Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta suteikti adresą poilsio pastatų kompleksui, kurį sudaro nekilnojamasis turtas – poilsio pastatas lK1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 2Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 4Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 7Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 8Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 9Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 11Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvės pastatas 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinių kompleksas), taip pat įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti minėtam nekilnojamojo turto objektui – Statinių kompleksui – adresą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmą kartą dėl adreso Statinių kompleksui suteikimo į atsakovą kreipėsi 2012 metais. Atsakovas raštu (duomenys neskelbtini) atsakė, kad adresas nebus suteiktas, nes Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) patvirtino Iškeldinamų iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, kuriame yra ir pareiškėjo prašyme dėl adresų suteikimo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis atsakovo sprendimas teismo buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas 2012 m. kovo 22 d. prašymą nagrinėti iš naujo. Atsakovas pakartotinai išnagrinėjęs jo prašymą sprendimu ((duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad adresas suteiktas nebus. Tuomet jis šį atsakovo sprendimą apskundė teismui. Siekiant taikiai susitarti, atsakovas raštu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad adresas nebus suteiktas, bet pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teigė, kad jis kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto – pastatų valdymo nuosavybės teise – nustatymo, tačiau teismas atsisakė priimti jo skundą, nurodydamas, kad poilsio pastatai, įsigyti pirkimo–pardavimo sutartimi, tiek sutartis, tiek statiniai išlikę, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių pasekmių. Gavęs šią nutartį, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl adreso Statinių kompleksui suteikimo, prie kurio pridėjo ir Palangos miesto apylinkės teismo nutartį ir 2014 m. sausio 14 d. eksperto išvadą, jog Statinių kompleksas, susidedantis iš 15 poilsio namelių, yra tinkamai suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tačiau atsakovas jo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad poilsio nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas leidimas statyti ar rekonstruoti ir jie negali būti atskiru nekilnojamuoju turtu. Taip pat nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius faktinių duomenų nustatyto vietoje akte nurodė, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse esančios valstybinės žemės teritorijoje stovintys 74 poilsio paskirties nameliai yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas), nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu atsakovo sprendimu ir nurodė, kad atsakovas priimdamas sprendimą vadovavosi teisės aktais, kurie iš esmės skirti naujų statinių statybai ir įregistravimui, o jam priklausantys statiniai pastatyti 1967-1972 m., o įsigyti 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Nurodė, kad statiniai buvo inventorizuoti 1975 m. Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, tačiau nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas pažymėjo, kad senų statinių registravimui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kurio 2 punkte nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti. Teigė, jog visus reikiamus dokumentus jis pristatė atsakovui, tačiau jų įregistravimui trūko tik vienos aplinkybės – statiniams nebuvo suteiktas adresas. Nurodė, kad pagal Numerių pastatams, patalpoms, butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, 31 punkto nuostatas, nėra jokių kliūčių suteikti adresą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems poilsio nameliams, nors ir nėra suformuotas žemės sklypas. Taip pat akcentavo, kad daiktai negali būti pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu ir tuo pačiu kilnojamuoju daiktu, todėl manė, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas turėjo pasirinkti vieną poziciją. Nurodė, kad atsakovas nevertino pateiktos eksperto išvados, jog Statinių kompleksas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Teigė, jog visą laiką Statinių kompleksui buvo naudojamas adresas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas visuose dokumentuose, tačiau nėra įtrauktas į adresų registrą. Taip pat manė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi potvarkiu (duomenys neskelbtini), nes jame nurodyta, kad numatoma iškeldinti tik 2 namelius, o jis prašo suteikti adresą 15 poilsio namelių kompleksui. Dėl poilsio namelių pirkimo–pardavimo sutarties formos nurodė, kad poilsio nameliai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl notaras atsisakė tvirtinti jų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau visi nuosavybės teisės į statinius perėjimo dokumentai patvirtina, kad S. T. yra teisėtas jų savininkas, o Palangos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis yra, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels jam teisinių pasekmių.