- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-49-194/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.)
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 110.2.; 122.3
NUTARTIS
2011 m. sausio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-772/2010 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui D. L., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė G. L. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu D. L. konstatuojant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko S. L. gim. 2000-09-21 gyvenamąją vietą kartu su motina G. L.; priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei G. L. nepilnamečio vaiko S. L. išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį, G. L. naudojant periodines išmokas uzufrukto teise nuo priimto teismo sprendimo dienos iki vaiko pilnametystės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą D. L. nuosavybės teise, priteisiant atsakovui D. L. natūra, kurio rinkos vertė 136 000 Lt, už ½ buto dalį ieškovei G. L. iš atsakovo D. L. priteisti piniginę kompensaciją 68 000 Lt, įpareigojant atsakovą visą piniginę kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu G. L. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei G. L. nepilnamečio vaiko S. L. gimusio (duomenys neskelbtini)išlaikymui laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; areštuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą D. L. nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Atsakovas D. L. pateikė priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovei G. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo. Pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį(duomenys neskelbtini), nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo prašė butą su rūsiu, esantį(duomenys neskelbtini), pripažinti jų su ieškove bendrąja jungtine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo D. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir padarė įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti G. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2010-04-22 nutartimi. Nurodė, kad ieškovė sudarė susitarimą, kuriuo preliminariai susitarė dėl asmeninės nuosavybės teise turimo buto pardavimo tuo atveju, jeigu būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute, o atsakovas ginčija santuokoje įgyto buto priklausomumą šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise, kai yra didelė tikimybė ieškovei įsigyti nuosavą būstą ir jame apsigyventi su nepilnamečiu vaiku, todėl, jos manymu, būtina panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nevaržyti ieškovės bei nepilnamečio vaiko interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje kol kas nėra duomenų, kad teisinė situacija iš esmės pasikeitė, kas būtų pagrindas naikinti visiškai laikinąją apsaugos priemonę ieškovės turto atžvilgiu. Ieškovė nenurodė jokių motyvų ar pasikeitusių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie galėtų būti pagrindas visiškai panaikinti jos turtui taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nenustatė esminių aplinkybių, kurios sudarytų teisėtą pagrindą visiškai panaikinti ieškovės turto atžvilgiu taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. L. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klusimą iš esmės - panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre, uždraudžiant perleisti G. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini)mieste. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nutartimi nepasisakė dėl CPK 150 str. 2 d. 1 p. taikymo galimybės bei nepateikė jokiu motyvu ir tai yra savarankiškas bei absoliutus skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindas (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4.p.).
2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)mieste, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos, ieškovei buvo padovanotas iki santuokos sudarymo, t. y. 1995 m. rugpjūčio 18 d., (santuoka sudaryta 1995 m. rugpjūčio 19 d.). Tai reiškia, kad šis turtas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir CK 3.89 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir CK 3.89 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Iš to seka, kad tokiam (tokio teisinio režimo) turtui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir jų nenaikinant, akivaizdžiai pažeidžiamas visuotinai deklaruojamas ekonomiškumo principas, nes akivaizdžiai daro žalą, yra nepagrįstas, perteklinis, tiesiog negalimas. Be to, šios aplinkybės atitiko pateiktą teismo išvadą jog, paaiškėjus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios siekiamiems tikslams ir nepagrįstai per daug riboja asmens teises, įstatymas suteikia teise šaliai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pakeitimo).
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nutartyje pateikia bylos šalių poziciją dėl prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, kurios pagrindu daro nepagrįstą išvadą, jog nėra faktinio pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo. Teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais dėl ieškovės prašymo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu, nurodė, jog nėra ne tik teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl jai priklausančio turto apribojimo panaikinimo, bet ir faktinio pagrindo, nes atsakovas nedaro jokių kliūčių ieškovei ir sūnui gyventi ir ankstesnėje jų gyvenamojoje vietoje, pažeidė rungtyniškumo principą. Ieškovė su sūnumi negali gyventi jų ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, kadangi išėjo gyventi atskirai dėl atsakovo vykdomo smurto.
.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. L. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nenurodė teismui jokių faktiškai naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu panaikinti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Tiek laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo metu, tiek atskirojo skundo dėl 2010-04-22 teismo nutarties, kuria buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovė, tiek sūnus gyveno tame pačiame ieškovės tetos bute, kaip ir dabar gyvena. To neneigia ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Ieškovės ir/ar mūsų sūnaus iš šio buto niekas lauk nevaro ir tokių aplinkybių teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė. Priešingai, ji nurodo, jog buto savininkai gyvena užsienyje ir ji turi galimybe naudotis visu butu išskyrus vieną kambarį- Taigi, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimui sąlygos.Ieškovė gali naudotis tiek butu Plungėje, tiek butu Šiauliuose. Laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia jai gyventi šiuose butuose. Jis dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, kad nėra ne tik teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl jai priklausančio turto apribojimo panaikinimo, bet ir faktinio pagrindo, nes jis nedaro jokių kliūčių ieškovei su sūnumi gyventi nei viename iš butų, tame tarpe ir ankstesnėje jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nesiekė ir taikaus ginčo sureguliavimo, kaip ir neteikia teismui, o tuo pačiu ir jam garantijų, kad teismo sprendimas bus įvykdytas panaikinus jos turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog net ir ta aplinkybė, kad su ieškove gyvena nepilnametis jų sūnus, nesudaro pagrindo panaikinti 2010-04-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės nurodoma aplinkybė neva atsirado pirkėjas butui ir dabar reikia jį parduoti, nes neva didelė tokių butų pasiūla Plungėje ir tai yra vos ne vienintelė galimybė, nepagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus jos pačios išsakytą nuomonę. Be to, pirkėjais preliminarioje sutartyje nurodyti asmenys, kurie jau daug metų ir nuomojasi šį butą.Butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate(duomenys neskelbtini), lA4p), esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuris registruotas ieškovės vardu tą pačią dieną 1995-08-19 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, kaip ir buvo sudaryta mūsų su ieškove santuoka (1995-08-19) prašau pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes butą mums su ieškove padovanojo ieškovės tėvas V. R. santuokos sudarymo proga. Nors nekilnojamojo turto registre šis butas yra registruotas ieškovės vardu, tačiau tai yra dovana mums abiem su ieškove santuokos sudarymo proga, todėl šis butas laikytinas bendru mūsų su sutuoktine turtu. Šį butą visą laiką išlaikėme iš šeimos bendrų lėšų, buvo atliekamas remontas, sutvarkytas stogas. Todėl priešieškiniu prašau teismo pripažinti butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate(duomenys neskelbtini), 1 A4p), esantį adresu(duomenys neskelbtini), mūsų su ieškove bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti. Tik išnagrinėjus visą bylą bus galima atsakyti į šį klausimą. Tuo tarpu, šiuo metu sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nuosavybės klausimas šiuo metu nesprendžiamas. Todėl visi ieškovė argumentai apskritai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y., apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio ar priešieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti, tai yra, ar ieškinio (priešieškinio) tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriame vienas iš reikalavimų yra prašymas butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jų su ieškove bendrąja jungtine nuosavybe. Šio reikalavimo užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė jų taikymo būtinybę, pažymėjęs, kad butas yra registruotas ieškovės vardu ir ieškovė gali bandyti parduoti šį turtą be atsakovo sutikimo. Kadangi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su priešieškinio vienu iš reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantė nurodo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino teisėtų jos interesų apsaugos. Atsižvelgiant į šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą kitos šalies teisės. Atskirai pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo šis priešieškinio reikalavimas būtų atmestas, ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.)
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai, pagrįstai, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m.spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.