Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-887-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-11
Bylos Nr.
1S-887-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
T. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-887-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Preikšo, Rimo Švirino,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. (toliau – T. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. 93-326 taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2014 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, T. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė buvo subendrinta su 2014 m. gegužės 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2014 m. gegužės 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais T. V. paskirtomis bausmėmis, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. liepos 11 d..

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. gegužės 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-326 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. V., tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis T. V. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gegužės 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-326 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo pastangų per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Neatsižvelgė į jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, atitinkantį 45 balus (vidutinė rizika) bei jo sumažėjimą 17 balų. Skundu pabrėžiama, kad pataisos namuose nuteistasis yra nuolat palaikomas savo tėvų, per bausmės atlikimo laiką jis pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo gyvenimą ir jo pasekmes, buvo skatintas net keturis kartus, žala nukentėjusiesiems yra atlyginama kiekvieną mėnesį, savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų jis pripažįsta visiškai, nuteistųjų subkultūros nesilaiko.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 45 balai. Šiuo aspektu akcentuotina, kad tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama nuteistojo pažanga ją mažinant ir tokiu atveju ji turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors skundu apygardos teismui T. V. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, yra nuolat palaikomas savo artimųjų, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po paskutiniojo vertinimo sumažėjo net 17 balų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, T. V. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su 2016 m. balandžio 26 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – teisės pažeidimų modelis, netinkamų pažįstamų/draugų pasirinkimas, savo veiksmų pasekmių nenumatymas bei problemų sprendimo įgūdžių stoka, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šis teistumas T. V. nėra pirmasis. Už iš esmės analogiško pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas 6 kartus, bendras nusikaltimų kiekis pagal minėtus nuosprendžius yra nemažas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelis. Ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau įvertinus tai, kad sugretinus teistumus bei nusikalstamų veikų padarymo laiką, matyti, jog T. V., 2013-11-21 jį nuteisus viešųjų darbų bausme už nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 1 d., jau 2013-11-30 vėl įvykdė iš esmės analogišką veiką, už kurią buvo nuteistas 2014-09-19 nuosprendžiu, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį vis tik nepavyksta.

Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo elgesys pataisos namuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, už vieną šiurkščiausių pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimų – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, 2015 m. spalio 22 d. buvo nubaustas drausmine nuobauda, kas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu T. V. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad 2015 m. spalio 22 d. nuteistajam paskirta drausminė nuobauda buvo panaikinta tik 2016 m. vasario 18 d., gavus paskatinimą už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme nagrinėjamu atveju pastebima tik nuo 2016 m. vasario 18 d.. Ši aplinkybė, įvertinus T. V. atliekamos bausmės laiką bei nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, galinčius paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą, leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotoms išvadoms dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Šiame kontekste sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog bausmės atlikimo metu jis pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo gyvenimą ir jo pasekmes, ką, nuteistojo teigimu, patvirtina ir bausmės atlikimo metu jam skirti 4 paskatinimai, įvertinus aukščiau aptartus T. V. elgesį tiek pataisos namuose, tiek ir iki patekimo į juos apibūdinančius veiksnius, teisinio pagrindo vis tik nėra.

Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo draugai, kurių netinkamas pasirinkimas, įvertinus nuteistojo bendravimo įgūdžius bei galimas jo nusikalstamo elgesio priežastis, neabejotinai gali paskatinti T. V. nusikalsti ir ateityje. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ankščiau buvo įtakojamas asocialios grupės, nepraleidžia progos pinigus užsidirbti neteisėtai ir nors šiuo metu jis sugeba įvardinti situacijas, kurių reikėtų vengti laisvėje, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenines charakterio savybes, tai leidžia pagrįstai abejoti, jog laisvėje T. V. gebės pasirinkti išimtinai socialų draugų ratą bei nebendrauti su linkusiais nusikalsti asmenimis. Nors sutiktina, jog artimųjų palaikymas gali turėti įtakos nuteistojo elgesio korekcijai, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad artimųjų turėjimas nebuvo kliūtimi jam nusikalsti anksčiau.

Netaikant lygtinio paleidimo T. V. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir asmenines nuteistojo charakterio savybes bei jų pokyčius nuteistajam atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. V., nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, dažnai kartoja tas pačias klaidas, neapgalvoja kai kurių savo elgesio pasekmių, visą dėmesį sutelkdamas tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, kas leidžia pagrįstai pritarti Socialinio tyrimo išvadai dėl T. V. veiksmų pasekmių nenumatymo kaip vieno iš jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti kriminogeninių veiksnių nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisViktoras PreikšasRimas Švirinas