Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis faktinę šeimą, vidurinį ir profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-09-21, apie 15.50 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilių (įvertinus galimą 1,7 % alkotesterio paklaidą) neblaivumas.

Kaltinamasis V. P. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, kitos dienos ryte jam paskambino draugas, pasiūlė važiuoti į pirtį. Draugas jį nuvežė į pirtį ir po pirties parvežė namo. Po pirties jis išgėrė „bambalį“ alaus ir apie 50 g degtinės. Grįžus iš pirties, jam paskambino meistras ir informavo, kad jis (kaltinamasis) gali atvaryti savo automobilį į autoservisą remontui. Jis (kaltinamasis) pagalvojo, kad autoservisas netoli namų (apie 2 km), todėl surizikuos ir nuvarys mašiną, tačiau bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo alkoholio pavartojimo iki tol, kol jį sustabdė policija, praėjo maždaug valanda laiko. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo, iki įvykio daug metų dirbo vairuotoju, dėl įvykio šį darbą prarado, gyvenime nėra vairavęs būdamas neblaivus, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, mano, kad tam turėjo įtakos suvartotas alkoholis. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. L., kuri yra jo gyvenimo draugė (sugyventinė), atsakomybei. Jie kartu gyvena 24 metus, veda bendrą ūkį. J. nematė, kaip jis neblaivus išvažiavo į autoservisą, nes ji tuo metu buvo išvažiavusi į parduotuvę, jei ji būtų buvusi namuose, tikrai jam taip nebūtų leidusi elgtis. Gyvenimo draugė jam yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės ir tikrai būtų paklausęs jos patarimo ir nevažiavęs būdamas neblaivus. Draugė turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja savo automobilį, o jis (kaltinamasis) turi savo, buvo neseniai nusipirkęs. J. yra tvarkinga, pareiginga vairuotoja, niekada nėra vairavusi neblaivi. Tiek jis, tiek jo draugė dirba, nepilnamečių vaikų neturi, prižiūri garbaus amžiaus draugės mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Savo poelgį vertina labai neigiamai, labai dėl to gailisi.

Apklausta J. L. parodė, kad yra V. P. gyvenimo draugė, kartu gyvena jau daug metų kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tuo metu, kai V. neblaivus išvažiavo į autoservisą, jos namuose nebuvo, ji buvo išvykusi į miestą, grįžusi pamatė, kad nebėra V. mašinos. Mašiną jis buvo nusipirkęs prieš tris savaites. Jai pasirodė keista, kad V. nėra, kadangi jis buvo grįžęs iš pirties, todėl turėjo būti namuose. Tada ji išėjo papietauti su savo seserimi ir grįžusi namuose rado V., jis pasakė, kad „pragėrė teises“. V. buvo neblaivus, įvykis jai pasirodė neįtikėtinas, kadangi V. alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, visą gyvenimą dirbo vairuotoju. Jei ji tuo metu būtų buvusi namuose, tikrai nebūtų leidusi jam pačiam važiuoti, jis būtų jos paklausęs ir nuėjęs miegoti. Toks įvykis jų gyvenime pirmas, jį vertina kritiškai. V. dėl įvykio labai gailisi, jie daug apie tai kalbėjo, ji jį skatina taisytis, prisižiūrėti, kad daugiau tai nepasikartotų, paskatino atsisakyti alkoholio. V. klauso jos nuomonės ir patarimų, jau du mėnesius išvis nevartoja alkoholio. Ji pati neturi ir neturėjo jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, yra pavyzdinga vairuotoja, už šiurkščius KET pažeidimus nėra bausta, yra neteista. Šiuo metu nepilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) mokinio padėjėja, taip pat yra susiradusi antrą darbą – dirba valytoja, kad būtų pilnas etatas, tačiau vienai išlaikyti ūkį finansiškai būtų sunku. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei.

Kadangi kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-09-21 tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių nustatymo (b. l. 8);

2024-09-21 neblaivumo nustatymo aktu Nr. 0124000594774 (b. l. 9);

2024-09-21 liudytojo V. L. apklausos protokolu (b. l. 14-16);

2024-09-21 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (b. l. 17-28);

2024-09-23 – 2024-09-25 apžiūros protokolu (b. l. 54-55);

2024-09-23 AB „Regitra“ duomenimis (b. l. 29);

2024 m. rugsėjo mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 30).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. P. 2024-09-21, apie 15.50 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,94 promilių (įvertinus galimą 1,7 % alkotesterio paklaidą) neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. P. nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

J. L. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji nurodė, kad su kaltinamuoju daug metų veda bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai yra artimi, ji žino, kuo jos sugyventinis yra kaltinamas. Po įvykio jie apie tai daug kalbėjo, diskutavo, kodėl taip atsitiko, V. labai gailisi dėl tokio savo poelgio, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Toks įvykis jo gyvenime pirmas, iki tol niekada nėra vairavęs būdamas neblaivus (b. l. 135). Ji V. P. gali daryti teigiamą įtaką, nes jis klauso jos nuomonės ir patarimų. J. L. teismui pateikė duomenis, kad yra neteista, nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirta bauda yra sumokėta, ji dirba, charakterizuojama teigiamai.

V. P. patvirtino, kad J. L. yra jo sugyventinė daug metų, jų santykiai yra itin artimi bei glaudūs, ji jam daro teigiamą įtaką.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotoja J. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sugyventiniui V. P.. Be to, byloje nustatyta, kad V. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis nusikalto pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai, nėra, anksčiau jis buvo kelis kartus baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, šioje byloje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojos J. L. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas. Nors neigiamos pasekmės dėl to, kad V. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, šiuo atveju nekilo, tačiau ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis, įvykio dieną vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, vyko į autoservisą, t. y. pats pasirinko taip elgtis, nors jokio būtinumo ten vykti tuo metu nebuvo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-09-25. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas-valdytojas. V. P. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, jis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl teismui nekyla abejonių dėl būtinumo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą turto, t. y. automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tokiu būdu atimant galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė. Teismas pažymi, jog kaltinamasis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pati numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokurorės 2024-09-25 nutarimu, kuriuo apribotos V. P. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, ją įvykdžius, panaikintinas.

V. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą V. P. nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai J. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti V. P., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokurorės 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, kuriuo apribotos V. P. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, ją įvykdžius, panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.