Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2015 m. gegužės 5 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad I. B. 2015-05-05 17.53 val. nustatyta 0,00 promilės girtumas (b.l. 11)

Iš J. G. paaiškinimo matyti, kad ji 2015-05-05 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje paliko neapgadintą automobilį Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 16.20 val. grįžusi prie minėto automobilio iš pašalinio liudininko sužinojo, kad apgadintas jos automobilis. Minėtas liudininkas paaiškino, kad išgirdęs pašalinį garsą atkreipė dėmesį kaip mėlynos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kliudė jos stovintį automobilį. Liudininkė bandė atkreipti moters dėmesį, tačiau ji pasišalino, net nesustojusi (b.l. 7)

Iš Šiaulių apskrities VPK patrulių E. J. ir L. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-05-05 apie 16.19 val. iš Šiaulių A VK OVS gavo pranešimą (ROIK: 0115000238151), kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykis. Nuvykus į nurodytą vietą rado apgadintą automobilį CHEVROLET, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo naudotoją J. G., kuri paaiškino, kad paliko stovėti neapgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), o po kiek tai laiko atėjusi pamatė, kad apgadintas galinis kairės pusės sparnas. Apie tai J. G. papasakojo neprisistatęs liudininkas. Taip pat pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Minėtą automobilį vairavo moteris. Pasinaudojus policijos CDB nustatyta, kad valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso automobiliui HONDA JAZZ. Automobilis priklauso I. B.. Vykstant pas minėtą pilietę į gyvenamą vietą susitiko pusiaukelėje. I. B. pasakė, kad važiuoja į policiją. Apklausė raštiškai I. B., kuri neneigė eismo įvykio aplinkybių, tik gailėjosi, kad nepajuto kaip kliudė stovintį automobilį. (b.l. 9-10)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: deformuotas kairės pusės galinis sparnas. (b.l. 12)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Honda JAZZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: deformuotas galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas. (b.l. 13)

Iš fotonuotraukų matyti automobilių Honda Jazz, valst. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 14-15)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. B. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), J. G. paaiškinimu (7 b. l.), I. B. parodymais ir paaiškinimu (8 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (9-10 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis (12-15 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (18 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš I. B. paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, kad ji nejuto atsitrenkusi atbuline eiga į kitą automobilį, be to, jos automobilis buvo neapgadintas. Liudytoja J. G. nurodė, kad paties įvykio nematė, tačiau įvykį matęs liudininkas nurodė koks automobilis atsitrenkė į jos automobilį bei išvažiavo, net nesustojęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog eismo įvykio aplinkybes patvirtina ir automobilių Honda Jazz, valst. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, t.y. iš transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad automobiliui Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: deformuotas kairės pusės galinis sparnas, o automobiliui Honda JAZZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: deformuotas galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių Honda Jazz, valst. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad I. B. vairuodama automobilį Honda Jazz, valst. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino automobilį Chevrolet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendžia, kad I. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

I. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojama darbovietėje, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis L. R. 2015 m. gegužės 5 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad I. B. 2015 m. gegužės 5 d. 16.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovintį automobilį, bei iš eismo įvykio pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. I. B. paaiškinime bei teisme nurodė, kad ji nejuto smūgio, o jei būtų jutusi, būtų tikrai pasilikusi įvykio vietoje, negirdėjo jokio garso, nejuto jokio smūgio. I. B. neturėjo tikslo slėpti pažeidimo padarymo, vengti atsakomybės, bei nesistengė panaikinti pėdsakų, neturėjo pagrindo bėgti, automobilis draustas, tvarkingas, ji buvo blaivi, nebūtų išvažiavusi, jei būtų pajutusi smūgį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra labai nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl I. B. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkusi į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, I. B. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes I. B. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, buvo blaivi, nebėgo, nesislėpė nuo policijos pareigūnų. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad I. B. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas I. B. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str. teisėjas

nutaria:

I. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

I. B. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.