Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmuo (apeliantė) (duomenys neskelbtini)., jos atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini), nepilnametei (duomenys neskelbtini) bei jos įstatyminė atstovei (duomenys neskelbtini),

išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės bylos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria leista paimti (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), iš atstovų pagal įstatymą: motinos (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini).

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

15. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

16. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantės šeima Tarnybai yra žinoma, vaiko teisių pažeidimai yra fiksuojami nuo 2022 m. sausio mėnesio. 2022 m. sausio 25 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ? vaikas nelanko mokyklos; 2022 m. vasario 21 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ? vaiko motinai nustatytas 3,38 prom. girtumas, gyvenimo sąlygos antisanitarinės; 2023 m. vasario 15 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ? vaiko motinai nustatytas 2,98 prom. girtumas; 2024 m. kovo 9 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ? su vaiko motina susisiekti nepavyko, jos buvimo vieta nežinoma. 2025 m. sausio 1 d. nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai ? vaiko tėvai neblaivūs. Šeimai nuo 2022 m. vasario 15 d. teikiamos atvejo vadybos paslaugos. 2022 m. vasario 24 d. ir 2023 m. vasario 21 d. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, taikoma laikinos priežiūros priemonė su asmeniu dėl vaiko motinos alkoholio vartojimo. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas ROIK: 0125000432005, kad 2025 m. liepos 27 d. apie 0.34 val. buvo vykta adresu (duomenys neskelbtini), kur tarp asmenų įvyko konfliktas. Vietoje buvo ir nepilnametė (duomenys neskelbtini), bei jos tėvai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo neblaivūs. Iškviesti Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. liepos 27 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota dėl kylančio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, vaiko tėvams esant neblaiviems. Vaiko tėvams sutinkant, vaikas (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. liepos 27 d. apie 02.30 val. laikinai apgyvendinta pas vaiko tėvų ir vaiko pažįstamą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tarnyba pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą išnagrinėjo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) 2025 m. rugpjūčio 1 d. užbaigė (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą, kurį užfiksavo Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 1VSV-4833. Minėtu sprendimu šeimoje nustatyti rizikos veiksniai, sąlygojantys vaiko apsaugos poreikį, numatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26.3 punkte, 26.10 punkte, 26.11 punkte. 2025 m. rugpjūčio 1 d. įvertinus vaiko situaciją ir nustačius rizikos veiksnius tėvams, priimtas sprendimas nustatyti vaikui apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu vaiko tėvams buvo nustatytas neblaivumas, Skyriuje turimais duomenimis, vaiko tėvų neblaivumas fiksuojamas ne pirmą kartą, vaikas galimai mato alkoholio vartojimą artimoje aplinkoje, vaikas yra konflikto liudininkas, pagalbą šeimai teikiantys specialistai pastebi socialinių įgūdžių stoką, su vaiko tėvais buvo aptarta laikinos priežiūros priemonė su asmeniu, tėvai nurodė asmenį, tačiau iš pagalbą šeimai teikiančių specialistų gauta informacija, jog su nurodytu asmeniu netikslinga taikyti laikinos priežiūros priemonės, nes šeimos nurodytas asmuo galimai vartoja alkoholį. Daugiau asmenų šeima nenurodė, todėl su vaiko tėvais buvo aptariama laikinos priežiūros priemonė įstaigoje. Vaiko motina sutiko, tačiau du kartus nesilaikė susitarimo į susitikimą neatvyko, susisiekti nepavyko, todėl laikinos priežiūros priemonė netaikoma. Nepilnametė buvo paimta iš įstatyminių atstovų ir laikinai apgyvendinta VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro budinčio globotojo šeimoje. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos. Vaiko tėvai buvo motyvuojami imtis aktyvių veiksmų priimti pagalbą ir keis situaciją, tačiau siūloma pagalba nesinaudoja.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos argumentus, šalių parodymus ir byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad nustatyti sistemingi vaiko teisių pažeidimai nuo 2022 metų, vaiko šeimai nuo 2022 m. vasario 15 d. nepertraukiamai teikiamos atvejo vadybos paslaugos vaiko situacijos neįtakojo. Vaiko tėvai nepasinaudojo siūloma taikyti laikinos priežiūros priemone įstaigoje, į susitikimą neatvyko. Susisiekti su tėvais dėl pagalbos teikimo vaiko teisių apsaugos specialistams nepavyko, todėl nuspręsta laikinos priežiūros priemonės netaikyti. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje nėra užtikrintos saugios gyvenimo sąlygos nepilnamečiam vaikui ir vaikas neturi galimybių grįžti į šeimą. Suinteresuotų asmenų pateiktos medicininės pažymos apie tai, jog vaiko tėvai Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 5 metų laikotarpį nebuvo konsultuoti ar gydyti, nepaneigia sistemingai vykdomų vaiko teisių pažeidimų, tėvams esant apsvaigusiems nuo alkoholio, nepilnamečiam vaikui esant jų priežiūroje, o dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20. Vertinant apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pažymi, jog nors apeliantė koncentruojasi į Tarnybos užfiksuotus pažeidimus susijusius su suinteresuotų asmenų alkoholio vartojimu, visgi atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė ne tik atsižvelgdamas į alkoholio vartojimo problemą šeimoje, tačiau ir nustatytas aplinkybes susijusias su vaiko nepriežiūra, tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta eilė aplinkybių, kurios vertintinos kaip nesirūpinimas vaiku keliantis pavojų jo fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Pavyzdžiui antisanitarinės sąlygos vaiko aplinkoje, neužtikrinimas, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą, sveikatos priežiūros tinkamas neužtikrinimas, kuomet vaikas nevedamas tikrintis pagal šeimos gydytojo išduotus siuntimus pas specialistus, neatvykimas gydymo kontrolei ir kt.

22. Pažymėtina, jog ir apeliacinės instancijos žodinio teismo posėdžio metu išsiaiškintos aplinkybės, jog vaikas kartojo pradinio ugdymo kursą, iki 4 klasės nemokėjo skaityti, tai kad apeliantė prioritetą teikia ir savo tinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vertina vaikui nupirktomis materialinėmis gėrybėmis (telefonas, televizorius) iš esmės taip pat patvirtina tam tikrą tėvystės, socialinių įgūdžių stoką. Apeliacinės instancijos teismui iš atskirojo skundo turinio (naudojamos tokios frazės kaip „tik 4 vaiko teisių pažeidimai“, „išgėrė tik šampano“) ir 2025 m. spalio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų susidaro įspūdis, kad apeliantė iš esmės linkusi nesureikšminti, nepripažinti šeimoje konstatuotų rizikos veiksnių. Pažymėtina, jog nors apeliantė akcentuoja, jog nesigydė priklausomybių centre, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas tai nepaneigia konstatuotų vis pasikartojančių vaiko teisių pažeidimų, tėvams esant apsvaigusiems nuo alkoholio ir patvirtina alkoholio problemą šeimoje. Be to, piktnaudžiavimą alkoholiu pripažino ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu aiškindamas, jog įsirašė į anoniminių alkoholikų klubą, o sutuoktinė turėjo dalyvauti Minesotos programoje (programa skirta priklausomybių gydymui), tačiau jis žmonos neišleido.

23. Apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio metu apeliantė sudarė neatsakingo, vengiančio atsakyti į klausimus, aplinkybes palankiai sau interpretuojančio žmogaus įvaizdį. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantei Utenos apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu buvo apribota motinos valdžia kitų dviejų jos vaikų atžvilgiu. Paklausta apie kitus vaikus (duomenys neskelbtini), motinos valdžios apribojimą jų atžvilgiu, apeliantė teigė, kad apie teismo sprendimą nežino, o vaikai gyveno pas seserį ir ji juos pas seserį lankė. Utenos apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo pagrindu vaikai buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), todėl tokie apeliantės paaiškinimai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog apeliantė linkusi sau palankiai interpretuoti aplinkybes ir vengti tiesos sakymo. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde apeliantės negebėjimas tinkamai užtikrinti vaikų interesų nėra vienkartinis, o vertinamas kaip sistemingas ir pasikartojantis.

24. Pastebėtina, kad teismo posėdyje duoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai dėl finansinės padėties taip pat nebuvo nuoseklūs, prieštaringi, vengiant atsakyti į teismo klausimus. Nors buvo pasisakoma, kad gyvena pasiturinčiai, žmona daugiau nei dešimtmetį nedirba, nes pilnai išlaikoma vyro, tačiau suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodė gaunantis tik minimalų darbo užmokestį atlygį.

25. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja Tarnybą pirmiausia siekti suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, 78 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba išnaudojo visas įmanomas pagalbos šeimai priemones, tačiau suinteresuoti asmenys siūloma pagalba nesinaudojo. Nurodytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui, sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė tinkamai neįvertina situacijos rimtumo ir savo kaip motinos pareigos imtis visų priemonių suteikti tinkamas ir saugias vaikui gyvenimo sąlygas, greičiau linkusi atsakomybę dėl šeimoje susiklosčiusios situacijos perkelti institucijoms (teiginiai apie prieš šeimą nusistačiusius socialinius darbuotojus, laikinus globėjus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog situacija šeimoje iš esmės nelinkusi keistis.

27. Pasisakant dėl vaiko nuomonės išklausymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

28. EŽTT praktikoje pripažįstama, jog klausimas, ar nacionaliniai teismai turi išklausyti vaiką teisme, priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamo vaiko amžių ir brandą (pvz., EŽTT 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Sahin prieš Vokietiją, peticijos Nr. 30943/96, 73 punktas). Dėl atsižvelgimo į vaiko nuomonę EŽTT jurisprudencijoje pasakytina ir tai, kad kuo vaikas brandesnis, gebantis išreikšti savo nuomonę, tuo labiau į ją turėtų būti atsižvelgiama (pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 10161/13).

29. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta Tarnybos specialistų, šiems atliekant situacijos vertinimą, taigi aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vaiko nuomonės neišklausė tiesiogiai teismo posėdžio metu nėra savarankiškas pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus ir siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas vaiko nuomonę išklausė 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdyje. Apklaustas vaikas nurodė, jog norėtų gyventi su tėvais, nors labiausia pasiilgusi yra katino, kuris jau miręs, ir draugų. Šiuo atveju teismas vertina, kad (duomenys neskelbtini), nors geba išreikšti nuomonę, tačiau spręstina, kad 11 metų nėra toks brandus amžius, kad vaikas galėtų objektyviai įvertinti, kas geriausiai atitinka jo interesus. EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai ir teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, nepaneigia, kad vaikui namuose nėra sukurtos saugios ir tinkamos vystytis sąlygos dėl suinteresuotų asmenų polinkio į alkoholį, taip pat ir dėl socialinių bei tėvystės įgūdžių stokos, kuomet vaikui neužtikrinama net elementari sveikatos priežiūra bei nuoseklus dalyvavimas švietimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad šiuo metu vaiko interesus geriausiai užtikrina jo paėmimas iš tėvų.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje įrodytas pagrindo paimti mažametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, apeliacinės instancijos teismui, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Esant šioms aplinkybėms apeliantės atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.