Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinis darbininkas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Palangoje, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę Violetą R. K. – tyčia sudavė du kartus ranka jai į veido sritį, sugriebęs Violetai R. K. už plaukų ir parvertęs ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į abu šonus, sukeldamas nukentėjusiajai Violetai R. K. fizinį skausmą.

Be to, jis 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę Violetą R. K. – tyčia sudavė vieną kartą kumščiu jai į kairę veido pusę, tampė už plaukų, smaugė bei sudavė vieną kartą kumščių į pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajai Violetai R. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, kad su sugyventine 2016 m. rugsėjo 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. konfliktavo, abu kartus buvo išgėręs. Dėl ko kilo konfliktai, neprisimena, žino, kad jie apsižodžiavo, kas vyko vėliau, neprisimena. Gali būti, kad nesusivaldęs sudavė V. ranka, gal patampė už plaukų, kiek ir kur kartų sudavė, neprisimena, kaip ir neprisimena, kad būtų jai spyręs, tačiau V. po 2016 m. rugsėjo 25 d. konflikto rodė klibantį netikrą dantį, sakė, kad jis klibo po jo suduoto smūgio, bet jis to neprisimena. 2016 m. rugsėjo 30 d. konfliktą prisimena tik tiek, kad atvažiavusi V. dukra jam liepė nešdintis. Tada tikrai sudavė V. nesusivaldęs ranka per pakaušį, o iki dukros atvykimo kas buvo, neprisimena. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti V. fizinį skausmą ir smurtauti kaip nurodyta įtarime. Įvykių jis neprisimena, tačiau įtarime nurodytų aplinkybių neneigia ir pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. V. atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiosios V. R. K. parodymais, kad sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena du mėnesius ir veda bendrą ūkį, be jokios priežasties, būdamas neblaivus, 2016 m. rugsėjo 30 d. jai grįžus namo pradėjo smurtauti, sudavė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę, griebė už plaukų ir stipriai tempė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Sugriebęs už kaklo abejomis rankomis ir pasodinęs ant lovos smaugė, stipriai spausdamas kaklą. Nuo tokių jo veiksmų jai pritrūko oro ir tikrai skaudėjo. Jam smaugiant, ji be pykčio paprašė liautis ir stengėsi išsivaduoti, pavykus, jis nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė, paskambino dukrai. Dukra atvažiavo nedelsiant, maždaug per 15 minučių. Dukrai atvykus, lovoje gulėjęs V. atsikėlė ir vėl be jokios priežasties, matant dukrai, iš nugaros, trenkė jai kumščiu į galvą, pataikydamas į pakaušį. Nuo smūgio jai apsvaigo galva, tikrai skaudėjo. Dukra liepė jai eiti į laiptinę, o ji iškvietė policiją. 2016 m. rugsėjo 25 d. būnant dviese namuose, apie 16 val. kilo konfliktas. Tą dieną sugyventinis namuose vienas išgėrė ir pradėjo priekabiauti, be jokios priežasties trenkė jai delnu du kartus į veido sritį, tampė už plaukų, parvertęs ant žemės spyrė ne mažiau kaip tris kartus į abu šonus. Ją sumušęs nurimo, po šio konflikto jai išklibęs įstatytas dantis, kuris nebuvo išmuštas. Tą kartą ji policijos nekvietė, niekam apie tai nepasakojo, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo ir nevyks, nes neliko sužalojimų. Sugyventinis gailisi dėl įvykių, jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 15).

2016 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. R. K. nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 17.30 val. grįžusi namo rado sugyventinį neblaivų ir agresyvų. Jis vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, bandė smaugti, tampė už plaukų. Pavykus sugyventinį nuraminti ir nuvesti iki lovos, paskambino dukrai, jai atvykus, sugyventinis atsikėlė ir trenkė jai kumščiu vieną kartą į pakaušį. Su dukra išėjusios į laiptinę iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio sugyventinio smurto ji patyrė fizinį skausmą. Smurtą patiria ne pirmą kartą, fotolentelėmis (b. l. 2-3, 4-5).

2016 m. spalio 5 d. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Dainavos PK KPS vyresniosios tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. galimai padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, papildomai apklausta nukentėjusioji V. R. K. parodė, kad sugyventinis V. K. ir 2016 m. rugsėjo 25 d. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tyrimą tęsiant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46351-16 (b. l. 6).

2016 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio D. P. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyrusi V. R. K. pareigūnui paaiškino, jog sugyventinis V. K. sudavė jai smūgius kumščiu į galvą, tampė už plaukų, smurtą jos atžvilgiu naudojo ir prieš kelias dienas, smurtu įtariamas V. K. buvo agresyvus, keikė sugyventinę, buvo neadekvatus, apsvaigęs nuo alkoholio ir nieko paaiškinti nesugebėjo. Kadangi elgėsi agresyviai, prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – uždėti antrankiai (b. l. 12-13)

2016 m. rugsėjo 30 d. 19.07val. V. K. nustatytas 1,15 promilės girtumas (b. l. 19).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę V. R. K. – tyčia sudavė du kartus ranka jai į veido sritį, sugriebęs V. R. K. už plaukų ir parvertęs ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į abu šonus, o 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. R. K. į kairę veido pusę, tampė už plaukų, smaugė bei sudavė vieną kartą kumščių į pakaušį, taip abiem atvejais sukeldamas nukentėjusiajai V. R. K. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo sugyventinei fizinį skausmą sukėlė konflikto metu, smurtiniai veiksmai 2016 m. rugsėjo 25 d. pasireiškė smūgių sudavimu į veido sritį, spyriais į šonus, o 2016 m. rugsėjo 30 d. – sudavimu į veidą, pakaušį, tampymu už plaukų, smaugimu, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš savo šeimos narę ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios parodymai, objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį V. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamą veiką (2016 m. rugsėjo 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. veikos), ir paskirti bausmes.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 53-54,55-56).

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis neteistas, administracine tvarka baustas, psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina savo rūšimi viena švelnesnių iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Bausmės (laisvės apribojimo) dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės dydžio vidurkis.

Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirtina V. K. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. 18.40 val. iki 2016 m. spalio 2 d. 10.35 val. (b. l. 34, 37).

Teismas pažymi, kad susiklėsčiusioje situacijoje vertinant, kiek dienų (dvi ar tris) kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad jis laikinai sulaikytas buvo mažiau nei 48 val., t. y. dvi paras, kurios atitinka dvi dienas (pagal „Dabartinį lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2012 m.) viena iš žodžio ,,diena“ reikšmių – dvidešimt keturių valandų laiko tarpas, para). Teismų praktikoje analogiškose situacijose, kai sulaikyme išbūtos valandos išsidėsto per tris dienas, būtent taip skaičiuojamas laikas, kuris pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles turi būti įskaitomas į paskirtą bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-390/2014).

Todėl nagrinėjamoje byloje, V. K. į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 2 d., kuris atitinka dvi sulaikymo dienas ir prilyginamas keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44-45) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2016 m. rugsėjo 25 d. veika), ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 7 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2016 m. rugsėjo 30 d. veika), ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 7 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti V. K. galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 2 d., kai V. K. buvo sulaikytas, prilyginant sulaikyme išbūtą laiką 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą V. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.