Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-23 · Administracinė byla Nr. A-146-1466-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
A-146-1466-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
A., A. D.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1466/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1,81(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai A. D.,atsakovo atstovei D. J.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėja A. D. skundu prašė teismą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDF valdybos Vilniaus skyrius arba atsakovas) 6 pensijų skyrių pakeisti 2007 m. birželio 27 d. sprendime Nr. 2672 nurodytą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo pradžios datą ir nustatyti ją nuo 2000 m. liepos 3 d. (b.l. 4-5, 15-16).

Pareiškėja paaiškino, jog VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius, atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl jos darbo užmokesčio 1984-1988 metų laikotarpiu, 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 jai perskaičiavo (padidino 43 litais) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – senatvės pensija), nustatydamas pensijos dydį nuo 2007 m. liepos 1 d. - 471,84 Lt per mėnesį. Pareiškėjos nuomone, senatvės pensijos dydis turėjo būti perskaičiuotas ne nuo 2007 m. liepos 1 d., o nuo 2000 m. liepos 3 d., t.y. nuo senatvės pensijos skyrimo pradžios. Pareiškėja pažymėjo negalėjusi pateikti minėto laikotarpio dokumentų apie savo draudžiamąsias pajamas ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nebuvo išsaugoti (buvo sunaikinti) įmonės UAB „Vilniaus Vatra“ archyviniai dokumentai.

Pareiškėjos teigimu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punktas buvo taikytas netinkamai, nes pagal tų pačių Nuostatų 129 punktą apskaičiuojant jai pensijos dydį draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo keičiamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 23-24) paaiškino, kad pagal 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.I-549 (aktuali redakcija, Žin., 2005, Nr.71-2555) 56 straipsnio 2 dalį asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d., bet ne daugiau kaip už 20 metų iš viso. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms dėl to, kad visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta nuo 2000 m. liepos 3 d. (2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr.1957). Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotas, įvertinus pareiškėjos darbo užmokestį, nurodytą UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymoje (už laikotarpį nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1989 m. kovo 31 d.) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2000 m. kovo 29 d. pažymoje (už laikotarpį nuo 1989 m. birželio 30 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgus į UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymą Nr.03-3, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1988 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų 1994 m.lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1159 (aktuali redakcija, Žin., 2005, Nr.83-3066) 86 punktą, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), šių išskyrus Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos. Pareiškėja dėl senatvės pensijos perskaičiavimo kreipėsi 2007 m. birželio 26 d. pateikdama 2007 m. birželio mėnesį įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 senatvės pensija pareiškėjai perskaičiuota (padidinta) nuo 2007 m. liepos 1 d. pagrįstai ir teisėtai (Nuostatų 86 punktas).

Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog Nuostatų 86 punktas buvo taikytas netinkamai, nes jai buvo pakeistas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal Nuostatų 129 punktą, nepagrįstas. Nuostatų 128 ir 129 punktai reglamentuoja senatvės ir invalidumo pensijų padidinimą nuo 2004 m. kovo 1 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 58-64 straipsnių nustatyta tvarka. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija padidinama, jei asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį. Kai tam pačiam asmeniui yra paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir pan., mokamos iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, – jeigu šių pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr.2765 kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija. Kadangi abiejų pensijų suma viršijo 325 Lt per mėnesį, pagal minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija negalėjo būti didinama. Draudžiamųjų pajamų koeficientai buvo apskaičiuoti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 ir 4 dalis.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba su skundu nesutiko, atsiliepime (b.l. 25-26) nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos pensiją apskaičiavo pagal naujai pateiktus duomenis nuo 2007 m. liepos 1 d. Atsiliepime išdėstė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsakovas, rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytų teisės aktų normomis (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimis, Nuostatų 86 punktu).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto 6-asis pensijų ir pašalpų filialas 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr. 1957 ir 2765 paskyrė pareiškėjai nuo 2000 m. liepos 3 d. senatvės pensiją (241,47 Lt) bei nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją (138 Lt). 2007 m. birželio 26 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. (pensijos bylos l. 3, 34, 36). Kartu su prašymu pateikė Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. darbo užmokestis 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių per mėnesį su 40 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinėmis premijomis (pensijos bylos l. 8). VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 nusprendė skirti pareiškėjai 471,84 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. (b.l. 10). VSDF valdyba 2007 m. rugpjūčio 17 d. raštu į pareiškėjos prašymą atsakė, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6 pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos pensiją apskaičiavo pagal naujai pateiktus duomenis nuo 2007 m. liepos 1 d. (b.l. 11).

Teismas konstatavo, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija, toliau –Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai Nuostatais. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punkte numatyta, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), šių išskyrus Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos.

Nurodyti bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu perskaičiuotą senatvės pensiją nusprendė mokėti Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punkte nustatyta tvarka, t.y. nuo 2007 m. liepos 1 d. Teismo konstatavimu, atsakovas teisingai aiškino ir taikė nurodytą teisės normą. Nei Pensijų įstatymas, nei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai ginčijamu laikotarpiu nenumatė ir šiuo metu nenumato (Pensijų įstatymo 42(1) straipsnis) galimybės mokėti perskaičiuotos pensijos skirtumą nuo pensijos skyrimo pradžios. Todėl pareiškėja nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl senatvės pensijos perskaičiavimo nuo 2000 m. liepos 3 d. Teismas pažymėjo, jog nei Pensijų įstatymas, nei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nenumatė galimybės, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama, atsižvelgti į šių aplinkybių pobūdį bei taikyti skirtingą padidintos pensijos skyrimo terminą. Todėl neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjos nurodyti motyvai, jog ji negalėjo pateikti reikalingų dokumentų dėl objektyvių priežasčių.

Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė atsakovui papildomus dokumentus apie draudžiamąsias pajamas už 1984-1988 m. laikotarpį, dėl kurių pensija buvo padidinta. Pareiškėjos pensijos bylos nuorašas patvirtino, kad pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1988 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas vadovavosi UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1989 m. kovo 31 d. pareiškėjos mėnesinis atlyginimas buvo 130 rublių, o tikslesnių duomenų apie A. D. darbo užmokestį bendrovė pateikti negali dėl dokumentų, kurie vandentiekio ir kanalizacijos sistemos avarijos metu buvo sugadinti, stokos (pensijos bylos 1. 24).

Teismas nurodė, jog pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnį į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pagal Pensijų į 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo, turėdamas ne visą etatą - pagal minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas, laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Pensijų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai iki 1995 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojami pagal Statistikos departamento paskelbtą atitinkamų metų valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teismo konstatavimu, nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja draudžiamųjų pajamų skaičiavimo tvarką, kuomet dėl įstatyme numatytų aplinkybių asmuo nepateikia ir negali pateikti dokumentų, patvirtinančių draudžiamųjų pajamų dydį. Šiuo atveju pareiškėja, kreipdamasi dėl pensijos skyrimo, negalėjo pateikti nurodytų dokumentų dėl to, kad dokumentai nėra išlikę. Todėl pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydis nustatytas nurodyta įstatymo reglamentuota tvarka, t.y. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Nei Pensijų įstatymas, nei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nenumato, jog pateikus papildomus dokumentus, įstatymo nustatyta tvarka mokėtos pensijos dydis turėtų būti perskaičiuotas už praėjusį laikotarpį.

Teismo konstatavimu, pareiškėja neteisingai nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punktą, nes pareiškėjai buvo keičiamas draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal šių Nuostatų 129 punktą. Teismas nurodė, jog Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punktas reglamentuoja pensijos padidinimo termino pradžią, kuomet pensija didinama, pateikus papildomus dokumentus, jis numato, kad šio punkto reikalavimai netaikomi, kai pensija didinama 128 ir 129 punktuose numatytais atvejais. Nurodytais atvejais taikoma atskira Pensijų įstatyme bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose numatyta padidintos pensijos skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pensijos padidinimo, esant Pensijų įstatymo 58 straipsnyje numatytoms sąlygoms, todėl pareiškėjos nurodyti motyvai dėl Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 129 punkto taikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nebuvo didinama pensija Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 128 ir 129 punktuose nustatyta tvarka, nes tam nebuvo Pensijų įstatyme numatytų sąlygų. Pensijos byloje nėra ir pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas klausimas būtų buvęs sprendžiamas.

III.

Pareiškėja A. D. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos skundą patenkinti įpareigojant atsakovą perskaičiuotos jos senatvės pensijos priemoką (43 Lt) mokėti ne nuo 2007 m. gegužės 23 d., o nuo 2000 m. liepos 3 d. (išėjimo į pensiją dienos).

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartojo tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nuomone atsakovas, remdamasis 2007 m. gegužės 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl jos atlyginimo 1984-1988 m.laikotarpiu dydžio, nepagrįstai nusprendė perskaičiuotą (padidintą 43 Lt per mėnesį) senatvės pensijai jai mokėti tik nuo 2007 m. birželio 27 d., o ne nuo 2000 m. liepos 3 d. (paskyrimo dienos). Pareiškėja pažymėjo, kad dalis darbo užmokesčio dokumentų buvo sunaikinta, o Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2001 m. kovo 14 d. sprendimu jos pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto pensijai gauti nustatymo atmetė. Atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu panaikino ankstesnį (2001 m. kovo 14 d.) savo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – jos pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos atlyginimas 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių su 40 % mėnesinio darbo užmokesčio premija. Todėl, apeliantės nuomone, atsižvelgus į pirmiau minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos reikalavimas turėtų būti patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas paaiškino, jog Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. bei atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d., bet ne daugiau nei už 20 metų. Pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 4 dalį (iki 2005 m. liepos 1 d. - 54 str. 4 d.), jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, dėl to, kad visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi A. D. paskirtos nuo 2000 m. liepos 3 d senatvės pensijos asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuotas įvertinus ir darbo užmokestį, nurodytą UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymoje (joje nurodyta, jog nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1989 m. kovo 31 d. A. D. mėnesinis atlyginimas buvo 130 rublių, o tikslesnių duomenų bendrovė pateikti negali dėl dokumentų, sugadintų vandentiekio ir kanalizacijos sistemos avarijos metu, stokos), teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pajamų dydis buvo nustatytas įstatymo reglamentuota tvarka, t.y. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Šalies argumentai

Kadangi A. D. į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-ąjį pensijų skyrių su prašymu dėl senatvės pensijos perskaičiavimo nuo 2000 m. liepos 3 d. kreipėsi 2006 m. birželio 26 d. ir pateikė 2007 m. gegužės 23 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą, vadovaujantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 86 punktu, 2007 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2672 senatvės pensija jai teisėtai padidinta nuo 2007 m. liepos 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai konstatavo, kad pensija pareiškėjai Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 128 ir 129 punktuose nustatyta tvarka nebuvo didinama. Minėti Nuostatų punktai reglamentuoja pensijų padidinimą nuo 2004 m. kovo 1 d. Pensijų įstatymo 58-64 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija padidinama, jei asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį, o kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir panašiai, mokamos iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto - jeigu šių pensijų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. Kadangi A. D. 2000 m. liepos 3 d. kartu su valstybine socialinio draudimo pensija buvo paskirta nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija, pensijų suma viršijo 325 Lt per mėnesį, jai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija negalėjo būti didinama, vadovaujantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 128 ir 129 punktais.

Atsakovo nuomone, apeliantei senatvės pensija nuo 2007 m. liepos 1 d. padidinta pagal teisės aktų reikalavimus teisingai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas nepagrįstas.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. VSDF valdybos nuomone, teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo j a:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjos teisės gauti atitinkamo dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1957 paskiriant pareiškėjai senatvės pensiją buvo susiklosčiusi Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje reglamentuota teisinė situacija, t.y. už laikotarpį nuo 1989 m. birželio 30 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ne dėl pareiškėjos kaltės nebuvo išsaugoti archyviniai dokumentai už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, todėl atsakovas, skaičiuodamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 m. sausio 1 d. dėl šio laikotarpio rėmėsi duomenimis apie minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui priėmus šį sprendimą, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pensijai gauti (1984-1988 metų darbo užmokesčio) nustatymo (civilinė byla Nr.2-3126-36/2001). Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2001 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi patenkino A. D. prašymą ir procesą minėtoje civilinėje byloje atnaujino. Vilniaus miesto 1- asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-3126-36/2001) panaikino 2001 m. kovo 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – A. D. prašymą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. darbo užmokestis 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių per mėnesį su 40 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinėmis premijomis. Įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėja senatvės pensijos perskaičiavimui juridiškai reikšmingo fakto nustatymo siekė nuo 2001 metų ir šis jos pareiškimas 2007 metais buvo patenkintas atnaujinus procesą civilinėje byloje, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant apeliacine tvarka administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą yra tikslinga susipažinti su civilinės bylos Nr.2-3126-36/2001, kuri prie nagrinėjamos bylos nebuvo prijungta, medžiaga. Todėl tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 133, 136,138 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti administracinės bylos pagal pareiškėjos A. D. skundą nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė