Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14000-21, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2017 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais keturiems mėnesiams, bausmę atlikęs, išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro 2017 m. lapkričio 22 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. 2020 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – mažamečius sūnus A. S. ir P. S.: A. S. sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į koją ir vieną smūgį mediniu pagaliu į nugarą, taip pat sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į kojas ir vieną smūgį mediniu pagaliu į nugarą P. S., taip smurtaudamas nukentėjusiesiems mažamečiams A. S. ir P. S. sukėlė fizinį skausmą,

be to, jis, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – mažamečius sūnus A. S. ir P. S., t. y. sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į koją A. S., taip pat sudavė vieną smūgį į kojas P. S., taip smurtaudamas nukentėjusiesiems mažamečiams A. S. ir P. S. sukėlė fizinį skausmą,

be to, jis 2021 m. balandžio pabaigoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – mažametę dukrą M. S.: sudavė vieną smūgį diržu jai per ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajai mažametei M. S. sukėlė fizinį skausmą,

be to, jis laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 19 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – mažamečius sūnus A. S. ir P. S.: sudavė vieną smūgį mediniu pagaliu į kojas A. S. ir vieną smūgį mediniu pagaliu į kojas P. S., taip smurtaudamas nukentėjusiajam mažamečiui A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl paviršinio odos nubrozdinimo kairiame kelyje ir poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje ir sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam mažamečiui P. S. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir sukėlė fizinį skausmą,

be to, jis 2021 m. gegužės 2 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą M. S., sudavė jai vieną smūgį delnu į galvą pakaušyje, dėl smūgio dukra kakta atsitrenkė į stalą, prie kurio sėdėjo, taip smurtaudamas nukentėjusiajai mažametei M. S. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl poodinės kraujosruvos kaktos vidurinėje dalyje ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis su N. S. kartu gyvena apie 15 metų, susituokę dveji metai, veda bendrą ūkį, gyvena dviejų aukštų name. Jiems gyvenant kartu gimė vaikai: M. S., K. S., A. S., P. S. ir R. S.. Jų namo pirmame namo aukšte yra miegamasis ir virtuvė, antrame namo aukšte yra vienas didelis kambarys, kuriame gyvena visi penki jo vaikai. Jis su savo vaikais nesutaria dėl jų išdaigų, vaikai, išskyrus K., nenori mokytis, todėl jis su vaikais pykstasi, jie jo neklauso. Jis yra mušęs M., P., A.. K. yra sudavęs tik netyčia, kai ardė fotelį. Galimai 2020 m. kovo mėnesį, apie 17 val. kambaryje A. su P. suposi ant spintos durų ir taip jas sulaužė. Jis, atėjęs į jų kambarį ir pamatęs, kad sūnūs sulaužė spintos duris, supyko ir mediniu pagaliu sudavė A. vieną smūgį į koją ir vieną į nugarą, taip pat sudavė pagaliu P. vieną smūgį į kojas ir vieną smūgį į nugarą. Po suduotų smūgių vaikai neverkė, bet atrodė išsigandę, suprato, kad jiems skaudėjo. 2021 m. gegužės 2 d. virtuvėje valgė R. ir M., R. spardė M. į koją, o ši spyrė broliui į tarpukojį, bet nepataikė. Tai pamatęs, kaltinamasis delnu sudavė M. į galvą, į pakaušį. M. nuo šio smūgio kakta trenkėsi į stalo kraštą. Jis 2021 m. balandžio pabaigoje kambaryje nestipriai sudavė vieną smūgį diržu M. per ranką, norėdamas sudrausminti dukrą, nes ji išardė kompiuterio klaviatūrą. Jis labai dėl to gailisi ir išgyvena, kiekvieno vaiko atsiprašė (2 t., b. l. 92-95, 106-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su R. S. kartu gyvena 15 metų dviejų aukštų name. Jos ir vyro kambarys yra pirmame aukšte, pirmame aukšte yra svetainė ir virtuvė, o antrame aukšte yra didelis kambarys, kuriame būna vaikai. Gyvenant su R. gimė M. S., K. S., A. S., P. S., ir R. S.. Jų vaikai nuolat dūksta namuose, neklauso, triukšmauja. Jie nuolat šokinėja ant lovų, supasi ant spintos durų įsikibę rankomis ir šoka ant lovos arba ant grindų, sulaužo baldus. Vaikai R. nebijo, jie nuo jo barimo kartais aprimsta, bet tik trumpam, o kartais ne. Daugiausiai pykstasi su M., A. ir P.. 2020 m. gal kovo mėnesį, apie 17 val., kai A. ir P. savo kambaryje triukšmavo, R. juos kelis kartus prašė nurimti, jie nurimdavo ir vėl dūkdavo. R. paėmė medinį kotą, kurio ilgis apie 50 cm, ir nuėjo pas vaikus. Ji išgirdo, kaip verkia A. su P.. Atėjusi paklausė R., kuris buvo virtuvėje, kodėl verkia berniukai, šis atsakė, kad „atstatys smegenis į vietą“. Kai vaikai atėjo pas ją į kambarį, paklausė, kodėl jie verkė. P. ir A. pasakė, kad gavo kailin nuo tėvo, sakė, kad jiems tėvas sudavė vieną smūgį su mediniu pagaliu per kojas ir nugarą po vieną kartą. Vaikai sakė, kad jiems skaudėjo. Paprašyti vaikai parodė, kur jiems sudavė tėvas. Abiem vaikams buvo paraudę nugarose ir ant vienos blauzdos tiek A., tiek P.. 2021 m. balandžio pabaigoje, tikslesnės dienos neprisimena, apie 19 val. A. ir P. vėl dūko savo kambaryje, šokinėjo ant lovų, suposi ant spintos durų. Ji ir vyras prašė vaikus nurimti. M., K. ir R. pirmame aukšte žiūrėjo televizorių. R. neapsikentęs nuėjo pas A. ir P.. Ji, gulėdama savo kambaryje, išgirdo verkiančius P. ir A.. Po kokio pusvalandžio A. su P. atėjo pas ją į virtuvę ir pasakė, kad tėvas juos prilupo, sakė, kad tėvas jiems sudavė po vieną smūgį per kojas su tuo pačiu mediniu pagaliuku. A. parodė, kairės kojos blauzdą, ant kurios buvo paraudimas. P. buvo paraudimas ant dešinės kojos blauzdos priekinėje pusėje. Vaikai sakė, kad skaudėjo. M. su K. vėliau pasakė, kad broliai gavo už tai, kad jie suposi ant spintos durų ir šokinėjo ant lovos, besisupdami išlaužė abejas spintos duris.. 2021 m. gegužės 2 d. apie 13 val. ji darė pietus virtuvėje. Ten prie stalo sėdėjo M., prieš ją sėdėjo R., o iš galo stalo, M. iš dešinės pusės, sėdėjo R.. Vaikai valgė. Ji atsisukusi pamatė, kaip R.su delnu sudavė M. per viršugalvį. M. po suduoto smūgio trenkėsi su kakta į stalo kraštą. M. pradėjo verkti, sakė, kad skauda jai kaktą, kur trenkėsi į stalą. Dėl to, kad R. sudavė į galvą, ji sakė, kad jai neskaudėjo. M. sakė, kad R. jai spyrė, o ji jam spyrė atgal. Po to R. nuėjo ardyti fotelį prieangyje, o K. su R. nešiojo išardyto fotelio detales. Jai būnant virtuvėje, atėjo verkdama K. ir pasakė, kad tėvas netyčia sudavė jai delnu per viršugalvį, tuo metu jis ardė fotelį, o K. lenkėsi jį imti. Ji sakė, kad jai truputį skauda. Pas visus vaikus nuolat yra mėlynių, nes jie dūksta, mušasi patys tarp savęs, važinėjasi su dviračiais, griūna. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 1–7, 85–89, 90–93).

Nukentėjusysis mažametis A. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jo tėtis muša jį, brolį P., sesę K.. Viskas vyko penktadienį ir jis kitą savaitę papasakojo mokytojai. Jis namuose su P. žaidė kamuoliu, tėtis paėmė kamuolį ir sudavė P. į galvą. Tėtis sakė, kad juos padarys invalidais. Jį patį tėtis mušė lazda prieš keturis mėnesius nuo apklausos. Tada jis su P. žaidė, stipriai mėtėsi batais, mama žiūrėjo televizorių pirmame aukšte. Jie buvo antrame aukšte, tyliai užėjo tėtis. Jis užsiklojo antklode, nes tėtis buvo su pagaliu. Tada tėtis atklojo antklodę ir trenkė pagaliu į koją, pataikė į kairės kojos kelį, liko randas. Iš pradžių buvo mėlynė, jam skaudėjo dvi dienas, mėlynė laikėsi apie savaitę, viską matė P.. Ta lazda yra kaip grėblio kotas, medinė, spalva yra kūno spalvos. Su lazda jį mušė vieną kartą. P. irgi mušė vieną kartą. Jis su R.ir P. žaidė su kamuoliu prie virtuvės. Tėtis juos užsivijo, sudavė į nugarą P., šis verkė, nes, mano, kad jam skaudėjo. Kiek kartų mušęs tėvas jį, jis neskaičiavo, P. gal septynis kartus. K. buvo mušta tėčio, kai tėtis buvo paprašęs ardyti fotelį, tėtis jai iš niekur nieko sudavė ranka per galvą. M. valgė ir spardėsi kojomis su R., tada tėtis M. sudavė per galvą, o ji atsitrenkė galva į stalą. M. verkė, išvažiavo į ligoninę, ant kaktos buvo gumbas. K. mušė apie tris kartus, o M. apie penkis kartus. K. labiausiai tėčio mylima. Jų buvusi globėja žino, kad tėtis juos muša. Mama matydavo, kaip muša, liepdavo tėčiui apsiraminti, gindavo. Tėtis negeria, jis tėčio nebijo. Jis sakęs psichologei ir tėčio globėjai, kad tėtis juos muša. Tėčio brolis sakė, kad pasakytų mokytojai, jei tėtis muša (1 t., b. l. 149–150).

Nukentėjusysis mažametis P. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis gyvena su mama, broliais ir seserimis. Jo tėtis gyvena kitur, kadangi juos muša. Dėdė pasakė, kad jie pasakytų, kai juos muš. Sesei M. buvo sumušta galva ir ji išvežta į ligoninę. Jį tėtis mušęs kelis kartus, paskutinis kartas buvo pavasarį antrame aukšte namuose. Jis su A. spardė kamuolį, tėtis išgirdo, atėjo paimti kamuolio, tėtis jam spyrė į koją, jam skaudėjo, bet neverkė, ant kojos buvo mėlynė. Jis matęs, kaip tėtis muša A.. Turėdamas pagalį, tėtis daužo per kojas ir nugarą, muša ir diržu. Kai ateina su pagaliu, pradeda trankytis per kojas ir nugarą, kol lūžta pagalys. Pagalys medinis, ilgokas. Taip daro ir jam, ir A.. Jis taip gavęs nuo tėvo penkis ar šešis kartus, o A. šešis ar septynis kartus. Po mušimo lieka pailgi randai mėlynos spalvos. Kai jį muša, matęs tik A.. K. mušęs kiek kartų, jis nežino. Jis tik matė, kai tėtis ardė fotelį, K. padėjo nešioti ir tada gavo per galvą. jis buvo antrame aukšte, K. atėjo ir jam pasakė. Jis matęs, kaip M. mušė, tada kai R. su M. po stalu spardėsi kojomis. Matė, kaip tėtis daužė M. antrame aukšte diržu, kai dar nebuvo perskirtas kambarys. Diržas yra juodos spalvos, kartais būna rudas. Mama žino, kad tėtis muša, nes jie jai pasako verkdami. Mama pakraupsta, bet nieko nesako. Tėtis negeria, muša tada, kai jie neklauso. Jis tėčio nebijo, tėtis atsiprašė, kad muša. Dėdė jam, A. ir M. liepė lipti į mašiną ir nuvežė namo. Tėtis ranka trenkė į sieną, buvo kaip apsiverkęs, tada jų atsiprašė, kad muša. Tai buvo prieš kelias savaites. Jis tėčiui atleido (1 t., b. l. 168–169).

Nukentėjusioji mažametė M. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis nelabai gerai elgiasi. Vieną kartą, kai ji stumdėsi su broliu prie stalo, tėtis trenkė galva į stalą. Viskas vyko 2021 m., virtuvėje tada buvo mama, K., R. ir tėtis. Tėtis jai trenkė per galvą iš nugaros pusės, o ji galva atsitrenkė nuo smūgio į stalą. Jai skaudėjo galvą, iš skausmo verkė, veidas buvo išblyškęs, o sumušimo vietoje buvo guzas. K. su mama nieko nesakė. Tėtis vaikus muša dažnai. R. nemuša, A. su P. muša, yra juos mušęs su pagaliu per kojas, tada lieka mėlynės. Viskas vyko antrame aukšte. Jis girdėjo, kad tėtis rėkė, kad padarys juos invalidais, bet jie bus vaikais. Girdėjo, kad lūžo pagalys. Broliai rėkė abu. A. mamai liepė skirtis, sakė, kad juos užmuš. Ji mano, kad broliams skaudėjo nuo mušimo, nes verkė. Pati buvo užlipusi į antrą aukštą, matė juos apsiašarojusius. Yra buvę, kad tėtis muša visus ranka, išskyrus R.. Pati gavusi daug kartų, A. neatsimena, kiek kartų mušęs tėtis, P. mušęs daugiau nei tris kartus. Berniukai žaidė namuose, tėtis liepė jiems apsiraminti ir mušė per įvairias kūno vietas, kur pataikė. Sesę yra mušęs vieną kartą. Tėtis negeria. Jai nepatinka tėčio veido išraiška, atrodo piktas, po šių įvykių jo bijo. Paskutiniu metu mamos tėtis nemuša, bet yra mušęs, kai gėrė. Mama žino, kad tėtis juos muša, ji liepia prie tėčio nepristoti. Kai ją anksčiau mušęs buvo tėtis, jai skaudėjo. Būna, kad skauda ir per naktį, ir kelias dienas. Ji mušta daug kartų, po sumušimų verkia, yra likę apibrozdinimai, mėlynės. Rankoje buvo likusi žymė. Ji gavusi su diržu, su pagaliu nėra gavusi. A. su P. gauna ranka, diržu, pagaliu. K. tėtis yra netyčia trenkęs (1 t., b. l. 186–187).

Liudytoja mažametė K. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jos tėtis muša P., A., M. ir ją. P. ir A. yra jos broliai, M. yra sesuo. Tėtis ją mušė ranka, kai ji padėjo tėčiui išardyti fotelį. Jis trenkė jai vieną kartą per pakaušį, ji verkė, pasakė mamai, jai skaudėjo. Ji mano, kad tėtis ją sumušė netyčia. Viskas vyko namų verandoje, o broliai ir sesuo tuo metu buvo savo kambariuose. Kai jai trenkė, niekas nematė, tėčiui ji nieko nesakė. Tėtis ją kelis kartu mušęs. Brolius tėtis muša pagaliais, diržais, ranka, kai jie prisidirba. Apie tai jai broliai pasakojo. Ji matė, kaip tėtis M. mušė ranka. Prie stalo sėdėjo brolis R., tėtis trenkė M. ranka į pakaušį, o ši atsitrenkė galva į stalą. M. verkė, jai skaudėjo, veidas buvo mėlynas. Ji tuo metu buvo virtuvėje, o M. prie stalo valgė. Mama gamino valgyti, ji viską matė, nes stovėjo šalia. Tėtis matė verkiančią M. (2 t., b. l. 11–12).

Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji taip jungtinės klasės (duomenys neskelbtini). Tarp auklėtinių mokosi M. S. ir K. S.. K. mokoma pagal individualizuotą programą. M. yra (duomenys neskelbtini), jos pirmo pusmečio pažymių vidurkis 7,8. M. yra mandagi, draugiška, pagarbiai besielgianti su klasės draugiais ir mokytojais, pagal savo galimybes atliekanti užduotis. K. yra (duomenys neskelbtini), ji labai tyli ir uždara mergaitė, mandagi, labai rami, noriai bendraujanti. Mergaičių mama labai gera, mandagi, dažnai skambina, labai rūpinasi mergaičių mokslais, jos visada ateina tvarkingos į mokyklos ir aprūpintos visomis priemonėmis. Mergaičių tėvo nėra mačiusi. Mergaitės niekada nieko blogo apie nė vieną iš savo tėvų nepasakojo, nesiskundė. Taip pat jos nesakė, kad jas kas namuose skriaustų arba jos ko bijotų. Nėra jokių sužalojimų mačiusi ant mergaičių kūno. Tiksliai datos nepasakys, tik prisimena, kad tai buvo 2021 m. gegužės pirmadienis, kai mokykloje buvo piktai ir liūdnai nusiteikęs mergaičių brolis A. S.. Jos mokykloje nebuvo, bet kolegės aiškinosi, kodėl A. tokia nuotaika. A. pasakė, kad jo tėvas „psichas, mus skriaudė“. Kaip jį skriaudė, ji nežino. Mokyklos psichologė bendravo su minėta šeima. Žino, kad nukentėjo nuo tėvo ir M.. M. jai sakė, kad tėvas šiai trenkė, o ji atsitrenkė į stalą. Ji apie tai sužinojo pirmą kartą, kad M. tėvas prieš ją smurtavo. K. nesiskundė, kad buvo skriaudžiama tėvo (2 t., b. l. 24–27).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji P. S., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) ir A. S., kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Tiek P., tiek A. yra labai atviri vaikai, mėgsta pasipasakoti. Ji pastebėjo, kad A. paskutiniu metu išsiblaškęs. Jis sakė, kad mama pykstasi su tėčiu, jie nesutaria, kad jo tėtis blogos nuotaikos, piktas. Jis sakė, kad tėtis mušė M., minėjo, kad kažką mušė su lazda. Sakė, kad tėtis jam ar broliui spyrė, į koją, gal kad nežaistų su kamuoliu kambaryje, dar sakė, kad išsuko kambaryje lemputę, kad nežaistų. Nei P., nei A. niekada nieko prieš tai nepasakojo negražiai, jie kaip tik visada gražiai pasakoja apie mamą ir tėvą. Matosi, kad vaikai labai myli mamą ir tėvą. Vaikų mamą ji labai gerai pažįsta, ši visada lankosi jų susirinkimuose, visada labai domisi apie vaikų mokslus, nuolat skambina ir klausia, kaip jiems sekasi, ar viską jie turi. Vaikai visada dalyvaudavo pamokose. A. buvo sunkumų dėl mokymosi, nuo 2021 m. balandžio paskirta palengvinta programa. A. judrus, energingas, linksmas, mandagus, emocionalus, linkęs įsivelti į konfliktus, impulsyvus. P., ramesnis, kartais būna ir judrus, mažiau linkęs į konfliktus įsivelti. Tiek A., tiek P. savyje turi labai daug gerumo, jautrumo, priklausomai nuo situacijos, visada tvarkingi. Tiksliai neprisimena, bet 2021 m. balandžio gal pabaigoje ar gegužės pradžioje P., pasiraitojęs kelnes, parodė ant kažkurios kojos mėlynę ties keliu. Jis sakė, kad tėtis taip padarė. Ji suprato, kad ta mėlynė jau senoka. Daugiau jokių sužalojimų ji ant P. kūno nėra mačiusi. Ant A. kūno jokių sužalojimų nėra mačiusi (2 t., b. l. 30–33).

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini). 2019-2020 m. į (duomenys neskelbtini) mokytis atėjo M. S., K. S., P. S.. Atėjusi vaikų mama N. S. praeitais mokslo metais jos paprašė teikti psichologinę pagalbą jos sūnui A. S. dėl elgesio problemų. A. elgesio problemų buvo ir mokykloje. Berniukas buvo spontaniškas, problemiškas, situacijas spręsdavo destruktyviais būdais, įsiveldavo į muštynes. Jam buvo teikiama psichologinė pagalba, buvo mokama spręsti problemas konstruktyviais būdais, valdyti emocijas. Mamos ir mokytojos teigimu, situacija pagerėjo. Prasidėjus nuotoliniam mokymuisi, darbas su A. nutrūko, buvo atnaujintas 2020 m. rudenį ir buvo nuspręsta įvertinti specialiuosius jo ugdymosi poreikius. Prasidėjus karantinui, su A. buvo dirbama vieną kartą mamos prašymu, dėl informacinių technologijų naudojimo. Po šeimoje įvykusio konflikto 2021 m. gegužės pradžioje konsultavimas A. buvo atnaujintas dėl emocinių problemų. A. sakė, kad jis mušamas seniai, pasakojo, kaip tėtis muša ir kitus vaikus, išskyrus R.. Minėjo, kad jis buvo mušamas todėl, kad konfliktavo su R., taip pat buvo mušamas, kai triukšmavo su P., minėjo, kad tėtis mušė jo seses ir M. atsirado guzas. Kažkuriuo epizodu minėjo, kad tėvas mušė su lazda. Su M. S. buvo dirbama nuo 2021 m. sausio mamos prašymu dėl kylančių elgesio, emocijų problemų bei mokymosi motyvacijos. Darbas buvo baigtas balandį, pagerėjus M. mokymosi rezultatams bei pasikalbėjus su mama ir matant, kad M. elgesys ir emocijos keitėsi į gerąją pusę. Pakartotinai su M. buvo susitikta 2021 m. gegužės pabaigoje dėl konfliktinės situacijos su mama ir mamos nerimo dėl naudojimosi internetiniais tinklais. Ji su M. apie įvykusį konfliktą 2021 m. gegužę nekalbėjo. Apie tai, kad ją tėvas muštų, ji nepasakojo. Su P. S. buvo bendrauta vieną kartą 2021 m. gegužės 6 d. dėl jo savijautos po smurtinio atvejo. P. jautėsi pakankamai ramus, paminėjo, kad tėčio yra mušamas maždaug nuo penkerių metų, kalbėjo apie tai, kad jam buvo sunku ir skaudu, todėl jis nusprendė papasakoti mokytojai apie tai, kas vyksta jo namuose. Konsultacijos metu ji nuramino P., kad jis pasielgė tinkamai, pranešdamas mokytojai apie tai, kas vyksta namuose, ir davė pagalbos numerį, kuriuo jis galėtų paskambinti, jeigu iškiltų grėsmė. P. pasakojo, kad jį mušė tėtis, pasakojo, kad tėtis muša ir jo brolį bei seses. Jis pats nepasakojo apie detales, tik sakė, kad kai jį muša, jis jaučiasi blogai. Dirbant tiek su A., tiek su M., šie apie smurtą šeimoje neužsimindavo, bet tai galima buvo numatyti iš jų elgesio bei emocijų raiškos, nes vaikai, ypač A., problemines situacijas spręsdavo jėga, sunkiai valdydavo savo neigiamas emocijas, dėl to įsiveldavo į konfliktus. M. neigiamų emocijų valdymas dažniau pasireikšdavo namuose. Kai gavo informaciją 2021 m. gegužės 3 d. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos L. A., kad P. S. pasakojo mokytojai, jog jį šeimoje tėtis mušė, ji informavo vaikų teisių apsaugos skyrių. Su K. S. ji nėra dirbusi nė karto, jai nustatyti bus specialieji ugdymosi poreikiai ir nežymus intelekto sutrikimas. A. ir P. sakė, kad R. tėvas nemuša. Su vaikų tėvu ji nėra turėjusi jokio kontakto. Apie vaikų mamą gali pasakyti, kad ši dažnai skambino ir konsultavosi dėl su vaikais kylančių problemų, ugdymo, stengdavosi laikytis rekomendacijų. Mama stengiasi rūpintis savo vaikais, atsižvelgti į jų poreikius, ugdyti jų savarankiškumą. A. padeda mamai buityje, jis turi mokymosi sunkumų, todėl buvo vertinami specialieji ugdymosi poreikiai. Kartais stokoja socialinių įgūdžių, kartais įsivelia į konfliktines situacijas, tačiau, bendraujant su juo gražiai, jis geranoriškas, nuoširdus. P. pakankamai, ramus, nuoširdus, neturi problemų dėl elgesio. M. iki nuotolinio mokymosi pakankamai gerai mokėsi, tačiau nuotolinio mokymosi metu rezultatai suprastėjo (2 t., b. l. 36–39).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo broliu R. S. sutaria puikiai. R. gyvena (duomenys neskelbtini) su savo šeima, augina penkis vaikus: M., K., A., P. ir R.. Pas brolį jis lankosi labai dažnai, kas antrą savaitgalį. Niekada svečiuodamasis pas juos, nepastebėjo, kad R. netinkamai elgtųsi su savo vaikais ar juos muštų, skriaustų. Tik vieną kartą R. ant kažkurio savo vaiko barėsi, jam girdint ir matant, bet tas vaikas elgėsi netinkamai, reikėjo jį sudrausminti. N. stinga socialinių įgūdžių auginant ir prižiūrint vaikus. R. ir N. šeimoje buityje trūksta tvarkos. Jis matęs, kad vaikai tarp savęs pasipyksta, bet greit susitaiko, jokių muštynių tarp vaikų nėra nė karto matęs. Vaikai apie tėvus visada gražiai atsiliepia. Tikslios datos jis neprisimena, bet jam atvažiavus 2021 m. gegužės pradžioje, N. jam pasakė, kad R. vakar mušė A. ir P. su pagaliu per kojas. Jis A. ir P. paklausė, ar juos tėvas mušė per kojas su pagaliu, šie atsakė, kad taip. R. klausė, kodėl jis mušė berniukus, jam nieko neatsakė, tik nuleido galvą, matėsi, kad gailisi. N. jo klausė, ką daryti, prašė jai padėti. Jis jai patarė kreiptis į policiją, į socialinę darbuotoją. Jis pats su R. kalbėjo dėl vaikų auklėjimo. Mergaitės jam nesiskundė, kad tėvas jas muštų. Apie tai, kad R. mušė mergaites, sužinojo tik tada, kai vežė vaikus pas teismo medicinos ekspertą. M. pasakė, kad tėvas jai vieną kartą sudavė ranka per galvą ir ji su galva trenkėsi. K. taip pasakė, kad jis nesuprato, ar ją mušė, ar ne. Jis vaikų klausė, ar juos mušė tėvas kada ankščiau prieš tai, nė vienas iš vaikų jam nesakė, kad juos tėvas būtų mušęs. Liudytojo apklausos metu R. gyvena atskirai nuo šeimos, vaikai labai pasiilgo tėvo, labai jo laukia, kada jis grįš į namus. Vaikai su tėvu bendraudavo normaliai, tik po to įvykio vaikai tėvo bijojo, dabar baimė praėjusi (2 t., b. l. 42–45).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kaimynystėje, apie 400 m nuo S. šeimos. Ji nuo 2017 m. sausio turi globėjos statusą. R.ir N. augina penkis vaikus: M., K., A., P. ir R.. 2017 m. gegužės 5 d. iš S. šeimos buvo paimti jų visi penki vaikai dėl smurto šeimoje. R. tada mušė vaikų mamą N.. S. vaikai pas ją gyveno iki 2017 m. liepos 27 d. Vaikai, gyvendami pas ją, pasakojo, kad jų abu tėvai geria alkoholį ir po to jie barasi ir tėtis muša mamą. Vaikai nesakė, kad tėvas smurtautų jų atžvilgiu. N. kiekvieną dieną lankė savo vaikus, su jais bendraudavo. R. i vaikų lankyti nebuvo leista, vaikai bijojo tėvo. Po kokio mėnesio R. buvo leidžiama matytis su vaikais, tuomet ir R.ir N. ateidavo vaikų lankyti, jie visuomet atnešdavo vaikams lauktuvių. Per tą laiką, kol vaikai gyveno pas ją, jie nustojo bijoti savo tėvo. Tuo metu R. su N. pasitvarkė, pasiremontavo savo namus, kad vaikams būtų geriau juose gyventi. R.su N. kreipėsi dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui. Tėvams susitvarkius buitį ir savo gyvenimą, 2017 m. liepos 26 d. posėdžio metu vaikai išreiškė norą grįžti į namus ir vaikai kitą dieną į namus sugrįžo. Vaikams grįžus į savo namus, ji nuolatos su jais palaikė ryšių, juos lankė, jie ją taip pat aplanko, susiskambina su N., dalyvauja kiekvieno vaiko gimtadienyje kiekvienais metais. N. yra gera, dosni, švelni, nemoka laikyti pykčio. N. savo vaikus subara, pakelia balso toną ant vaikų, bet ji vaikų nemuša. Vaikai niekada nėra sakę, kad juos muštų mama. Ji su S. šeima labai dažnai matosi, į savaitę kartą tikrai, kiek buvo jų namuose, niekada nėra mačiusi, kad R. netinkamai elgtųsi su savo vaikais. Jai visuomet atrodė, kad jų šeimoje jau viskas gerai, vaikai mylimi, jų nemuša, jie nesiskundžia. S. vaikams stinga normalių bendravimo įgūdžių, jų namuose jie neturi vaikams skirtos vietos žaisti. Vaikai labai viską laužo, niokoja, jie nieko nesaugo, labai išdykę, judrūs, neturi užsiėmimo, dažnai neturi ką veikti namuose. Tėvai per daug su vaikais neužsiima, vaikams trūksta veiklos su tėvais kartu. 2021 m. gegužės 3 d. jai paskambino globos koordinatorė E. B. ir pasakė, kad R. smurtauja prieš vaikus, ir paklausė, ar ji galės juos pagloboti, jeigu reikės. Taip sužinojo, kad kažkas negerai S. šeimoje. Tą dieną N. paprašė pasaugoti vaikus, kol ji su M. vyksta į Alytaus ligoninę. Tada A. su P., būdami pas ją, papasakojo, kad tėvas juos mušė su pagaliu per kojas. P. dar parodė mėlynę. P. sakė, kai tėvas jam trenkė pagalys įskilo, o kai trenkė A., pagalys sulūžo. Vaikais sakė, kad nežino, kodėl juos mušė. Kaip suprato, juos mušė prieš maždaug savaitę nuo pasakojimo. K. tik sakė, kad tėtis labai rėkia, apie tai, kad ją jis muštų jai, nesakė. Vaikai sakė, kad R. tėvas nemuša, tik jiems kliūva. Kitą dieną ji vėl saugojo visus penkis S. vaikus. Tada M. papasakojo, kad jai būnant virtuvėje prie stalo, prie kurio sėdėjo tėvas ir R., R. M. įspyrė į koją, M. spyrė jam atgal, R. suriko ir tėvas sudavė M. delnu per galvą, nuo to ji trenkėsi galva į stalą. Ji sakė, kad jai skaudėjo galvą ir pykino, galvoje buvo guzas, gal ant kaktos. Daugiau vaikai apie tai, kad juos tėvas būtų mušęs ankščiau, jai nepasakojo. Tada atrodė, kad vaikai tėvo bijo, bet vėliau vaikai jau pasiilgo tėčio. Žino, kad R. jų visų atsiprašė, klausė vaikų, kaip jam pasikeisti ir ką daryti, kad vaikai norėtų su juo gyventi. Ji apie S. šeimoje įvykusį smurtą tik tada ir sužinojo, iki tol vaikai jai nesipasakojo. Vaikai sakė, kad apie tai, jog juos muša tėvas, paskatino kalbėti jų dėdė G. S. (2 t., b. l. 48–52).

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog N. S. pranešė, kad sutuoktinis R. S. namuose, (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš keturis vaikus, t. y. M. S., gimusią (duomenys neskelbtini), K. S., gimusią (duomenys neskelbtini), A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), P. S., gimusį (duomenys neskelbtini), suduodamas rankomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas vaikams fizinį skausmą. Sutuoktinis nuolat naudoja fizinį smurtauja prieš vaikus (1 t., b. l. 1–7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–19).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad N. S. pateikė medinį pagalį ir diržą (1 t., b. l. 94–96, 105–107), kurių apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokoluose (1 t., b. l. 97–101, 108–112).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo 2021 m. gegužės 10 d. anketose nurodoma, kad A. S., bendraujant su skyriaus specialistais nurodė, jog tėtis jį muša ranka, diržu, pagaliu. Dažniausiai muša per kojas. Berniukas parodė mėlynes ant kairio ir dešinio kelio. Kodėl tėvas muša, jis nežino, tėvo bijo, nes nežino, kada tėvas pradės mušti. Tėvas sako, kad užmuš, bet padarys iš jų žmones, arba sako, kad padarys juos invalidais. R. S. supranta, kad jo elgesys vaikų atžvilgiu netinkamas, nurodė, kad dės pastangas, kad tai nepasikartotų. Jis ikiteisminio tyrimo metu gyvena pas seserį, žino, kad negali bendrauti su vaikais. Jis pasiruošęs priimti visą siūlomą pagalbą; M. S., bendraujant su skyriaus specialistais nurodė, jog tėtis prieš ją smurtauja, muša ranka, yra mušęs diržu. Paskutinį kartą ją mušė 2021 m. gegužės 1 d. Ji nežino, už ką. Tėtis prieš ją ir kitus vaikus (išskyrus R.) smurtauja be priežasties. Ji bijo būti su tėvu, kai nėra mamos namuose. R. S. supranta, kad jo elgesys vaikų atžvilgiu netinkamas, nurodė, kad dės pastangas, kad tai nepasikartotų. Jis ikiteisminio tyrimo metu gyvena pas seserį, žino, kad negali bendrauti su vaikais. Jis pasiruošęs priimti visą siūlomą pagalbą; P. S., bendraujant su skyriaus specialistais nurodė, jog tėtis jį muša ranka, diržu, pagaliu. Berniukas parodė ant kairės kojos mėlynę, teigė, kad tėvas jam spyrė. Paskutinį kartą tėvas mušė prieš savaitę. Dėl ko tėvas smurtauja, jis nežino, muša jį dažniausiai antrame aukšte kambaryje, mama dėl to negirdi ir nemato, o kai mato, bando užstoti, bet jai ne visada pavyksta. Tėvo jis bijo. R. S. supranta, kad jo elgesys vaikų atžvilgiu netinkamas, nurodė, kad dės pastangas, kad tai nepasikartotų. Jis ikiteisminio tyrimo metu gyvena pas seserį, žino, kad negali bendrauti su vaikais. Jis pasiruošęs priimti visą siūlomą pagalbą (1 t., b. l. 45–56, 57–68, 69–80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 213/2021 (06) nurodyta, kad A. S. nustatytas paviršinis odos nubrozdinimas kairiame kelyje ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-7 paros iki teismo medicininės apžiūros, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 214/2021 (06) nurodyta, kad P. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-7 paros iki teismo medicininės apžiūros, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 175).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 216/2021 (06) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos vidurinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-3 paras iki teismo medicininės apžiūros, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 193).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. S. tyčia smurtaudamas prieš savo mažamečius vaikus – M. S., A. S. ir P. S. sukėlė jiems fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jiems sveikatą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai (5 veikos). Veikas kvalifikuoja tai, kad nusikalstami veiksmai padaryti prieš savo šeimos narius – mažamečius vaikus.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veikos pagal pavojingumą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. teistas (2 t., b. l. 67-69, 70-74), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 65-66), nedirba (2 t., b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 78), neįrašytas psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (2 t., b. l. 81). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 115-118, 119-120). Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam už kiekvieną atskirą nusikaltimą skirtina po 30 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos, prie didžiausios bausmės pridedant po minimalią įstatymo už nusikaltimą numatytą dalį arešto bausmės, ir skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl yra sąlygos skiriamą galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, R. S. bausmės vykdymas atidėtinas ir paskirtina intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo nuo 2021 m. gegužės 3 d. 15.30 val. iki 2021 m. gegužės 4 d. 14.53 val. laikas (1 diena).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti – medinė lazda ir diržas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 traipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2020 m. kovo mėnesį padaryto nusikaltimo) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2021 m. nuo sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. padaryto nusikaltimo) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2021 m. balandžio pabaigoje padaryto nusikaltimo) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. padaryto nusikaltimo) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2021 m. gegužės 2 d. padaryto nusikaltimo) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti R. S. subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. S. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 4 d. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą R. S. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, diržą ir medinę lazdą, saugomus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitus B serija AVPK Nr. 004909, 004963 įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Kompaktinį diską su BODY kameros įrašu, esantį voke prie bylos, palikti saugoti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. S..