Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „SNORO lizingas“ prašo priteisti iš atsakovo D. M. 1854,15 Lt skolą, 930,17 Lt delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 84,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2008-10-25 ir 2009-01-23 sudarytas Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis arba Sutartys). Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b.l. 24), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnyje teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – 2008-10-25 ir 2009-01-23 Sutartis (b.l. 5, 6, 8, 9); 2008-10-25 ir 2009-01-23 prekės perdavimo - priėmimo aktus (b.l. 7, 10); Sutarčių mokėjimo grafikus (b.l. 11, 12); 2009-10-16 pretenzijas ir ankstesnius paraginimus (b.l. 13-18); delspinigių skaičiavimo lenteles (b.l. 20, 21) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytas Sutartis 2008-10-25 ir 2009-01-23 nupirko iš atsakovo pasirinkto pardavėjo atsakovo išsirinktas prekes, t.y. skalbimo mašiną „Samsung“ ir televizorių, iš viso už 2711,60 Lt (862,60 Lt + 1849,00 Lt) ir perdavė jas atsakovui naudotis ir valdyti išperkamosios nuomos pagrindu, o atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu sumokėdamas iš viso 862,60 Lt ir 1849,00 Lt įmokas atitinkamai iki 2009-10-30 ir 2011-01-31, įskaitant turto išpirkimo įmokas, palūkanas, finansavimo suteikimo ir bendrąjį tvarkymo mokestį, kiekvieną mėnesį sumokėdamas Sutarčių grafikuose nustatyto dydžio įmokas, iš viso 3384,45 Lt (1033,26 Lt + 2351,19 Lt) sumai. Tačiau atsakovas pagal abi Sutartis iki 2009-07-09 sumokėjo atitinkamai 796,59 Lt ir 733,71 Lt (iš viso 1530,30 Lt) ir daugiau įmokų nebemokėjo.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja šalis sutartines prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei laikantis sutartyje nustatytų terminų. Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyse nustatyta tvarka ir tuo pažeidė vienos ir kitos Sutarties 3.1 punktą. Sutarčių 7.3.1 punktas suteikia ieškovui teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visas likusias įmokas, įskaitant priklausančias mokėti palūkanas, jei atsakovas ilgiau kaip keturiasdešimt penkias dienas uždelsia mokėjimus pagal Sutarties mokėjimo grafiką. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1854,15 Lt skolą, įskaitant negražintą turto išpirkimo įmokas, palūkanas, finansavimo suteikimo ir bendruoju tvarkymo mokesčius, yra tenkintinas.

3. Dėl delspinigių. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 1854,15 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 930,17 Lt delspinigius. Iš ieškinio ir pridedamų Sutarčių bei delspinigių skaičiavimo lentelių matyti, kad Sutartimis yra nustatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad Sutartyse nustatytas metinis delspinigių dydis yra 182,5 procentai (365 d. x 0,5 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti minėtose Sutartyse, bet net už juos daugiau nei dvigubai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutartyse yra numatytos ir taip labai didelės (20,68% ir 15,23%) metinės palūkanos, su kuriomis lyginant toje pačiose Sutartyje nustatyti 182,5 procentų per metus dydžio delspinigiai apie dešimt kartų viršija sutartines palūkanas, daugiau nei trisdešimt šešis kartus viršija CK numatytą delspinigių dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl priteistinų netesybų dydžio sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio atsižvelgiama į tai, kad pirkėjas (atsakovas) yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtas standartines Sutartis prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jų sąlygų, taip pat į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos. Prievolė yra iš dalies įvykdyta, nes atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 1530,30 Lt iš priklausančių mokėti 3384,45 Lt. Įvertinus galutinę Sutarčių kainą (3384,45 Lt), pradinę kredito sumą (2711,60 Lt) ir pagrindinės skolos dydį (1854,15 Lt) bei ilgą laiką, praėjusį nuo prievolės neįvykdymo iki ieškinio pareiškimo, reikalaujami 930,17 Lt delspinigiai yra aiškiai per dideli. Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas septynis kartus, t.y. iki 26 procentų metinių delspinigių, vietoje reikalautų 930,17 Lt priteisiant 132,88 Lt delspinigių.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovas Sutartyse nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą ir delspinigius.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga (71,37%) patenkintiems reikalavimams 84,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-10-05 mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 4), dalis – iš viso 59,95 Lt. Iš ieškovo ir atsakovo taip pat proporcingai (28,63%/71,37%) priteistinos 9,00 Lt pašto išlaidos valstybei (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d. ir 6.210 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1854,15 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt keturių litų 15 ct) skolą, 132,88 Lt (vieno šimto trisdešimt dviejų litų 88 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 1987,03 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 03 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59,95 Lt (penkiasdešimt devynis litus 95 ct) žyminio mokesčio ieškovui UAB „SNORO lizingas“, juridinio asmens kodas 124926897, A. G. g. 40A, LT-01112 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas SNORAS, banko kodas 00758.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 6,42 Lt (šešis litus 42 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“, juridinio asmens kodas 124926897, A. G. g. 40A, LT-01112 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas SNORAS, banko kodas 00758, 2,58 Lt (du litus 58 ct) pašto išlaidų valstybei.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių dalies.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.