- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 1-179-517/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42952-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- L. M.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. M., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:
2015m. rugpjūčio 01d., apie 22³⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo sutuoktinę-pil. D. M., kuriai vieną kartą su kumščiu smogė į kairį paakį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaip matyti iš kaltinamojo L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. rugpjūčio 01d., vakare, jis buvo namuose. Buvo išgėręs. Apie 22³⁰ val. tarp jo ir sutuoktinės D. M. įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie susiginčijo, jis pasakyti negali, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Kilusio konflikto metu, būdamas susinervinęs, jis vieną kartą su kumščiu smogė savo sutuoktinei į veidą. Dėl savo elgesio jis labai gailisi(b.l. 25).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis L. M. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios D. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11-12), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 15) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad 2015m. rugpjūčio 01d., jai grįžus iš darbo į namus, namuose rado neblaivų savo vyrą L. M.. Ji pradėjo kalbėti apie jų skyrybas, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sutuoktinis, užsipuldamas, vieną kartą su kumščiu jai smogė į veidą, pataikydamas į kairį paakį. Del pavartoto fizinio smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduoto smūgio sutuoktinis puolė jos atsiprašinėti, neleido niekur išeiti ir skambinti. Jos sutuoktinis anksčiau prieš ją niekada nebuvo smurtavęs, tačiau pastoviai psichologiškai ją šantažuoja, nes ji nori skirtis(b.l. 11-12).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra pil. M. priklausantis dviejų kambarių. Kambarių apžiūros metu jokių grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 5-7).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, sekančią dieną po įvykio, t.y. 2015m. rugpjūčio 02d., kada nukentėjusioji D. M. kreipėsi į Ukmergės raj. PK su pareiškimu dėl smurtavimo prieš jos asmenį fakto, 11⁵⁴ val. apsilankymo pil. M. namuose metu buvo patikrinta kaltinamojo L. M. fiziologinė būsena, kuriam buvo nustatytas 1,33 promilės girtumas(b.l. 15).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. rugpjūčio 01d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis L. M., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. M., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.
Kaltinamojo L. M. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 11-12).
Kaltinamasis L. M. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 28-30).
Sankcijoje už kaltinamajam L. M. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo L. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis L. M. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo L. M., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam L. M., kaip pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. M. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju per vieną mėnesį nuo atlieidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, b) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam L. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam L. M. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.