Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

nuteistajam E. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (E. M. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str., 260 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. (už veikas, padarytas 2005 m. lapkričio mėnesį) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 261 str. (už veikas, padarytas 2005 m. gruodžio mėnesį) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu I. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 2 d., 259 str. 2 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2005 m. lapkričio mėnesį iš nenustatyto asmens (duomenys neskebiami) už 50 litų įgijo narkotines medžiagos – apie 1,5 g kanapių ir jų dalių, kurių apie 1 g suvartojo pats, o likusią dalį – apie 0,5 g laikė su savimi iki 2005 m. lapkričio 14 d., o tą pačią dieną apie 8.50 val., laikydamas su savimi atsigabeno prie (duomenys neskelbiami) ir automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai už 20 litų pardavė asmeniui, žinomai neturinčiam 18 metų, I. A., gimusiam (duomenys neskelbiami) taip platindamas narkotines medžiagas nepilnamečiams.

Be to, E. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo apie ¼ g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė iki 2005 m. gruodžio 12 d. ir tą pačią dieną, apie 18 – 19 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbiami) neatlygintinai perdavė asmeniui, žinomai neturinčiam 18 metų, I. A. , gimusiam (duomenys neskelbiami)., taip platindamas narkotines medžiagas nepilnamečiams.

Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, 2006 m. sausio 11 d. prie naktinio klubo ,,Intro“, (duomeys neskelbiami) iš nenustatyto asmens įgijo už 120 litų nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikydamas su savimi atsinešė į savo butą, esantį (duomenys neskelbiami), kur dalį kanapių ir jų dalių suvartojo, o likusią dalį – 5,201 g laikė su savimi minėtame bute iki tos pačios dienos 19 valandos, kuomet kanapės buvo aptiktos ir paimtos policijos pareigūnų – 5,159 g bute, 0,042 g.aptiktos asmens kratos metu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Skiriant bausmę, įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Byloje nustatyta, jog E. M. , žinodamas, kad I. A. mokosi mokykloje ir yra nepilnametis 2005 m. lapkričio 14 d. pastarajam už 20 litų, prie mokyklos pardavė 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių, 2005 m. gruodžio 12 d. E. I. A. neatlygintinai perdavė ¼ g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, be to 2006 m. sausio 11 d. E. M. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo narkotinės medžiagos – kanapių, atsinešė jas į butą, kuriame gyveno, dalį jų suvartojo, o kita dalis – apie 5,159 g buvo surasta jo bute ir 0,042 g jo asmens kratos metu, t. y. E. M. įvykdė vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M. , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei E. M. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (E. M. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, niekur nedirbo ir nesimokė) ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, už kiekvieną nusikalstamą veiką E. M. paskyrė Baudžiamojo kodekso straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes.

Kolegijos nuomone, E. M. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog prisipažinimas įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl kurios, jo nuomone, paskirtoji bausmė turėtų būti švelninama, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodymus keitė, nurodydamas vis kitas, skirtingas įvykių aplinkybes ir tik pirmosios instancijos teisme nuteistasis prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jo paties teigimu, davė teisingus parodymus. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, E. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pilnai nepapasakojo visų nusikaltimų aplinkybių, nusikaltimai buvo atskleisti kitų proceso dalyvių parodymų dėka. Visa tai rodo, kad E. M. gailėjimasis yra ne nuoširdus, o formalus, nuteistasis gailisi ne dėl savo padarytų nusikaltimų, o tik dėl to, kad jam reikia atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas, patirti įstatymo nustatytus suvaržymus.

Nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo jaunas amžius, socialinė branda bei su tuo susijęs prašymas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas. Sąvoka ,,nepilnametis“ apima visus asmenis, kurie nesulaukė pilnametystės (aštuoniolikos metų), bet sulaukė amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, pasiekęs tokį asmenybės vystymosi lygį, kuriam esant, jis sugeba įsisamoninti draudimus bei liepimus, kaip tam tikrus visuomenės reikalavimus ir tampa pajėgus valdyti savo elgesį. Tačiau fizinio ir psichinio asmenybės brandumo pakopą – socialinę brandą skirtingi asmenys pasiekia skirtingo amžiaus. Socialinę asmens brandą atskleidžia turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms ir žinoti savo vietą jį supančioje aplinkoje, gebėjimas suvokti savo veiksmų pobūdį, priešingumą įstatymui, baudžiamumą, numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose ir pan. Įstatymas numato formalią ribą, iki kurios asmuo laikomas nepilnamečiu, t. y. aštuoniolika metų, tačiau socialine prasme riba, skirianti pilnamečius asmenis nuo nepilnamečių, yra sąlyginė, nepilnamečių psichologijos ypatumai kelerius metus gali pasireikšti ir jiems sulaukus pilnametystės, todėl Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, leidžianti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatas taikyti asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus ir į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Kitos bylos aplinkybės, į kurias tokiu atveju turi atsižvelgti teismas, gali būti nusikalstamos veikos dalykas, padarymo būdas, įrankiai, priemonės, laikas, vieta, tikslas ir kt. Šios aplinkybės turi rodyti nepakankamą socialinę aštuoniolikos – dvidešimties metų asmens brandą. Vertindamas asmens socialinę brandą, teismas turėtų atsižvelgti į asmens gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, asmens sveikatos būklę, elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kitas aplinkybes, glaudžiai susijusias su asmenybės formavimosi ypatumais, asmens reakcija į socialinės aplinkos poveikį, kaltės suvokimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atgailą. E. M. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą buvo nuteistas, įvykdė būdamas aštuoniolikos metų amžiaus. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis E. M. užaugo normalioje šeimoje, namuose skriaudžiamas, išnaudojamas ar psichiškai žalojamas nebuvo, kaip pirmosios instancijos teisme patvirtino nuteistojo motina V.M., sūnui pinigų taip pat netrūkdavo. Byloje nėra duomenų, jog mokykloje nuteistasis E. M. būtų patyręs kokį nors neigiamą poveikį, būtų engiamas, skriaudžiamas, kitų mokinių ar mokytojų ignoruojamas, kad būtų pasireiškę kokie nors socialiniai, psichologiniai jo nebrandumo požymiai. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė (pedagogė) S. R. nurodė, jog mokytis E. M. nesistengė, į mokyklą eidavo tik tam, kad susitiktų su draugais, galiausiai, už pamokų nelankymą jis buvo pašalintas iš mokyklos. Byloje nenustatyta, kad E. M. būtų turėjęs fizinių ar psichinių trūkumų, patyręs traumų, paveldėjęs ar persirgęs ligomis, galėjusiomis turėti įtakos tolesniam jo vystymuisi. Nuteistojo E. M. antivisuomeninius polinkius liudija ne tik jo paties pasirinktas gyvenimo būdas – mokyklos nelankymas, narkotikų vartojimas, bet ir nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą jis nuteistas, pobūdis. Nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, neatsitiktinės, narkotines medžiagas nepilnamečiui I. A. E. M. platino ne vieną kartą, be to ir narkotines medžiagas, kurios 2006 m. sausio 11 d. buvo surastos nuteistojo bute, E. M. įsigijo, turėdamas tikslą platinti. Tai, jog nuteistasis E. M. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų priešingumą teisei ir baudžiamumą įrodo ir nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažino, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, kelis kartus keitė parodymus, pažeidė 2006 m. kovo 1 d. jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kolegijos nuomone, byloje surinktų duomenų apie nuteistojo E. M. asmenybę visuma leidžia daryti išvadą, jog E. M. nusikalstamų veikų padarymo metu gerai orientavosi socialinėje aplinkoje, suprato savo veiksmų esmę, jo socialinė branda visiškai atitiko pilnamečio asmens statusą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtosios bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje. Minėtas straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. asmuo neturi būti nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą. E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 261 str. (du epizodai), t. y. už sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, be to, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių kolegija padarė išvadą, jog E. M. pagal savo socialinę brandą visiškai atitinka pilnamečio asmens statusą, todėl jo atžvilgiu nei Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nei Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, taikyti nėra galimybės.

Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M. , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė ir, atsižvelgdamas į tai, jog Baudžiamojo kodekso straipsnių, nustatančių atsakomybę už E. M. įvykdytas nusikalstamas veikas, sankcijos nenumato laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių, paskyrė nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir 261 str. sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti išimtiniai atvejai, kai teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę negu nustatyta įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Šiuo atveju nėra nustatytos minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių taikymo sąlygos E. M. atžvilgiu, be to, šito neprašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.