Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V., institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė palaikė duotą išvadą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnamečių vaikų K. V. ir A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina A. V., nes vaikai gyvena su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dlies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 1997 m. balandžio 12 d. (b. l. 23). Santuokoje su atsakovu susilaukė dviejų vaikų – K. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 32). Atsakovas išgėrinėja, būdamas neblaivus triukšmauja, tampa agresyvus, ieškovė ir vaikai patiria psichologinį smurtą, dėl ko ne kartą kreipėsi į medikus (b. l. 26,2728). Dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė ir vaikai buvo priversti kreiptis į policiją (b. l. 69,80), atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis). 2012 m. gruodžio 12 d. teismo nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir skirtas terminas susitaikymui, tačiau šalims susitaikyti nepavyko (b. l. 57).

Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, visaip žemino. Atsakovas nepripažino, jog yra kaltas dėl šeimos iširimo, nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta. Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio, nors sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau bendro gyvenimo metu atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas konfliktavo, girtavo, įžeidinėjo atsakovę, netinkamai elgėsi vaikų akivaizdoje.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę, išskyrus jei santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam asmeniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – V., jos prašymas tenkintinas.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, t.y. ieškove. Atsakovas su tuo iš dalies sutiko, nes norėtų, kad A. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Institucijos duodančios išvadą- vaiko teisių skyriaus atstovė paaiškino, jog pokalbio metu abi mergaitės išreiškė norą gyventi su motina. Kadangi nėra jokių įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Šis reikalavimas tenkintinas iš dalies. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų turtinė padėtis.

Bylos duomenimis nepilnamečius vaikus išlaiko motina, kurios pajamos yra apie 1300 litų. Atsakovo pajamos yra apie 800 litų ir kartais gauna lėšų už dalyvavimą krašto apsaugos pratybose. Teismas, išanalizavęs duomenis apie šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš buvusių sutuoktinių sveikatos būklę ir amžių, mano, kad atsakovas galėtų, mokėti išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str.). Šios periodinės išmokos nėra didelės, atitinka tėvo ( atsakovo ) materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius. Tėvas yra pajėgus priteistą sumą mokėti, byloje nėra duomenų, jog pastarasis turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Skolininko turtinės padėties pasikeitimas konstatuojamas, atsižvelgiant ne vien į jo materialinės padėties pasikeitimus - pablogėjimą ar pagerėjimą, bet į abiejų tėvų tolimesnes galimybes išlaikyti vaiką (CK 3.201 str.). Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.( CK 3.200 str. ).

Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatomis teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Kaip nustatyta šalys santuokoje įgijo būtą 49,14 kv.m. bendro ploto, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Byloje nustatyta, kad ieškovė augina du nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais taip pat negausina bendro turto, jo neprižiūri. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei paskirti naudotis didesne turto dalimi. Šalių būtas dalintinas po ½ kiekvienai šaliai ir nustatytina naudojimosi tvarka.

Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina ( CPK 150 str.).

Ieškovei A. V. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ( 2012 08 29 Nr.(1,2)-SP1-02170, 2013 08 23 Nr.(1.2)-SP1-01903) suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinas žyminis mokestis , nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, bei teismo turėtos pašto išlaidos ir išlaidos valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 200,00 Lt. (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60, LR CPK 185, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 1997 m. balandžio 12 d., įrašo Nr. 21.

Kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti atsakovą R. V..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „V“ ir „V“.

Priteisti iš atsakovo R. V. nepilnamečių vaikų - K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos A. V., išlaikymui, kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų kiekvienai, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip :

ieškovei A. V. natūra priteisti – ½ dalį buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,14 kv.m. bendro ploto.

atsakovui R. V. natūra priteisti – ½ dalį buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,14 kv.m. bendro ploto.

Ieškovei A. V. palikti naudotis buto patalpa -16,35 kv.m. ploto kambariu, pažymėtu plane 2-6.

Atsakovui R. V. palikti naudotis buto patalpa -11,63 kv.m. ploto kambariu, pažymėtu plane 2-5.

Palikti ieškovei A. V. ir atsakovui R. V. naudotis bendrai šiomis patalpomis: 6,06 kv.m. ploto prieškambariu, plane pažymėtu 2-1, virtuve 11,65 kv.m. ploto, plane pažymėta 2-4, rūsio patalpa 7,85 kv.m.ploto, pažymėta plane R-20.

Įsiteisėjus sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti.

Išieškoti iš atsakovo R. V. į valstybės biudžetą 323 (trisšimtus dvidešimt tris) litus žyminio mokesčio, ir 11,80 Lt (vienuolika litų 80 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), ir 200 (du šimtus) litų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.