Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-10-21 nutarimu M. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ str. administracine nuobauda – įspėjimu už tai, kad ji 2014-08-10, apie 9.56 val., skambino pagalbos telefono numeriu 112 žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

M. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-21 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn buvo traukta pagal ATPK 188²⁰, tačiau teismas ją nuteisė pagal ATPK 188², t. y. už užsienio valstybės vėliavos, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą, kas visiškai nėra susiję su išnagrinėta byla. Be to, ATPK 188²⁰ numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik sąmoningais, tyčiniais veiksmais. Pirmos instancijos teismas nesiekė išsiaiškinti (teismo posėdyje nedalyvavo dėl prastos sveikatos ir atliekamų tyrimų), kad pagalba buvo kviečiama, nes prie jos namų, 2014-08-10, 9.56 val., kaimynas H. L. atliko kiemo tvarkymo darbus su statybine drele, taip sukeldamas didelį triukšmą ir neleisdamas jai, sergančiai vėžiu, kankinamai pastovių skausmų, ramiai pailsėti. Skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112, apeliantė siekė, jog policijos pareigūnai išspręstų klausimą, susijusį su triukšmu, kuris ją pažadino ir vargino. Ji siekė užkirsti kaimyno daromą teisės pažeidimą, tačiau pati dėl formaliai vykdomo teisingumo ir policijos pareigūnų darbo broko tapo pažeidėja. Jos veiksmuose nėra subjektyviosios pažeidimo sudėties pusės elemento – kaltės. Nesurinkus įrodymų, kad ji skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, žinodama, jog nėra pagalbos poreikio, jos atžvilgiu byla turi būti nutraukta. Skundžiamu nutarimu iš esmės yra pažeidžiami ATPK 1 straipsnyje nurodyti tikslai, pažeidžiamos jos teisės, garbė, orumas, silpninamas teisingumas, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-21 nutarimą palikti nepakeistą ir M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

M. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė nesutinka su jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad M. P. kaltė dėl ginčijamo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Nors apeliantė pažymi, kad ATPK 188²⁰ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningais, tyčiniais veiksmais, o ji kvietė pareigūnus turėdama teisėtą tikslą, kad šie sudrausmintų triukšmaujantį kaimyną, tačiau minėti argumentai prasilenkia su byloje surinktais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. M. P. neneigia, kad įvykio dieną, t. y. 2014-08-10, 09.56 val., skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, tačiau nesutinka su tuo, kad jai tuo momentu nereikėjo pagalbos. Pažeidėjos teigimu, pagalba buvo reikalinga triukšmaujančiam kaimynui nuraminti. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad kaimynas H. L. kiemo tvarkymo darbus atliko su statybine drele, ankstyvą sekmadienio rytą, ir taip trukdė jai ilsėtis. Tačiau iš postinio S. N. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad į įvykio vietą atvykę patruliai kaimyniniame sklype rado du vyrus, tvarkančius vidaus kiemo aplinką, dirbančius su rankiniu grėbliu ir kastuvu, jokių mechaninių įrankių nebuvo. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir patrulio S. V. bei postinio V. M. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 16). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neva didelis triukšmas buvo keliamas 09.56 val., t. y. šiuo metu fiksuotas skambutis bendruoju pagalbos telefonu 112, o tai nėra ankstyvas rytas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktai su M. P. vyksta nuolat. Tai, kad pastoviai ieškoma įvairių dingsčių tam, kad būtų galima kreiptis į policijos pareigūnus, pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas H. L., ir Domeikavos policijos nuovados postinis S. N., kuris patvirtino, kad tai ne pirmas kartas, kai nesant objektyvios priežasties kviečiami policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai yra skambinama pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, iš tikrųjų susidaro tokia situacija, kad žmogus, kuriam iš tikrųjų yra reikalinga skubi specialiųjų tarnybų pagalba, tuo metu negali prisiskambinti, o policijos pareigūnai tuo metu negali būti ten, kur jų labiausiai reikia. Be to, tokiu būdu be reikalo yra eikvojami policijos žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Apygardos teismo vertinimu, iškvietimo priežastis buvo subjektyvi, nulemta pažeidėjos asmeninio vertinimo ir neadekvataus įvykio hiperbolizavimo. Kaimynas H. L. jokios neteisėtos, neleistinos veiklos nevykdė, M. P. sveikatai pavojus nebuvo iškilęs. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė serga sunkia onkologine liga, yra garbaus amžiaus (67 m.), todėl, manytina, yra jautresnė įvairiems aplinkos dirgikliams. Varginantys ligos simptomai akivaizdu atsiliepia ir santykiuose su aplinkiniais asmenimis.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad apylinkės teismas nesiekė išsiaiškinti dėl ko buvo kviečiama pagalba. Priešingai, į teismo posėdį buvo kviečiama ir pažeidėja, ir neva triukšmaujantis kaimynas, taip pat policijos atstovas. Tai, kad pažeidėja neatvyko į teisiamąjį posėdį ir savo paaiškinimų nepateikė, nėra pagrindas teigti, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė visų priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti. Bylos duomenys liudija, kad teisiamasis posėdis turėjo įvykti 2014 m. spalio 2 d., tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl M. P. sveikatos pablogėjimo (b. l. 25-27). Posėdis įvyko 2014 m. spalio 16 d., nors ir ši data pažeidėjai netiko, buvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji privalo vykti pas gydytojus (b. l. 28), tačiau tai patvirtinančių dokumentų M. P. nepateikė, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjos neatvykimo priežastis laikė nesvarbiomis ir pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad jai administracinis teisės pažeidimas buvo inkriminuotas pagal ATPK 188²⁰ str., tačiau skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji pripažinta kalta pagal ATPK 188² str. numatytą pažeidimą. Su šiuo pastebėjimu apygardos teismas sutinka. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje iš tiesų padaryta rašymo klaida, nurodant konkretų ATPK straipsnį, pagal kurį M. P. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą. Tai laikytina rašymo apsirikimu, nulemtu neatidumo, technine klaida, kuri nekeičia nutarimo esmės, tačiau ji, kaip teisingai pažymi apeliantė, privalo būti ištaisyta. Vis dėlto, ši techninė klaida nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįsto bei teisėto pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, pagal kurį M. P. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, iš ATPK 188² straipsnio į ATPK 188²⁰ straipsnį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.