- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- I-279-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. liepos 20 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN) buvo etapuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2016 m. birželio 14 d. ir tik atvykęs iš karto kreipėsi žodžiu ir raštu į Alytaus PN administraciją dėl to, kad neturi rūbų persirengti, taip pat ir avalynės. Tačiau pareiškėjas nieko negavo. Kai kreipėsi antrą kartą, administracijos darbuotojai pareiškėjui išaiškino, kad jis nieko negaus, nes Alytaus PN parduotuvėje išleido 30 Eur sumą ir yra mokus, o rūbai išskiriami tik nemokiems nuteistiesiems. Nurodė, kad tuos 30 Eur pareiškėjui iš savo atlyginimo pervedė mama, kuri tuo metu atliko bausmę Panevėžio pataisos namuose. Visą laiką išbūtą Alytaus PN pareiškėjas rūbų negavo, todėl turėjo vaikščioti su tais pačiais rūbais. Dėl to su kitais nuteistaisiais kildavo pastovūs konfliktai, pareiškėjas buvo žeminamas, jautė pastovų emocinį diskomfortą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi kankinamas, emociškai nestabilus, jautėsi kankinamas, naktimis negalėjo užmigti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 9-12) nurodė, kad nuteistiesiems drabužiai ir avalynė išduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose“. Iki 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems drabužiai ir avalynė buvo išduodami neatsižvelgiant į jų pajamas ir ar jie rūko, ar ne. Nurodė, kad pareiškėjas atvykęs į Alytaus PN pasirinko dėvėti savo asmeninius rūbus, nes pateikė prašymą leisti nešioti civilinio pavyzdžio drabužius ir avalynę, kuriais apsirūpins pats. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas prašymų išduoti drabužius neteikė. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. 2017 metais ir 2018 metais iki liepos 11 d. pareiškėjui nebuvo išduoti drabužiai, nes jis nepateikė prašymų kaip numatyta 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-24, 5 punkte ar vadovaujantis to paties įsakymo 7 punktu pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (pareiškėjo išvykimo iš Alytaus PN diena, b. l. 13).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neaprūpino jo drabužiais ir avalyne.
Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias nuteistiesiems vyrams išduodama žieminė kepurė – 1 vnt. 3 metams, vasarinė kepuraitė – 1 vnt. 2 metams, demisezoninė striukė – 1 vnt. 2 metams, medvilninis kostiumas – 2 komplektai 2 metams, viršutiniai marškiniai – 2 vnt. 1 metams, šilti apatiniai baltiniai ir kelnės – 1 komplektas 1 metams, marškinėliai – 3 vnt. 1 metams, kelnaitės – 3 vnt. 1 metams, medvilninės puskojinės – 4 poros 1 metams, pusvilnonės puskojinės – 2 poros 1 metams, demisezoniniai batai – 1 pora 1 metams, šlepetės – 1 pora 1 metams, vasariniai bateliai – 1 pora 2 metams. Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 2 punktas nustato, kad suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos (toliau – laisvės atėmimo vieta) administracija. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną (6 punktas). Taigi drabužiai ir avalynė pagal sezoną gali būti išduodamai, tačiau tik nuteistųjų prašymu.
Į administracinę bylą buvo pateiktas 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjo prašymas (b. l. 19). Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas prašo leisti nešioti civilinio pavyzdžio drabužius, kuriais apsirūpins pats. Tai paneigia pareiškėjo argumentus, jog tik atvykęs į Alytaus PN jis kreipėsi dėl drabužių ir avalynės išdavimo. Pareiškėjas įrodymų, kad vėliau, atlikdamas bausmę Alytaus PN, kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dėl drabužių ar avalynės išdavimo nepateikė. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas rašytiniais prašymais nesikreipė. Be to, Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 atvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte (b. l. 21-23). Į bylą pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l. 16-18) patvirtina, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pakankamai pinigų (per vertinamąjį laikotarpį gavo 1651 Eur pajamų, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai, dėl pareiškėjo neaprūpinimo drabužiais ir avalyne, nekonstatuotini, o pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.