Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, turtintis leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį – 9 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir laikyta, kad neatliktoji bausmė yra 7 MGL dydžio bauda, bauda priverstinai išieškota 2013 m. birželio 25 d.; 3) Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų; 4) Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 val. visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, visiško sudėjimo būdu, nustatyta 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 210 valandų visuomenės labui, dirbant po 30 valandų per mėnesį; 5) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį, iš viso išdirbant 270 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį, iš viso išdirbant 180 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų viešųjų darbų per mėnesį, iš viso išdirbant 240 valandų visuomenės labui; 6) Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies, 2 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2017 m. gruodžio 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

D. S. 2018 m. liepos 16 d., apie 3.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai Ž. S. sėdint ant lovos, rankų kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas ir taip mušdamas kartu gyvenantį šeimos narį - sugyventinę Ž. S. sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, D. S. 2018 m. rugsėjo 11 d., apie 00.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai Ž. S. gulint lovoje, rankų kumščiais sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniajame skruoste, kraujosruvas po dešines akies obuolio jungtine, apatinėje lūpoje, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairio dilbio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, nosies sumušimą, dešinio skruosto sumušimą, tai yra tokiu būdu mušdamas kartu gyvenantį šeimos narį - sugyventinę Ž. S. sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Išvada dėl D. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., 00.58 val. Ž. S. nustatytas 1,98 % promilių girtumas (b. l. 53).

2018 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta Pikulo g. 30, Kaune (b. l. 55–60).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 11229 nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., 2.56 val. D. S. nustatytas 3,15 % promilių girtumas (b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo Ž. S. 2018 m. liepos 16 d. ir dėl nežymaus Ž. S. sveikatos sutrikdymo 2018 m. rugsėjo 11 d. pasitvirtino. Kaltinamasis D. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, ir norėjo taip veikti. Savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė Ž. S. fizinį skausmą (2018 m. liepos 16 d. įvykis) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. S. sveikatą (2018 m. rugsėjo 11 d. įvykis). Pažymėtina, kad žodinis konfliktas prasidėjo abejiems jo dalyviams būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, kaltinamajam priekaištaujant nukentėjusiajai dėl neištikimybės. Nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir jai padaryti sužalojimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai siejami su kaltinamojo veiksmais.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo Ž. S., pasitvirtino.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

Prokuroras kaltinamajam siūlė už padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti 1/3 ir jos vykdymą atidėti.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilių girtumas (b. l. 146)) ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, abi veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis 7 kartus teistas, iš jų – 5 kartus už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą pačią Ž. S. (b. l. 109–129), nusikalto neišnykus teistumui pagal 2017 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, baustas administracine tvarka (b. l. 105–108), Respublikiniame priklausomybės ligų centre lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (b. l. 141), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 138).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, D. S. parinktina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kaltinamasis teistas, nusikalto neišnykus teistumui pagal 2017 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, taigi, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnis), todėl teismas D. S. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarė, visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, smurtavo prieš tą patį asmenį, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. už 2018 m. liepos 16 d. nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje D. S. skiriama 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o už 2018 m. rugsėjo 11 d. padarytą nusikaltimą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytomis taisyklėmis jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo pridedant dalį švelnesnės 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 (šešis) mėnesius, skiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bendrinant bausmes, toks iš dalies pridedamų laisvės atėmimo bausmių dydis parenkamas atsižvelgiant į nusikaltimų kartotinumą sąlyginai trumpais laikotarpiais, jų padarymo būdą ir aplinkybes, veikų daugetą, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. S. laikinajame sulaikyme byloje išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., 2.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 12 d., 16.35 val. (b. l. 142, 147), tai yra dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo D. S., nors jau ir teisto realia laisvės atėmimo bausme, atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

Kaltinamasis D. S. pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, nuoširdžiai gailisi, ir tai yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, turi pastovią gyvenamąją vietą, kaip pats nurodė, neoficialiai dirba, išlaiko save ir sugyventinę, kuri teismo posėdžio metu tai patvirtinto ir prašė neskirti realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. S., pagal ankstesnį nuosprendį dalyvavo ir sėkmingai baigė smurtinį elgesį keičiančios programos kursus, teisiamojo posėdžio metu išsakė motyvaciją keistis, taigi, siekia integracijos į visuomenę.

Vertinant nusikalstamos veikos padarymo priežastis pažymėtina, kad abu tarpusavio konfliktai su nukentėjusiąja susiklostė nepalankiomis aplinkybėmis, kilo dėl asmeninių priežasčių, susijusių su kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiais. Pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji abiejų įvykiu metu buvo neblaivi, o dėl 2018 m. liepos 16 d. pranešimo atsisakė kreiptis į teismo medicinos specialistus sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Nukentėjusioji byloje jokio civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Itin svarbu pažymėti, kad po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias jis buvo nuteistas 2017 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kaltinamasis sąlyginai ilgą laiką laikėsi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėjo įstatymų, nedarė naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprino savo socialinius ryšius, dirbo, todėl galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu įrodė, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, todėl pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labai neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija.

Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo neišnykę teistumai ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant didesnį 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teismų praktikoje nedraudžiama baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti ilgesnį šio baudžiamosios teisės instituto taikymo terminą nei paskirtos konkrečios laisvės atėmimo bausmės dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015, 25-399-697/2015). Be to, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme paprastai mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kas šiuo atveju prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis kaltinamajam D. S. skirtini įpareigojimai pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 28), paliktinas saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 16 d. veika), skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. rugsėjo 11 d. veika), skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. S.:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

- per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., 2.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 12 d., 16.35 val., tai yra dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (b. l. 28), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.