- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1-377-215/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00852-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Stulginskas
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- M. G.
M. G., (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sužalojo kitą žmogų: 2011 m. rugsėjo 26 d., apie 19.00 val., veikdama bendrininkų grupėje su S. J., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nepilnametei S. J. bendrai ne mažiau trijų smūgių ranka į veidą sudavimu, parklupdymu, spardymu į rankomis uždengtą S. J. galvą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti veido ir kairės ausies kaušelio sumušimai, kraujosruvos po kaire akimi, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Pagal pareikštus kaltinimus M. G. savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad tikrai bandė skirti konfliktuojančias S. su S. ir S. J. sudavė tris kartus ranka per veidą. Tvirtino, kad dėl jos smūgių negalėjo atsirasti tokie sužalojimai.
Nepilnametė nukentėjusioji S. J. teisme paaiškino, kad jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino tėčio sugyventinės dukros S. J. draugė M. ir paprašė susitikti, minėjo, jog jei neateis, tai bus blogiau. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, M. jos pradėjo klausinėti, ką ji yra prisikalbėjusi. Jai atsakė, kad ji nieko nekalbėjusi, tada M. ranka suėmė jai už smakro, pradėjo ją mušti. M.rankomis jai sudavė į veidą kelis kartus, po to ją parklupdė ir vieną kartą koja spyrė į kairę ausį. Ji prašė, kad ją paleistų, nieko nebedarytų. S. jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį į kairę akį, po to dar koja spyrė į veidą, bet pataikydavo į rankas, tampė už plaukų. Kai ją paleido grįžo į namus ir tą patį vakarą tėčiui nieko nepasakojo, nes buvo užgėręs. Kitą rytą į mokyklą nėjo, atvažiavo mama, tada važiavo į policiją, vyko pas ekspertą. Jai buvo padaryta mėlynė paakyje, skaudėjo žandikaulį, gal savaitę laiko skaudėjo. Dabar viskas gerai.
Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą R. J. parodė, kad jai paskambino dukra S. J., kuri pasakė, kad ją sumušė. Ji atvyko į Mažeikius, dukra paaiškino, kad ją, tėvo sugyventinės dukra S. J. ir jos draugė M., pasikvietė pasikalbėti bei sumušė. Tada ji su dukra nuvyko į policijos komisariatą bei pranešė apie sumušimą. Kadangi jai reikėjo važiuoti į Mažeikių miestą dėl dukros sumušimo, tai atvažiuoti ir grįžti į (duomenys neskelbtini) kaimą jai padaryta turtinė žala, taip pat padaryta ir moralinė žala. Dukrai į mobilaus ryšio telefoną klasiokė G. persiuntė SMS žinutes siųstas iš M. mobilaus ryšio telefono, kur M. prašė G., kad ji sakytų, kad nieko nematė, žadėjo, jog skoloj neliks. Dukra tas žinutes persiuntė jai, žinutes išsaugojo. Prašo tenkinti civilinį ieškinį.
Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas K. B. teisme parodė, kad tą vakarą dukra S. parėjo namo, matė, jog jos akis mėlyna, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, kitą dieną buvo atvykusi jos mama. Jis niekam pretenzijų nereiškia.
Nepilnametė liudytoja G. B. apklausta teisme parodė, tiksliai dienos nepamena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino mergina, kuri prisistatė M., bei pasakė, kad yra jos buvusios klasiokės S. J. sesuo. M. sakė, kad nori susitikti ir pakalbėti. Kadangi ji buvo su A., tai abi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės vieno namo. Kai ji su A. atėjo, M., kurią matė pirmą kartą, buvo S., jos brolis A.s. Monika priėjusi jai pasakė, kodėl ji apkalbinėja S.. Atsakė, kad neapkalbinėja. Tada M. pasakė, jog S. sakė, kad ji S. stumdo. Ji pasakė, kad nestumdo ir neapkalbinėja ir jog gali pakviesti S. išsiaiškinti. M. ar S. išsikvietė ateiti S., kuri netrukus atėjo ir tada M. priėjusi prie S., jai ranka suėmė už veido, koja spyrė vieną kartą į galvą, jos pradėjo muštis. S. pradėjo verkti, M. S. kumščiais sudavė smūgius į nugarą bei kojomis spyrė į S. kūną, kur tiksliai negali pasakyti, tikslaus skaičiaus taip pat negali nurodyti. M. S. liepė klauptis ant žemės ant kelių ir atsiprašyti, S. atsiklaupė, tada M.spyrė koja S., tačiau nepataikė. Tada priėjo prie S. S. ir suėmė S. už plaukų, spyrė koja kartą S. į akį, kumščiais pradėjo daužyti S.į nugarą. Po to S. nuėjo. Po kelių dienų jai į mobilaus ryšio telefoną parašė M. SMS žinutes, kad sakytų, jog buvo toliau nuo įvykio ir nieko nematė. Gal 7 žinutes gavo, tas žinutes persiuntė S..
Nepilnametė liudytoja A. K. apklausta teisme parodė, kad ji su G. ėjo susitikti su M., G. sakė, jog jai M. sakiusi, kad nori išsiaiškinti kodėl šmeižia S., neva ji mylėjusi su kažkokiais bernais. M. aiškinosi su S. dėl apkalbų, besiaiškinant M. pradėjo spardyti kojomis ir mušti kumščiais S., tada liepė S. klauptis ant kelių bei vėl spyrė koja bei daužė rankomis. Taip pat S. priėjusi prie S. suėmė už plaukų, ją tampė, bei sudavė smūgį į dešinę akį. Vėliau S. verkdama išėjo.
Nepilnametė liudytoja S. J. apklausta teisme parodė, kad ji pakvietė S. ateiti pakalbėti, išsiaiškinti kodėl žemina ir apkalba. Atėjus S. jos paklausė, kodėl ją žemina, S. nieko nesakiusi trenkė jai vieną kartą į veidą, ji ranka trenkė atgal S., tada jos pradėjo muštis. Pribėgo M., trenkė rankos delnu vieną ar du kartus į veidą S..
Nepilnametis liudytojas A. J. apklaustas teisme parodė, kad tai buvo prieš gerą mėnesį, tikslaus laiko negali pasakyti, jis, sesuo S. bei dvi draugės ir M., buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur S. aiškinos santykius su S., mušėsi, tačiau jis nieko nedarė, tik žiūrėjo, o kai jam paskambino draugas, su kuriuo jis kalbėjosi, nematė, kas, kiek kam sudavė smūgius.
S. J. įstatyminė atstovė O. J. nurodė, kad ji sutinka atlyginti moralinę žalą, tik pinigus perves tiesiai į S. J. sąskaitą, bet ne į R. J..
Iš byloje esančio 2011-09-27 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK registruoto R. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2011-09-27 jai paskambino dukra S. J., ir pranešė, kad 2011-09-26 vakare, ją sumušė S. J. ir jos draugė vardu M. (b.l. 1).
Iš byloje esančios 2011-09-30 teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 232/11(13) matyti, kad S. J. buvo padaryti veido ir kairės ausies kaušelio sumušimai, kraujosruvos po kaire akimi, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 3-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu, ir galėjo gautis nuo smūgių kumščiais ir kojomis. Apatinio žandikaulio ataugos lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011-10-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. J. savo iniciatyva pateikė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną “Nokia 6300”, į kurį dukra S. J. jai persiuntė SMS žinutes, siųstas G. B., kuriai atsiuntė M. G., mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas kaip daiktas ikiteisminio tyrimo byloje, matyti šešios SMS žinutės pažymėtos kaip atsiųstos iš adresato “S.”, kuriose yra parašyta: 1)”Tai reik znt ka sakysim nes jei wisi skirtingai snekesim bus tik blogeu”; 2)” Nu jus taj ce nepric esat, paprasceusei sakykit kad sone stowejot i nk nematet taip bus wisiem gereu”; 3)”Nu tai ce jusu to ir klaus a matet a ne jus taip I pasakysit kad stowejot sone nk nematet”, 4) “Ir seip manes net nepazystat, a sutariam?”; 5) “Ir tapati paaiskink a. aje? Ir tkrj tikiuos kad nepakisit manes”; 6) ”Skoloj tikrai neliksiu” (b.l. 21-25).
Iš byloje esančio 2011-10-12 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate priimto nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą S. J. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 str. 1 d., nes šios nusikalstamos veikos padarymo metu ji dar nebuvo tokio amžiaus (16 metų), nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b.l. 44).
Iš byloje esančio 2011-10-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje matyti, kad O. J. nubausta už tai, kad jos nepilnametė dukra S. J. kartu su savo drauge, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sumušė nepilnametę S. J., (b.l. 83-84).
Teismas konstatuoja, kad ištyrus byloje esančius įrodymus viešosios rimties ir tvarkos pažeidimas pasireiškė kaltinamosios M. G. veiksmais, kai ji 2011 m. rugsėjo 26 d., apie 19.00 val., veikdama bendrininkų grupėje su S. J., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) namu, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu nepilnametei S. J. bendrai ne mažiau trijų smūgių ranka į veidą sudavimu, parklupdymu, spardymu į rankomis uždengtą S. J. galvą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti veido ir kairės ausies kaušelio sumušimai, kraujosruvos po kaire akimi, kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką bei sukėlė aplinkinių nepasitenkinimą, todėl šios kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, kaip nusikaltimų sutaptis. Jos veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia, noru pažeminti kitą asmenį. Ji suvokė, kad jos elgesys nukreiptas ne tik prieš konkretų asmenį, kurios mušti neturėjo jokio pagrindo, bet ir tai, kad tokiais veiksmais pažeidžią visuomenės rimtį ir viešą tvarką, nes konfliktas vyko kitų žmonių akivaizdoje. Šis kaltinamosios pavartotas smurtas parodo, kad jai nėra svarbu nei visuomenės rimtis, nei viešoji tvarka. Visuomenė negali toleruoti tokio įžūlaus, chuliganiško kaltinamosios elgesio, ypač kai nuo to fiziškai ir morališkai nukenčia nepilnamečiai.
Nors kaltinamoji ir nepripažino savo kaltės, tačiau patvirtino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai, dėl ko kai buvo padaryti sužalojimai. Kaltinamosios teigimą, kad nuo jos suduotų smūgių ranka negalėjo atsirasti tokie sužalojimai atmestini, nes liudytojai patvirtino, kad smūgiai buvo suduoti ir koja todėl, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent M. G. tikrai įvykdė jai inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra pakankamai įrodyti jos pačios parodymais, nukentėjusios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolu, kur matosi, kad kaltinamoji po įvykio rašė žinutes liudytojai G. B. ir nurodinėjo, kaip reikia elgtis apklausų metu ir kaip sakyti. Visi šie įrodymai sutampa su teismo nustatytomis įvykių aplinkybėmis ir vieni kitiems neprieštarauja. Nukentėjusios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat nėra jokio pagrindo netikėti ir teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtinta, kad S. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamosios M. G. kaltės padarius kaltinime nurodytus nusikaltimus, todėl ji baustina už šių nusikaltimų padarymą.
Kaltinamosios M. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Skiriant bausmę M. G. atsižvelgtina į tai, kad ji padarė nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), anksčiau nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, mokosi.
Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Atsižvelgiant į kaltininkės M. G. asmenybę, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 litų turtinės žalos ir 1000,00 litų neturtinės žalos. Taip pat civilinį ieškinį pareiškė Mažeikių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras ginat viešą interesą ir prašo priteisti iš M. G. ir O. J. neturtinės žalos atlyginimui po 2000,00 litų nukentėjusiosios S. J. naudai.
Teismas, įvertinęs įrodymus dėl R. J. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama tik ta, kuri tiesiogiai paties nukentėjusiojo buvo patirta dėl nusikalstamos veikos (BPK 109 str.) ir turi būti įrodyta paties ieškovo pateiktais įrodymais. Teismas laiko, kad nukentėjusios ir įstatyminės atstovės R. J. pareikštas ieškinys 350 litų turtinei žalai yra neįrodytas jokiais dokumentais, tik žodžiais, kad jai teko važinėti iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) dėl dukros sužalojimo, lankytis policijos įstaigoje, pas ekspertą, o tai patvirtinančių dokumentų nėra patekta, todėl teismas laiko, kad nėra įrodyta, kad patyrė turtinės žalos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, šiuo atveju kaltinamoji niekur nedirba, mokosi, žalos padarymo aplinkybes, kurios nesukėlė sunkių pasekmių ir t.t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Kaltinamosios M. G. padarytų nusikaltimų pasekmių sunkumas nustatytas, nes nukentėjusiajai buvo neturtinė žala, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji kelias dienas negalėjo lankyti mokyklos, jautė skausmą, padaryti nusikaltimai jai padarė rūpesčių, nepatogumų. Nukentėjusios ir įstatyminės atstovės R. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, nes ji su dukra negyvena, 2007-03-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 33-38) dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir iš jos priteistas išlaikymas po 150.00 litų kas mėnesį mokomomis išmokomis, todėl laikytina, kad jos ryšys su dukra nėra artimas ir jos patirta neturtinė žala dėl dukros sužalojimo vertintina 500,00 litų. Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinys, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tenkintinas dalinai ir laikytina, kad padarytas neturtinės žalos dydis atitinka 2 000,00 Lt. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jų tėvai ar globėjai, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kadangi S. J., nusikaltimo padarymo metu neturėjo 14 metų, todėl žala priteistina iš jos tėvų solidariai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais,
teismas nusprendžia:
M. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams.
M. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini) tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos .
Išaiškinti nuteistajai M. G., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę.
Tenkinti nukentėjusios ir įstatyminės atstovės R. J. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinį palikti nenagrinėtu.
Tenkinti Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį ginant viešą interesą dalinai ir priteisti iš M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir priteisti solidariai iš O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.