais elgėsi vulgariai, iššaukiančiai. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji bei liudytojai D. V., G. B., K. P., G. V., A. N.. Pati nukentėjusioji prašė jo palydėti ją į namus. Kodėl nukentėjusioji teigia, kad jis su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, jis tiksliai pasakyti negali, su ja nesipyko, tačiau po lytinio akto buvo vienas kitu nepatenkinti ir apsižodžiavo.

Taip pat teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 149 str. 3 d., neteisingai kvalifikavo jo veiką (jei ją būtų padaręs), nes atlikdamas su nukentėjusiąja lytinį aktą nežinojo, kad ji yra nepilnametė. Duomenų, kad jis apie tai galėjo žinoti byloje nėra. Nukentėjusioji buvo visa galva už jį aukštesnė ir jis manė, kad ji vyresnė už visus vakarėlyje buvusius dalyvius. Be to, ji pati sakiusi, kad jai yra 18 metų, ir jis net nepagalvojo, kad būdama nepilnametė mergina gali taip laisvai elgtis. Teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 149 str. rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, t.y. į jo bei liudytojų parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas, kad nei jam, nei jai nepadaryti jokie sužalojimai. Todėl, jei jis būtų padaręs minėtą veiką, ji turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1 d. Be to pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimti rūbai po bylos išnagrinėjimo jam nebuvo grąžinti.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras bei nukentėjusioji – tenkinti iš dalies ir nuosprendį pakeisti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas N. L. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios S. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad jis padarė BK 149 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir teisingai kvalifikavo nuteistojo N. L. padarytą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji S. M. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad N. L. ją išžagino, jos parodymus patvirtino kiti bylos duomenys, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistojo prieš ją naudotas fizinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, jai su nuteistuoju N. L. einant pro (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teritoriją, jis ranka sugriebė už jos rankos, kita sugriebė per juosmenį ir pradėjo temti prie ten buvusių eglučių, kur užkišęs koją, pargriovė ją ant žemės, pats atsigulė ant viršaus. Ji bandė jam priešintis, muistėsi ir verkdama prašė, kad šis paleistų, tačiau jis jos prašymų nepaisė. Lytinio akto metu, kai pro šalį ėjo nukentėjusiosios draugės, jis delnu užspaudė jai burną. Taigi, N. L. panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinę prievartą – ją sulaikė, tempė, pargriovė, užgulė ir neleido priešintis. Nors nukentėjusiajai nepadarytas sveikatos sutrikdymas bei nenustatyta, kad kaltinamasis būtų tiesiogiai išsakęs grasinimus, bet dėl fizinio poveikio į ją, reikalavimo tylėti, burnos uždengimo teismas daro išvadą, jog prieš nukentėjusiąją buvo naudota fizinė prievarta, kurios pasekoje ji pasidavė N. L. reikalavimui lytiškai santykiauti. Prašydama paleisti, verkdama, bandydama priešintis nukentėjusioji S. M. akivaizdžiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti ir N. L. tai aiškiai suprato. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nei nukentėjusiajai, nei apeliantui nebuvo padaryti jokie sužalojimai bei nesugadinti rūbai, nepaneigia N. L. kaltės dėl nusikaltimo padarymo.

Nukentėjusiosios S. M. elgesys iš karto po įvykio taip pat paneigia lytinius santykius su N. L. buvus savanoriškais. Liudytoja E. L. parodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo išsigandusi, drebėjo. Liudytoja J. S. parodė, kad iškart po įvykio matė bėgančią Sabiną, atrodo, kad ji verkė. Liudytoja J. B. parodė, kad jos globotinė po įvykio verkė, nervinosi. Liudytojas E. P. parodė, kad į policiją atvykusi nukentėjusioji buvo išsigandusi, baikšti, išgyveno. Tokia nukentėjusiosios reakcija po įvykio patvirtina jos parodymus apie turėtus prievartinius lytinius santykius. Be to, 2006-12-06 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 193 nurodyta, kad S. M. neturi polinkio fantazuoti bei nenustatyta, kad ji turi polinkį meluoti.

Apelianto teiginiai apie S. M. melagingus parodymus, taip pat apie nežinojimą dėl jos nepilnametystės, yra nepagrįsti, nes jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. N. L., neanalizuodamas nukentėjusiosios parodymų turinio, deklaratyviai teigia juos esant melagingais. Apelianto teiginio, kad pati nukentėjusioji jam sakiusi, kad jai yra 18 metų, nepatvirtina jokie įrodymai, be to, šį teiginį paneigia byloje esantys duomenys. Nusikaltimo padarymo metu S. M. buvo 16 metų. Apeliantas ir nukentėjusioji buvo pažįstami, kaimynai, be to, N. L. žinojo, kad jo nepilnametis brolis ir nukentėjusioji mokosi vienoje klasėje, kad susirinkę yra klasiokai dešimtokai, švenčiantys mokslo metų pabaigą, todėl jis turėjo suprasti ir suprato, kad lytiškai santykiauja su nepilnamete. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo N. L. padarytą veiką pagal BK 149 str. 3 d., todėl apelianto prašymas dėl pastarosios veikos perkvalifikavimo į BK 149 str. 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atmestinas apelianto prašymas atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį kaip nepagrįstą. S. M. ieškinį sudaro 5137,27 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt septyni litai 27 ct), iš kurių 137,27 Lt skirti turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Padarytą turtinę žalą S. M. pagrindė rašytiniais dokumentais, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jos buvo būtinos ir turi būti nukentėjusiajai atlygintos. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinė žala S. M. iš N. L. priteista pagrįstai ir teisingai.

Pagrįstas ir tenkintinas apelianto prašymas dėl ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimtų rūbų grąžinimo. Ikiteisminio tyrimo metu N. L. savo iniciatyva pateikė tyrėjai juodos spalvos kelnes, o kratos metu iš jo dar buvo paimti sekantys daiktai: tamsiai mėlynos spalvos džinsinis švarkas, megztinis, juodos spalvos medžiaginės kelnės, pilka maikutė, tamsios apatinės kelnaitės, juodos spalvos šortai, batai. S. M. ikiteisminio tyrimo tyrėjai savo iniciatyva pateikė apatines kelnaites, raudonos spalvos palaidinę, rožinės spalvos palaidinę, džinsines kelnes, striukę. 2006-11-22 ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu visi minėti N. L. ir S. M. daiktai buvo perduoti į saugyklą saugojimui. Atsižvelgiant į skunde nurodytą N. L. prašymą dėl jam priklausančių rūbų grąžinimo bei teismo posėdyje išreikštą žodinį S. M. prašymą dėl jai priklausančių rūbų grąžinimo, ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai grąžintini jų savininkams, o nuosprendis keistinas (BPK 94 str. 1 d. 5 p., 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam N. L. neatvykus paskirtu laiku į teisiamąjį posėdį, 2007-09-17 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal šią nutartį vykdant N. L. paiešką, 2007 m. lapkričio 24 d. jis buvo sulaikytas ir laikomas areštinėje iki 2007 m. lapkričio 26 d. Nors apeliantas neskundžia aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas šio suėmimo laikotarpio neįskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina keičiant šioje dalyje nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti dvi N. L. sulaikymo nuo 2007-11-24 iki 2007-11-26 dienas.

Grąžinti Pasvalio rajono policijos komisariate saugomus N. L. ir S. M. priklausančius rūbus.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.