- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-487-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01546-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB NORD bankas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims AB DnB NORD bankui ir antstolei B. Č. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės B. Č. 2011-06-10 turto arešto aktus vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartimi prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo patenkino ir sustabdė vykdomosios bylos Nr. 0129/11/00545 vykdymą iki bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-2034-804/2011.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl 2011-08-04 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad sustabdžius priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo A. J. turto, banko reikalavimas nebus patenkintas dar ilgą laiką, nes gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas. Tai reiškia, kad bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytinių parduotą pareiškėjo turtą. Nurodė, kad, kadangi bankas yra kredito įstaiga, jis skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas ir šiuo atveju pinigų už įkeistą turtą negavimas reiškia negautas pajamas, t.y. negautas palūkanas. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio mėnesį suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams metinių palūkanų normos vidutiniškai buvo 5,86 proc. Nurodė, kad 5 156,80 Lt savo nuostolius, kilsiančius dėl areštuoto turto, kurio vertė įkainavus yra 176 000 Lt, pardavimo iš varžytinių sustabdymo, apskaičiuoja taip: 176 000 Lt (įkeisto turto vertė, t.y. suma, kurios bankas negaus, kol bus nagrinėjama byla) x 5,86 proc. (metinių palūkanų minimali norma) x 6 mėnesiai (tikėtina bylos nagrinėjimo trukmė). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė įpareigoti pareiškėją A. J. pateikti 5 156,80 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-10-13 nutartimi (b.l. 10) atmetė atsakovo AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad bankas nepateikė jokių įrodymų, kad 176 000 Lt būtų paskolinta bei kad kredito sutartyje būtų numatyta 5,86 proc. palūkanų norma. Banko teiginys, kad bylos nagrinėjimas užsitęs 6 mėnesius yra grindžiamas prielaida ir neparemtais jokiais įrodymais. Taip pat pažymėjo, jog bankas kaip kredito įstaiga skolindamas pareiškėjui pinigus galėjo ir turėjo įvertinti pareiškėjo mokumą ir jo galimybes laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, įvertinti galimus savo nuostolius galinčius atsirasti dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Bankas kaip kredito įstaiga teikdamas kreditus susiduria su tam tikra rizika dėl prievolės neįvykdymo ir netinkamo įvykdymo ir su tuo susijusiais nuostoliais.
Šalies argumentai
Atsakovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu (b.l. 12-16) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir įpareigoti pareiškėją (skolininką) pateikti 5 156,80 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DnB NORD banko nuostolių užtikrinimui, o pareiškėjui nepateikus banko garantijos ar neįnešus pinigų į depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, kad bankas, kaip kredito įstaiga, susiduria su tam tikra rizika teikdamas kreditus, bei kad suteikdamas kreditą, kreditorius turėjo įvertinti pareiškėjo mokumą ir jo galimybes laiku įvykdyti įsipareigojimus, yra nepagrįsta. Pažymi, jog prieš suteikiant kreditą Bankas privalomai tikrina kredito gavėjo finansinę padėtį bei jo galimybes tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Tačiau pasirašant kreditavimo sutartį pats kredito gavėjas prisiima pajamų sumažėjimo ar jų netekimo riziką, nes tokių aplinkybių atsiradimą numatyti ir įvertinti turėtų kiekvienas sandorį sudarantis asmuo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė banko prašymą dėl nuostolių atlyginimo motyvuodamas tuo, kad šioje byloje yra ginčijamas būtent turto vertinimas, o banko paskaičiuoti nuostoliai yra būtent nuo turto vertės. Atkreipia dėmesį, kad įkeistas bankui nekilnojamasis turtas buvo 2007 metais. Minėtų žemės sklypų vertė įkeitimo metu, t.y. 2007 m. sausio mėn., kai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje buvo pasiekusios aukščiausią lygį per pastaruosius metus, buvo žymiai didesnė nei yra šiai dienai. Tačiau jeigu turtas ir būtų įvertintas 400 000 Lt, kaip savo 2011-07-04 skunde nurodo pareiškėjas, bankas patirtų dar didesnius nuostolius, kadangi negalėtų atgauti realizavus turtą dar didesnės pinigų sumos bei investuoti į savo vykdomą veiklą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 20-22) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai motyvavo nutartį tuo, jog Bankas, kaip kredito institucija dirbanti didesnės verslo rizikos srityje, yra specifinė sandorio šalis ir ji turi prisiimti tam tikras pasekmes. Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas Nr. 699V/20009 yra išduotas dėl prievolinių santykių pagal paskolos sutartį, kurios užtikrinimui paprastai nustatomos ir delspinigiai, ir palūkanos, mokamos iki visiško prievolės vykdymo. Tokiu būdu Bankas kiekvieną dieną turėtų skaičiuoti pareiškėjui netesybas. Tad šiuo atveju Bankui nuostoliai jau yra kompensuojami. Todėl Bankas prašydamas užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antrą kartą bando užsitikrinti tai, kas ir taip yra užtikrinta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. dėl suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko teisės reikalauti, kad pareiškėjas A. J. pateiktų AB DnB NORD banko nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad suinteresuotas asmuo AB DNB NORD bankas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje, negalėdamas atgauti jam priklausančių piniginių lėšų, kurias galėtų paskolinti neprofesionaliems rinkos dalyviams ir už tai gauti nustatyto dydžio palūkanas, t. y. negaus pajamų ir dėl to patirs nuostolius. Tačiau teismas pažymi, kad vien tos sąlygos, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali realiai atsirasti, įrodyti nepakanka. Pažymėtina, kad, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Abiejų sąlygų visuma yra būtina. Teismui turi būti pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, pavyzdžiui, nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. AB DnB NORD bankas nepateikė teismui jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo banko patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Suinteresuotas asmuo neįrodė vienos iš būtinų sąlygų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui, t. y. neįrodė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas, todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Procesinis proporcingumo principas neturi būti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo institutą, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Kartu pažymėtina, jog, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 146 str. 1 d. nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti atsakovo nuostolių, kurie gali atsirasti, atlyginimą, atsižvelgiant į prašymo dėl šių procesinių priemonių taikymo motyvus ir jų pagrįstumą bei kitas bylos faktines aplinkybes (CPK 178, 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių poreikį taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, turėjo teisę prašymo netenkinti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.