Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.4.3.11 (S)

2020 m. balandžio 29 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dekompras“ ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pradinė ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lausona“ nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019-07-01 nutartimi MB „Gridstata“ iškėlė bankroto bylą, administratore paskyrė UAB „Lausona“. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas K. S. nuo 2018-05-18 iki bankroto bylos iškėlimo buvo MB „Gridstata“ direktoriumi. Iš MB „Gridstata“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovo vadovavimo MB “Gridstata” laikotarpiu iš įmonės AB SEB banko sąskaitos išimta iš viso 17685 EUR: 2018-05-30 - 1336 EUR; 2018-05-31 - 292 EUR; 2018-06-06 - 112 EUR; 2018-06-07 - 985 EUR; 2018-06-08 - 920 EUR; 2018-06-14 - 1000 EUR; 2018-06-20 - 1990 EUR;

2018-06-25 - 40 EUR; 2018-06-27 - 280 EUR; 2018-07-01 - 1970 EUR; 2018-07-06 - 340 EUR; 2018-07-07 - 1000 EUR; 2018-07-11 - 600 EUR; 2018-07-18 - 200 EUR; 2018-07-22 - 1000 EUR; 2018-07-28 - 390 EUR; 2018-08-02 - 1000 EUR; 2018-08-10 – 850 EUR; 2018-08-17 - 2000 EUR; 2018-08-20 - 980 EUR; 2018-08-21 - 400 EUR. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų. Nėra pateikta dokumentų, pagrindžiančių šios išimtos pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms, nėra įrodymų, kad atsakovas gautą pinigų sumą būtų ieškovei (įmonei) gražinęs. Darytina išvada, kad išimtos piniginės lėšos panaudotos atsakovo asmeninėms reikmėms. Įmonės vadovas, tiek pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo, tiek pagal LR Civilinio kodekso nuostatas, veikdamas kaip jam patikėto turto valdytojas (patikėtinis ) privalo veikti išimtinai įmonės naudai, o jeigu veikia taip, kad įmonė dėl jo veikimo patiria žalą, įmonės vadovas privalo atlyginti minėtą žalą įmonei. Taigi savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei iš viso 17 685 Eur turtine žalą, todėl privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). Žala atsirado tuo metu, kai atsakovas buvo ieškovės vadovas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostoliu) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Šiuo atveju atsakovo kaltė yra akivaizdi: atsakovas kaip įmonės vadovas, veikė prieš ieškovės ir įmonės kreditorių interesus. Atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pakeitė ieškovę BMB „Gridstata“ (kodas 304844028) jos teisių perėmėja – naująja ieškove MB Dekompras“ (kodas 305094355) civilinėje byloje Nr. e2-1324-390/2020 pagal ieškovės BMB „Gridstata“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Lausona“, ieškinį atsakovui K. S. dėl žalos atlyginimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui įteiktas 2020 m. balandžio 1 d. (viešo paskelbimo būdu), tačiau teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019-07-01 nutartimi MB „Gridstata“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Lausona“. Juridinių asmenų registre MB „Gridstata“ įregistruota 2018-05-18 ir nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo jos vadovu buvo atsakovas K. S.. Iš MB „Gridstata“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovo vadovavimo MB “Gridstata” laikotarpiu , t. y. nuo 2018-05-30 iki 2018-08-21 iš įmonės AB SEB banko sąskaitos išgryninta iš viso 17685 Eur. Atsakovas įmonės dokumentų nėra perdavęs administratorei, todėl laikytina, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms, ar, kad atsakovas gautą pinigų sumą ieškovei (įmonei) gražino.

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17 685 Eur žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės turtas – lėšos administratoriui nėra perduotos, taip pat nemokėti mokesčiai ir nevykdyti kitų įsipareigojimai, dėl ko ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Duomenų, kad lėšos grąžintos ieškovei ar panaudotos įmonės reikmėms byloje nėra pateikta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 17 685 Eur suma yra laikytina žalos dydžiu įmonei (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo kaltė dėl jo veiksmų padarytos žalos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš atsakovo 17 685 Eur žalos atlyginimą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 685 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 398 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Kadangi nagrinėjant bylą buvo išnaudotos visos būtinos ir protingos priemonės atsakovo K. S. gyvenamajai vietai nustatyti ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovui CPK 117 straipsnyje nustatytais būdais, vadovaujantis CPK 130 straipsniu, sprendimo už akių kopija per tris darbo dienas atsakovui K. S. įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 285 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Dekompras“ (kodas 305094355) 17 685 Eur (septyniolika tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt penki eurai) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 685 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 398 Eur žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Sprendimo už akių kopiją per tris darbo dienas įteikti atsakovui K. S. viešo paskelbimo būdu.