- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-37-881/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., V. K.
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys – S. K. ir V. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius AB „Swedbank“ pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą prašė išieškoti iš V. K. 66 384,29 EUR skolos (63 477,17 EUR negrąžintos paskolos, 2 676,58 EUR palūkanų, 51,62 EUR delspinigių už negrąžintą paskolą, 178,92 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas), 133 Lt žyminio mokesčio, 166,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį, 6 mėn. EURIBOR + 4,9 proc. sutartinių metinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, 5 proc. dydžio palūkanų nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki viso kredito grąžinimo dienos, parduoti iš varžytynių bankui už prievolę hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. K. ir S. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai iš V. K. skolą: 63 477,17 EUR negrąžintos paskolos, 2 676,58 EUR palūkanų, 51,62 EUR delspinigių už negrąžintą paskolą, 178,92 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 66 384,29 EUR, bei 133 Lt žyminio mokesčio, 166,30 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolius, 6 mėn. EURIBOR + 4,9 proc. marža (nuo 2010-11-15 iki 2011-05-15 nustatyta palūkanų norma 6,176 proc.) sutartinių metinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (63 477,17 EUR), 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (66 384,29 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-03-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių V. K. ir S. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, skolininkas V. K. per vieną mėnesį nuo arešto nutarties jam įteikimo negrąžino kreditoriui visos skolos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditorius netinkamai pranešė skolininkei apie vienašališką sutarties nutraukimą.
2. Nekilnojamojo turto praradimas pažeis apeliantės vaikų teises, kadangi jie liks be gyvenamosios vietos.
3. Hipotekos procedūra buvo pažeista ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūra turi būti nutraukta dėl paties banko kaltės ir teismo tik faktinių aplinkybių vertinimo.
Atsiliepimas
Kreditorius AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Visi pranešimai apie kredito sutarties nutraukimą buvo siunčiami apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Apeliantė žinojo, kad kredito sutartis nėra vykdoma, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, skolos tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais terminais nedengė, siųstos korespondencijos nepriėmė, todėl darytina išvada, kad bankas tinkamai informavo įkeisto turto savininkę apie ketinimą nutraukti kredito sutartį.
2. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas griežtai laikėsi ir nepažeidė CPK 558 str. reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.
CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas V. K. neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodyto raginimo grąžinti skolą kreditoriui per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos. Kreditorius su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į teismą CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties įteikimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui dienos (b. l. 171-179). Taigi formaliosios hipotekos procedūros nebuvo pažeistos. Teismas nepasisako dėl apeliantės argumento, kad kreditorius netinkamai pranešė skolininkei apie vienašališką sutarties nutraukimą, nes pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė 2010 m. gruodžio 1 d. nutartyje, kuri nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės argumentai, jog kreditoriui įkeistame bute ji gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl priverstinio turto pardavimo atveju jie netektų gyvenamosios vietos, taip pat neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymi, kad suinteresuotam asmeniui neužkertamas kelias savo bei nepilnamečių vaikų interesais reikšti atitinkamus prašymus išieškojimo vykdymo procese.
Kita vertus, priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, taip pat turi būti nagrinėjama kita aplinkybė – ar buvo galimas kreditavimo sutarties nutraukimas ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui. Nagrinėjamu atveju, sudaryta kreditavimo sutartis buvo tikslinė – JAV nepelno organizacijos Baltic-American Enterprise Fund suteiktos paskolos pagal 1999 m. gruodžio 23 d. sutartį Nr. RMV-0414, skirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, refinansavimui, taigi sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną, 2010 m. spalio 22 d., jos terminas nebuvo suėjęs – iki termino pabaigos, 2021 m. sausio 15 d., buvo likę daugiau kaip dešimt metų. Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad V. K. įsiskolinimas bankui 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 327,50 EUR (b. l. 58, 137), tuo tarpu visa kredito suma buvo 63 477,17 EUR. Taigi skolininko įsiskolinimas buvo beveik 48 kartų mažesnis nei visa kredito suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kredito sutarties 11.2.1. punkte įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui nedidelės kredito dalies, vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, laikytinos skolininko atžvilgiu nesąžiningomis ir jomis yra pažeista kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra (CK 6.188 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį c. b. 3K-7-272/2011). Tai konstatavus, taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Kreditoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. pranešime skolininkui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2010 m. spalio 21 d. sumokėti įsiskolinimą ir delspinigius. Šiame pranešime buvo taip pat nurodyta, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų iki nustatyto termino, sutartis bus laikoma nutraukta 2010 m. spalio 22 d (b. l. 137). Atsižvelgiant į tai, kad skolininko įsiskolinimas kreditoriui buvo beveik 48 kartų mažesnis nei visa kredito suma, darytina išvada, kad skolininko neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, todėl CK 6.209 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą privalėjo atmesti (CK 4.192 str. 1 d. CPK 558 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeidė materialiosios (CK 4.192, 6.188, 6.209, 6.217 straipsniai) ir proceso (CPK 558 straipsnis) teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB „Swedbank“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliantei nebuvo nustatytas terminas dublikui į kreditoriaus atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikti, civilinio proceso įstatymas taip pat nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimus, todėl apeliantės pateiktas dublikas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB „Swedbank“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą atmesti.
Grąžinti apeliantei S. K. 2012 m. vasario 5 d. dubliką.