Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-2070-983/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-29
Bylos Nr.: eI2-2070-983/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00310-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas: S. J.
Atsakovas: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2070-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00310-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu bei patikslintu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir atsakovė, ir Komisija) 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškina, jog VTEK skundžiamu Sprendimu pripažino, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Su Sprendimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pareiškėjo nuomone, Sprendime VTEK nepagrįstai išplėtė privataus intereso sąvoką, įtraukdama į ją ir turtinio nenaudingumo atvejį bei apribojo savivaldybės tarybos nario teisę bei pirmenybę teikti viešajam interesui.

Nurodo, jog jis yra J. rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos narys. 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl J. rajono savivaldybes 2020 metų biudžeto patikslinimo. Savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl J. rajono savivaldybes 2020 metų biudžeto patikslinimo" (toliau – ir Savivaldybės tarybos sprendimas) nusprendė patikslinti rajono savivaldybes biudžeto asignavimus, skirtus apšvietimo įrengimui (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas, sumažinant jas 6 057 Eur. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms. Po balsavimo Savivaldybės tarybos balsavimo iš apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų, 6 057 eurų buvo perkelti apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui.

Paaiškina, kad pareiškėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini). Pagal projekto pirminę techninę dokumentaciją, planuojamas apšvietimo įrengimas nesiektų 50 metrų šios gyvenamosios vietos.

Nurodo, kad nuo balsavimo nenusišalino, kadangi pareiškėjo vertinimu, tai nesukėlė interesų konflikto. VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir savo formuojama praktika (VTEK 2020-09-16 sprendimas dėl M. S. Nr. KS-124) nustatant, ar yra pareiškėjo turtinė ar neturtinė nauda, t. y. nustatyti, koks buvo pareiškėjo konkretus turtinis suinteresuotumas.

Pažymi, kad LVAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau ir Įstatymas) nuostatas, nurodo, kad Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg jį plečiant, privatus interesas ir asmeninis suinteresuotumas turi būti aiškus ir tiesioginis, susietas su Įstatyme nustatytais deklaruotinais duomenimis, galinčiais kelti interesų konfliktą. Savo praktikoje LVAT yra nurodęs, kad vertinant interesų konflikto situacijas reikia remtis ne tik Įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokų „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“ apibūdinimais, bet ir apdairumo, protingumo ir akivaizdumo kriterijais. Interesų konflikto situacijos atsiradimo hipotetiškumas negali būti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios situacijos atsiradimo tikimybę kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos konkrečios tik šią situaciją apibūdinančios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) išvadą, kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali (LVAT 2009 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-873/2009).

Pareiškėjo vertinimu, jis negerino savo artimųjų turtinės padėties, o atvirkščiai – balsavo už tai, kad dalis gatvei, kurioje gyvena jo artimieji, skirto finansavimo būtų perduota kitai vietovei, taip pirmenybę teikdamas viešajam interesui ir nesusiaurindamas iki asmeninių. Remdamasis VTEK sprendimo M. S. byloje analogija paaiškina, kad infrastruktūros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena pareiškėjo artimieji, todėl pareiškėjas neturi jokio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, tuo labiau, kad šiems darbams skirtos lėšos buvo sumažintos 6057 eurais, nors VTEK Sprendime įrašė ne 6057 eurus, o 6057 tūkstančius eurų, kurių suma, pareiškėjo nuomone, galimai išgąsdino komisijos narius, dėl ko jie priėmė nelogišką ir neteisėtą sprendimą.

Pažymi, kad iki šiol J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisyklių, kurios reglamentuotų savivaldybės tarybos nario balsavimą esant pateiktam visos savivaldybės biudžetui ar jo daliai, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos ir biudžeto eilutės ar punkto balsavimo. Tokia padėtis riboja savivaldybės tarybos nario teises išreikšti rinkėjų valią ir vykdyti jam suteiktas pareigas.

Pareiškėjo vertinimu, VTEK kiekvieną kartą taiko skirtingą praktiką analogiškoms situacijoms: vienu atveju aiškina, kad turi būti ne tariamas, o realus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kitu atveju – užtenka ir menamo, bet nepagrįsto interesų konflikto, trečiu atveju – net ir neigiamo interesų konflikto (kai jo nėra, bet jis gali būti sukuriamas), o naujausias atvejis - kai asmenys, kurie turi nusišalinti, bet jų nusišalinimas nepriimamas politinės daugumos, nes tai sudaro grėsmę balsavimui. Tokiu atveju pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Be to, precedento ignoravimas, analogijos nesilaikymas, paneigia asmens teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo principą bei įtvirtina abejonę institucijos nešališkumu, nes kiekvienu atveju, kai esant panašiai situacijai, priimami skirtingi, net ir vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Tai pakerta pasitikėjimą institucija, teisinės valstybės principu bei tikėjimą teisiniu pastovumu ir apibrėžtumu. Pareiškėjo nuomone, kai baudžiamas vienas asmuo, o pateisinama balsų daugumą turinti politinė grupė, paneigiami teisėtumo, lygybės įstatymui principai bei sudaromos prielaidos iškreiptai demokratijai - kai balsų dauguma sprendžia, kas turi laikytis įstatymų, o kas ne, kas gali būti baudžiamas ir kas ne, tokiu būdu suformuojamas autoritarizmas - įstatymu turi laikytis tie, kas negali priimti sprendimo. Tik vienodos teisės praktikos taikymas užtikrina Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą teisės prognozuotumo principą, su kuriuo glaudžiai yra susiję asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teismų praktikos vienodumo ir sąlygų pasireikšti šališkiems ir subjektyviems sprendimams apsunkinimo principai. Tokiu būdu yra užtikrinamas asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus reikalavimas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsakovė VTEK atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad Sprendime nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo privataus intereso buvimas ir kurių pareiškėjas neginčija, yra itin aiškios, konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog (duomenys neskelbtini) kaime J. rajone gyvena ir turtą nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys. VTEK nuomone, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktūros gerinimu, yra laikytini būtent šioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtą turinčių asmenų privačiais interesais, o pareiškėjo nurodoma teismų praktika apie tai, jog Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nagrinėjamuoju atveju nėra laikytina reikšminga aplinkybe, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretūs ir faktiškai paremti duomenys apie pareiškėjo artimų asmenų gyvenamąją vietą ir nuosavybės teise valdomo turto vietą. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika turėtų būti taikytina, jeigu tebūtų žinoma, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesą ir suinteresuotumą šios konkrečios gatvės infrastruktūra (artimieji šioje gatvėje negyvena, neturi turto, verslo interesų ir pan.).

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau ir VAAT) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas VTEK 2020 m. birželio 10 priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ teisėtumas ir pagrįstumas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas, Savivaldybės tarybos posėdyje balsuodamas ne tik už biudžeto patvirtinimą, bet ir už lėšų skyrimą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena artimieji), nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, nors tokią galimybę turėjo (jam buvo siūloma nusišalinti, tačiau jis atsisakė nusišalinti) ir tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Vilniaus apygardos administraciniame teismas pareiškėjo skundą dėl VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmetė, taip sutikdamas su vertinimu, jog pareiškėjo dalyvavimas tvirtinant biudžetą, kuriame atskira eilute išskirta gatvė, kurioje gyvena jam artimi asmenys ir dėl kurios apšvietimo yra priimamas sprendimas, prilyginamas pareiškėjo veikimui interesų konflikto situacijoje.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas ir vėl dalyvavo Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ priėmime, nepaisant to, kad šio sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme dar nebuvo išspręstas ginčas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“. Savivaldybės tarybos posėdyje pareiškėjas komentavo minėtąjį VTEK sprendimą ir jame pateiktą jo elgesio vertinimą bei pasisakė, kad sprendžiamas klausimas (priimamas Savivaldybės tarybos sprendimas) yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas jis rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“. Atsakovo nuomone, pareiškėjas suprato, jog jo dalyvavimas Savivaldybės tarybos sprendimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, tačiau pareiškėjas Įstatyme nustatyta tvarka nusišalinimo nepareiškė.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo nusišalinti ir nedalyvauti pirminiame etape - apšvietimo įrengimo procedūros iniciavime per Savivaldybės taryboje tvirtinimą savivaldybės biudžetą, todėl atitinkamai daro išvadą, kad interesų konfliktą jam kelia ir kiti klausimai, kurie yra laikytini tiesiogiai susijusiais su minėtąja procedūra, įskaitant ir klausimus, susijusius su jos pakeitimais, kas ir buvo atliekama Savivaldybės taryboje priimant 2020 m rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tam tikrų biudžeto eilučių tikslinimo.

Dėl pareiškėjo gautos turtinės ar neturtinės naudos nurodo, kad taikant Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus - nusišalinti, svarbi tiktai aplinkybė, jog pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, o tai, ar pareiškėjas (ar jam artimi asmenys) gavo/negavo kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui, pagal teismų formuojamą Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką, teisinės reikšmės neturi.

Dėl Sprendime esančių techninio pobūdžio klaidų (klaidingai nurodyta keičiama lėšų suma) paaiškina, kad ši klaida niekaip neįtakoja ir nekeičia VTEK Sprendime, kuris buvo patikslintas VTEK 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KS-125, pateikto vertinimo, jog pareiškėjas veikė interesų konflikto situacijoje, ar kad tyrimo metu buvo netinkamai įvertintos reikšmingos aplinkybės. Atsakovo vertinimu, svarbi yra ne keičiama finansavimo suma, o aplinkybė, jog pareiškėjas dalyvavo ir nenusišalino nuo Savivaldybės tarybos sprendimo svarstymo ir balsavimo, nors akivaizdžiai buvo susijęs ir su gatve, kurioje gyvena bei turtą turi jam artimi asmenys. Be to VTEK posėdžio metu, kuriame buvo priimamas skundžiamas Sprendimas ir kuriame dalyvavo pareiškėjas, nebuvo akcentuojama lėšų suma, VTEK nariai buvo susipažinę su Savivaldybės tarybos sprendimu ir jo priedais, kuriame įvardinta tiksli suma.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog nebuvo gerinama artimųjų turtinė padėtis, tačiau priešingai - gatvei, kurioje gyvena artimieji, skirtą finansavimą balsuodamas perdavė kitai vietovei, paaiškina, jog nagrinėjamuoju atveju aplinkybė, kad lėšų suma apšvietimo įrengimui buvo mažinama, Įstatymo nuostatų kontekste nėra laikytina reikšminga, kadangi nepaneigia Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su artimųjų gyvenamąja vieta ir iš to kylančių jų suinteresuotumo.

Dėl pareiškėjo nurodomo VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. KS-124 „Dėl M. S.“ paaiškina, kad minėtame sprendime vertintos aplinkybės ir nustatyti faktiniai duomenys nėra identiški nagrinėjamam atvejui, o tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tiriamasis ir jam artimi asmenys nebuvo sodininkų bendrijos, iš kurios buvo išperkamos dviejų gatvių dalys, nariais ir (ar) steigėjais, taip pat, jog finansavimas sodininkų bendrijoje esančios gatvės remontui buvo skirtas Vyriausybės nutarimu, o tiriamasis ir jo artimieji nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos sodininkų bendrijos teritorijoje. Todėl pagrindo teigti, kad VTEK, vertindama tapačias situacijas, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, nešališkumo ir kitais principais, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VTEK Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje dalyvaudamas (balsuodamas) sprendžiant klausimą dėl J. rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimo, kuriuo buvo perskirstytos lėšos apšvietimo įrengimui, susijusios su (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena pareiškėjui artimi asmenys, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019–2023 metų kadencijai išrinktas į Savivaldybės tarybos narius.

J. rajono savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje svarstė J. rajono savivaldybės 2020 m. metų biudžeto patikslinimo klausimą, kurio metu priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“. Šiame sprendime nurodoma, kad Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, nusprendžia padidinti rajono savivaldybės 2020 m. biudžeto pajamų planą: 1) valstybės biudžeto specialiąja tiksline dotacija 5 589 074 Eur, iš jų valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti – 4 368 053 Eur, valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijoms atlikti – 100 00 Eur, pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą įgyvendinamųjų projektų nuosavam indėliui užtikrinti 75 000 Eur, kita – 1 046 021 Eur; dotacija iš Europos Sąjungos paramos lėšų – 70 860 Eur, J. globos namų pajamomis už teikiamas paslaugas įmokomis už išlaikymą socialinės apsaugos įstaigose – 20 000 Eur; 2) paskirstyti metų pradžios biudžetinių lėšų likutį – 169 000 Eur; 3) patikslinti rajono savivaldybės biudžeto asignavimus (priedas).

Savivaldybės tarybos Sprendimo priede „J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto asignavimų patikslinimas“, eilės Nr. 2.1. buvo siūloma pakeisti asignavimus, skirtus apšvietimo (duomenys neskelbtini) gatvių įrengimui, sumažinant lėšas 6 057 Eur. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte (data: 2020 m. liepos 21 d.) nurodoma, kad parengto sprendimo projekto tikslas ir uždavinys: patikslinti J. rajono savivaldybės 2020 m. biudžetą. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijų seniūnai prašo perskirstyti nepanaudotas (po pirkimų) lėšas kitoms seniūnijos viešojo ūkio reikmėms.

Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokole Nr. 2TS-5 užfiksuota, jog 30 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo. Posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareiškėjas nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino ir už jį balsavo. Taip pat vykusio posėdžio metu pareiškėjas pasisakė, kad nenusišalindamas nuo klausimo nagrinėjimo rizikuoja vėl būti „nubaustas VTEK“, kadangi šis klausimas yra identiškas nagrinėtam VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jam artimi asmenys.

Komisija, patikrinusi Gyventojų registro duomenis nustatė, kad pareiškėjo tėvas M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu J. r. sav., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaime (nurodyti gatvę), informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo G. K. savo gyvenamąją vietą taip pat deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

VTEK 2020 m. gruodžio 22 d. vykusiame posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad VTEK jau svarstė tokį patį, identišką klausimą, jo atžvilgiu vykdydama pirmąjį tyrimą ir pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas. Dėl priimto VTEK sprendimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, tačiau Savivaldybės taryboje sprendžiant klausimą dėl biudžeto patikslinimo, ši byla dar nebuvo išnagrinėta. Nurodė, kad artimųjų gyvenamoji vieta neturėjo jokios įtakos priimant sprendimą bei pažymėjo, kad analogiškais atvejais VTEK priima skirtingus sprendimus, t. y. pažeidimų nekonstatuoja. Savivaldybės tarybos sprendimas nei jam, nei artimam asmeniui negalėjo sukelti interesų konflikto, kadangi apšvietimas buvo įrengiamas gatvėje, kuria naudojasi dešimtys kitų joje gyvenančių asmenų ir kuria šie asmenys patenka į savo gyvenamąsias sodybas, o taip pat apšvietimas nėra įrengiamas iki pat jo artimųjų namų. Paaiškino, kad eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas niekada negalėjo įtakoti priimamų sprendimų nei ruošiant klausimus darbotvarkei, nei juos pateikiant, nei svarstant klausimus ir esant opozicijoje. Aplinkybė, kad gatvėje gyvena jo artimieji, o Savivaldybės taryboje sprendžiama dėl šios gatvės apšvietimo, nėra pakankama sprendžiant dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Komisija 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad J. rajono savivaldybės tarybos narys S. J., dalyvaudamas (balsuodamas) priimant tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriame 6 057 eurais buvo mažinamas skirtas finansavimas apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui, nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pareiškėjo manymu, jis neatliko teisės aktų pažeidimų, negerino savo artimųjų turtinės padėties, kas galėjo sukelti privačių interesų konfliktą, o atvirkščiai – gatvei, kurioje gyvena jo artimieji, skirtą finansavimą, balsuodamas perdavė kitai vietovei, tuo pirmenybę teikdamas viešajam interesui ir nesusiaurindamas jo iki asmeninio. Be to pažymi, kad infrastruktūros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena jo artimieji, todėl šiuo atveju jis neturi turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, o VTEK, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepagrįstai išplėtė privataus intereso sąvoką, įtraukdama į ją turtinio nenaudingumo atvejį bei apribojo savivaldybės tarybos nario teisę pirmenybę teikti viešajam interesui.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės politikai yra priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas einančiam pareiškėjui Įstatymo nuostatos taikomos tiesiogiai ir visa apimtimi.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas).

Aptariamo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 straipsnio 2 dalis). Pareigos, įtvirtintos Įstatymo 11 straipsnyje, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje (taip, kaip ji apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) yra privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konfliktą. Šio įstatymo 11 straipsnyje nurodyta intereso konflikto sąvoka atskleistina aiškinant ją kartu su Įstatymo 2 straipsniu. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Privatūs interesai apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis).

LVAT yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t. y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

LVAT praktikoje pabrėžiama, jog Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. LVAT yra išaiškinęs, kad konstatuoti, jog asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (2014-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014); valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, sutinkamai su Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta paskirtimi, privalo vengti net šališkumo regimybės (2011-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011; 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013).

Kaip minėta, pažeidimas Komisijos buvo konstatuotas dėl to, jog pareiškėjas, eidamas J. rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvaudamas (balsuodamas) priimant šios tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“ dalyje, kurioje 6 057 eurais buvo sumažintas skirtas finansavimas apšvietimo (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji) įrengimui, nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino ir balsavo. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo artimieji, t. y. tėvas ir sesuo, gyvena ar gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodo, kad interesų konflikto šiuo atveju jis neįžvelgia, kadangi infrastruktūros darbai atliekami ne visoje gatvėje, o tik toje dalyje, kur negyvena jo artimieji, todėl jis neturi jokio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, be to šiems darbams skirtos lėšoms buvo ne padidintos, o sumažintos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07). Taigi, taikant Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus - nusišalinti, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbi tiktai aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius ir su jam artimų asmenų privačiais interesais, o tai, ar pareiškėjas (ar jam artimi asmenys) gavo/negavo kažkokios naudos, pagal teismų formuojamą Įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką šių nuostatų taikymui teisinės reikšmės neturi. Iš aptarto matyti, jog asmuo, esantis interesų konflikto situacijoje, privalo (ir privalėjo) nusišalinti nuo bet kokio klausimo, dėl kurio susidarė (gali susidaryti ir (ar) atsirasti nešališkumo regimybė) interesų konfliktas, rengimo, svarstymo ar priėmimo.

Be to, LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010 yra vertinęs situaciją, kada atsiranda tam tikrų valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša: viena vertus, toks asmuo turi pareigą atlikti savo tiesiogines tarnybines funkcijas, kita vertus, privalo vengti interesų konflikto. Kaip turi būti sprendžiama ši valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nustatyta Įstatyme. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėtoji pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto. Teisėjų kolegijos vertinimu, savivaldybės tarybos narių pareigų vykdymas negali būti iškeliamas virš pareigos vengti interesų konflikto situacijos ir Įstatymo nustatyta tvarka teikti nusišalinimą.

Nagrinėjamuoju atveju skundžiamame Sprendime nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo privataus intereso buvimas ir kurių pats pareiškėjas neginčija, teisėjų kolegijos nuomone, yra itin aiškios ir konkrečios bei paremtos oficialiais registrų duomenimis, t. y. jog (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena ir turtą nuosavybės teise valdo jam artimi asmenys, Savivaldybės taryboje sprendžiami klausimai, susiję su konkrečios gatvės infrastruktūros gerinimu, yra laikytini būtent šioje konkrečioje gatvėje gyvenančių ir (ar) turtą turinčių asmenų privačiais interesais. Tuo tarpu pareiškėjo minima teismų praktika apie tai, jog Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nagrinėjamuoju atveju nėra laikytina reikšminga, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti konkretūs ir faktiškai paremti duomenys apie pareiškėjui artimų asmenų gyvenamąją vietą ir nuosavybės teise valdomo turto vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo minima teismų praktika turėtų būti taikytina, jeigu būtų žinoma tik tai, kad artimieji, kaip ir kiti rajono gyventojai, naudojasi (ar gali naudotis) gatve, nesant jokių kitų duomenų apie jų privatų interesą ir suinteresuotumą šios konkrečios gatvės infrastruktūra, t. y. artimieji šioje gatvėje negyvena, neturi turto ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo artimieji, t. y. tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Savivaldybės tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu pareiškėjui buvo žinomas jo atžvilgiu priimtas VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas, susijęs su dalyvavimu sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūros plėtros – apšvietimo įrengimo, pats pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdžio metu nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra įrodyti formalūs viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai bei nustatyta, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad gali kilti interesų konfliktas, nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. esant išvardintoms aplinkybėms ir priimtam VTEK sprendimui, dalyvavo ir balsavo dėl finansavimo sumažinimo apšvietimo įrengimui (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji).

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad iki šiol J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentą, kaip turi būti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos iš biudžeto eilutės ar punkto balsavimo. Tokia padėtis riboja tarybos nario teises išreikšti rinkėjų valią ir vykdyti jam suteiktas pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ( toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad savivaldybės tarybos narys privalo reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. J. rajono savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2019 m. rugsėjo 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS-170 (toliau – ir J. rajono savivaldybės tarybos reglamentas), 3.2.13 papunktyje yra nustatyta tarybos nario nusišalinimo tvarka, kuri iš esmės atkartoja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reglamentuotą procedūrą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia J. rajono savivaldybės tarybos reglamentas ir Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog dėl 30 darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo sprendžiamas J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimas, posėdyje dalyvę keturi Savivaldybės tarybos nariai paprašė leidimo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo ir balsavimo dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir taryba šiuos prašymus tenkinto. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad J. rajono meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentą, kaip turi būti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos iš biudžeto eilutės ar punkto balsavimo, laikytini nepagrįstais, kadangi tiek Įstatyme, tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek J. rajono savivaldybės tarybos reglamente yra nurodyta, kad vengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, tarybos narys turi nusišalinti nuo svarstomo klausimo, o aplinkybę, kad gali būti pažeisti viešieji ar privatūs interesai, pats pareiškėjas nurodė Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant 30 klausimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad VTEK kiekvieną kartą taiko skirtingą praktiką analogiškiems atvejams: vienu atveju yra aiškinama, kad turi būti ne tariamas, o realus viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kitu atveju užtenka ir menamo, bet nepagrįsto interesų konflikto, o trečiu atveju net ir neigiamo intereso konflikto, t. y. net kai ir jo nėra, bet jis gali būti sukuriamas, o naujausias atvejis - kai asmenys, kurie turi nusišalinti, bet jų nusišalinimas nepriimamas politinės daugumos, nes tai sudaro grėsmę balsavimui. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. KS-124 „Dėl M. S.“, kuriuo tyrimas buvo nutrauktas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Komisija, atlikdama tyrimus ir priimdama sprendimus, teisės normas aiškina ir taiko, atsižvelgdama į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedama su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas VTEK sprendimuose pateiktas elgesio vertinimas Įstatymo nuostatų kontekste, gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Tam, kad VTEK būtų pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, jog būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime nustatytos pagrindinės ir esminės faktinės aplinkybės, kuriomis konstatuotas pažeidimas, skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios buvo vertintos VTEK 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. KS-124 „Dėl M. S.“, kadangi, visų pirma, priešingai nei nagrinėjamuoju atveju, M. S. ir jam artimi asmenys gyvenamąją vietą buvo deklaravę ne sodininkų bendrijos, kurios viena iš gatvių buvo remontuojama, teritorijoje, visų antra, M. S. artimiems asmenims patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius turto vienetus nereikia naudotis remontuojamos gatvės atkarpa. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms t. y. konstatavus, kad pareiškėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas deklaravo (duomenys neskelbtini), o Savivaldybės tarybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl finansavimo sumažinimo apšvietimo įrengimui (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji), šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo (jo artimųjų) privačiais interesais, priešingai nei nustatytos M. S. tyrime. Remiantis tuo, kad nurodytuose VTEK sprendimuose faktinės aplinkybės skiriasi, tiriamieji nebuvo tokioje pačioje faktinėje padėtyje, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad VTEK, vertindama tapačias (arba itin panašias) situacijas, taiko skirtingą praktiką analogiškiems atvejams, priėmė skirtingus sprendimus ir nesivadovavo visų asmenų lygybės, nešališkumo ir kitais principais.

Nepaisant to, kad VTEK 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pripažinusi, kad pareiškėjas, dalyvaudamas (balsuodamas) dėl (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji) apšvietimo įrengimo finansavimo, pažeidė Įstatymo reikalavimus, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas viso J. rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo klausimas, be kita ko, bus sprendžiama ir dėl jam artimų asmenų gyvenamosios teritorijos apšvietimui skirto finansavimo sumažinimo, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas suprato, kad jo dalyvavimas šio klausimo svarstyme ir balsavime gali būti prilygintas veikimui interesų konflikto situacijoje, pareiškėjas turėjo galimybę nusišalinti nuo klausimo svarstymo, taip pat turėjo galimybę už jį nebalsuoti, tačiau nusišalinimo Įstatyme nustatyta tvarka nepareiškė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, jog Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą ir teisės aktų nuostatas konstatuoja, jog skundžiamo Sprendimo pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl laikytina, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133-134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė