Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, paskutinį kartą teistas 2018 m. sausio 2 d. Danijoje už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę įvykdęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, 2020 m. liepos 31 d. apie 15.09 val., kelio Druskininkai – Leipalingis – Serijai 3 - ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 3,35 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Motyvuojamoji dalis

Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad vidutinė automobilio „VW Passat“ kaina su PVM yra 2 000 Eur (1 t., b. l. 40).

Byloje surinkti įrodymai – paties kaltinamojo E. V. bei liudytojų R. M. ir Eriko Šimkaus parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai ir nuotraukos, alkotesterio tikrinimo rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas – įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis E. V. tyčia vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,35 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo bei kartu su juo važiavusio keleivio sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. E. V. yra vieną kartą teistas Lietuvos Respublikoje, ne kartą teistas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, paskutinį kartą (2018 m. sausio 2 d.) teistas Danijoje už vagystę, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 3 punkto 3 papunktis, 1 t., b. l. 112-147), ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 150-188), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 150-151), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (1 t., b. l. 194). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą (kaltinamasis išgėręs alkoholio, sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neblaiviam ne tik yra draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles nusprendė važiuoti, automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas 3,35 promilių neblaivumas, dienos metu (apie 15.09 val.), tarpmiestiniame kelyje, kur nuolat vyksta transporto eismas, jo tolimesnį vairavimą nutraukė policijos pareigūnai, kas rodo, kad policijos pareigūnams laiku nesustabdžius kaltinamojo, kaltinamasis galėjo toliau tęsti kelionę, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė), kaltinamojo asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba), siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytina artima šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2020 m. liepos 31 d. 15.09 val. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 12.27 val. (viena para) buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 98-99, 101), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažino, gailisi, suprato savo poelgio neatsakingumą, tačiau transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,35 promilių neblaivumas, nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, automobilį vairavo iškarto po alkoholio vartojimo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį uždraudimas naudotis specialia teise taikytinas dviem metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 103-104), todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo pradžios – 2020 m. rugpjūčio 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. B. (2 t., b. l. 26). Transporto priemonės savininkė E. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jam savo automobilio vairuoti nedavė, automobilį darbinėms funkcijoms vykdyti buvo davusi draugui R. M., kuriam buvo uždraudusi vairuoti automobilį neblaiviam bei perduoti jį kitiems asmenims. Įvykio dieną sužinojusi, kad R. M. vartoja alkoholį, nuėjo pas jį, norėjo pasiimti automobilio raktelius, tačiau atėjusi pamatė, jog automobilio automobilių stovėjimo aikštelėje nėra. Paskambinus R. M., pastarasis nurodė, kad automobilį vairuoja patikimas asmuo, liepė jam parvaryti automobilį, tačiau vėliau sužinojo, kad automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jį vairavo neblaivus kaltinamasis. Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad transporto priemonės savininkės nepažįsta, automobilį vairuoti leido R. M. su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad darbinėms funkcijoms vykdyti naudoja E. B. priklausantį automobilį, kurį leido vairuoti kartu su juo alkoholinius gėrimus vartojusiam kaltinamajam, kodėl kaltinamajam leido neblaiviam vairuoti automobilį, paaiškinti negali (1 t., b. l. 60-62). Byloje duomenų, paneigiančių transporto priemonės savininkės nurodytas aplinkybes, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad automobilio savininkė neblaiviam kaltinamajam automobilio vairuoti nedavė, jai apie automobilio panaudojimą neblaivaus kaltinamojo nebuvo žinoma, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad automobilio „VW Passat“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo vairuoto automobilio charakteristika, vidutinė kaina su PVM yra 2 000 Eur (1 t., b. l. 40), šios vertės kaltinamasis neginčija, tuo pagrindu iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina, kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 36 (trisdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti E. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 31 d. 15.09 val. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 12.27 val. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

Kaltinamajam E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti, kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti E. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl įsiteisėjus šiam nuosprendžiui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytus) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.