Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovo UAB „S“ atstovui advokatui L. Z., atsakovo Biržų rajono T medžiotojų būrelio atstovams R. Š., V. P.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų: ”BTA insurance company” SE, veikiančio per „BTA insurance company“ SE filialą Lietuvoje ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S“ ieškinį atsakovui Biržų rajono T medžiotojų būreliui, tretieji asmenys: ”BTA insurance company” SE, veikiantis per „BTA insurance company“ SE filialą Lietuvoje, Biržų rajono savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-31 teismui pateiktame dublike ieškovas papildomai nurodo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiavimai nėra nuginčyti ir galioja, todėl prašo ieškinį tenkinti (b.l. 31).

2015-10-01 teismui pateiktame triplike atsakovas papildomai nurodo, kad komisijos pirmininko raštas adresuotas UAB „S“, todėl neturi galimybių jį nuginčyti. UAB „S“ pateiktas komisijos pirmininko raštas nėra ir negali būti laikomas komisijos sprendimu bei nėra pagrindas padarytai žalai atlyginti. Be to, komisijos rašte atsakovas nėra įvardintas kaip atsakingas už žalos atlyginimą (b.l. 34).

Ieškovo atstovas advokatas L. Z. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovas į atsakovą dėl žalos atlyginimo nesikreipė nei raštu, nei žodžiu. Įstatymas neįpareigoja komisijos pranešti apie paskaičiuotą žalą, abi šalys privalo tuo domėtis. Nėra įstatymu įtvirtinta, kaip turi būti įformintas Komisijos atliktas žalos paskaičiavimas. Šis paskaičiavimas nėra laikomas viešojo administravimo aktu. Atsakovas gavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, nesutikdamas su žalos paskaičiavimu, galėjo kreiptis į administracinį teismą ir apskųsti šį komisijos pirmininko raštą dėl paskaičiuotos žalos. Prašo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 798,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas – 24 eurus žyminio mokesčio ir 150 eurų advokato pagalbai apmokėti.

Liudytojas S. S. parodė, kad UAB „S“ kreipėsi dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų jo pasėliams padarytos žalos. Buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, koks pasėlių plotas buvo sunaikintas. Pasėlių derlingumą UAB „S“ direktorius R. M. pateikė tik po metų, t.y. 2014 m. spalio mėn. T medžiotojų būreliui 2014-11-17 raštas dėl nuostolių apskaičiavimo išsiųstas nebuvo.

Liudytoja S. J. parodė, kad R. M. 2014-11-13 pateikė pranešimą apie kukurūzų pasėlių derlingumą. Apskaičiavo 2757 Lt žalą. Apie paskaičiuotos žalos dydį buvo pranešta UAB “S”. Medžiotojų būreliui pranešta nebuvo, nes nebuvo pirmininko rezoliucijos, be to, niekur nereglamentuota, kam turi būti pranešta. Apskaičiuotas žalos dydis teisingas. Atlikdama skaičiavimus buvo sumaišiusi matavimo vienetus, tačiau galutinis rezultatas yra teisingas.

Trečiųjų asmenų: ”BTA insurance company” SE, veikiančio per „BTA insurance company“ SE filialą Lietuvoje ir Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jų atstovams nedalyvaujant.

Byloje kilo ginčas dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, jog 2013-10-24 Biržų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisija nustatė, kad Pardambių v. s. N. R. sen. Biržų r. sav. buvo sunaikinta 0,60 ha kukurūzų (b.l. 7). UAB „S“ gen. direktorius R. M. 2014-11-13 Biržų rajono savivaldybei pateikė pranešimą apie pasėtų kukurūzų derlingumą (10,59 t/h); pranešimas užvizuotas vykdymui S. J. (b.l. 42). Biržų rajono savivaldybės 2013-2015 m. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisijos direktorius 2014-11-17 raštu Nr. SR-154 informavo UAB „S“ gen. direktorių R. M., kad apskaičiuotas derliaus netekimas pinigine išraiška, padaryta 2757 Lt žala (b.l. 8). T medžiotojų būrelis civilinę atsakomybę yra apsidraudęs ”BTA insurance company” SE (b.l. 16, 17).

CK 6.267 str. 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala turi būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka numatyta Medžioklės įstatyme ir jį lydinčiame poįstatyminiame teisės akte – Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (toliau - Metodika). Pagal Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d. laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal šio straipsnio 8 dalį medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Metodikos 1 punkte nustatyta, kad ši metodika reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012, 2012 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012).

Iš komisijos pirmininko rašto ieškovo atstovui, kurio pagrindu prašoma priteisti iš atsakovo 798,48 Eur žalos atlyginimo, matyti, kad Komisija apsiribojo tik paaiškinimu, kaip buvo apskaičiuota žala, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės lemia išvadą, kad šis Komisijos pirmininko raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad Komisijos pirmininko 2014-11-17 raštas Nr. SR-154 buvo išsiųstas tik UAB „S“, Biržų rajono T medžiotojų būreliui šis raštas adresuotas nebuvo, nors pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie šio akto priėmimą turėjo būti pranešta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Komisijos pirmininko 2014-11-17 raštas Nr. SR-154 buvo išsiųstas ar kitokiu būdu įteiktas atsakovui. Posėdžio metu apklaustas liudytoju S. S. pripažino, kad minėtas raštas medžiotojų būreliui siunčiamas nebuvo. Žalos paskaičiavimą atliko komisijos narė S. J.. Atsakovas, negavę Komisijos sprendimo dėl paskaičiuotos žalos dydžio, neturėjo teisės pasinaudoti įstatymų nustatytu vieno mėnesio terminu šiam sprendimui apskųsti. Ieškovas UAB „S“ atsakovo taip pat neinformavo apie apskaičiuotą padarytos žalos dydį ir nereikalavo atlyginti laukinių gyvūnų padarytos žalos. Atsakovas nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu. Atsakovas 2013-09-13 d. raštu, adresuotu R. M. nurodo R. M. imtis atitinkamų priemonių, siekiant apsaugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų daromos žalos (b.l. 56). Atsakovas 2013-10-24 raštu, adresuotu Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai, pranešė, kad žalos skaičiavimas negalimas dėl UAB „S“ veiksmų sąmoningai leidusių atsirasti žalai (b.l. 57).

Pagal CK 1.2 str. 1 d. civiliniai santykiai, be kita ko, reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Sisteminė paminėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės sklypų pasėliams ir naudmenoms gali būti atsakingi tiek medžioklės plotų naudotojai (medžiotojai), tiek ir patys žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai, jeigu jie nesiėmė tinkamų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 str. Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis metodikoje. Tai yra viešojo administravimo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, nagrinėjamu atveju negali būti perkelta teismui. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos pirmininko 2014-11-17 raštas Nr. SR-154 neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir negali būti laikomas komisijos sprendimu dėl žalos atlyginimo ir todėl negali būti pagrindu, suteikiančiu teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Ieškovui išaiškintina, kad jis, visų pirma, turi kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisiją su prašymu paskaičiuoti žalą. Komisija turi paskaičiuoti įstatymu nustatyta tvarka ieškovo pasėliams laukinių gyvūnų padarytą žalą ir dėl to priimti individualų administracinį aktą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus akto formai ir turiniui. Šis aktas turi būti įteiktas abiem suinteresuotoms šalims. Ir tik tuo atveju, jei šis žalos apskaičiavimas nebus ginčijamas per vieno mėnesio terminą ir gera valia žala per vieną mėnesį nuo pareikalavimo dienos neatlyginta, ieškovas galės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu Komisija atsisakytų priimti sprendimą dėl žalos paskaičiavimo, tokį atsisakymą ieškovas taip pat turės teisę apskųsti administraciniam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio (b.l. 5), turėjo 150 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9, 10). Ieškinį palikus nenagrinėtu, šios išlaidos paliekamos ieškovui. Be to, iš ieškovo priteistinos 6,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p., 297 str., 298 str. 290-292 str., teismas

nutaria:

Ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo UAB „S“, į.k. (duomenys neskelbtini), 6,54 Eur (šešis eurus 54 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 d. apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.