Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. Č. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu S. Č. (S. Č. ) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d., 140 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal LR BK 129 str. 1 d. – 11 m.;

pagal LR BK 140 str. 1 d. – 6 mėn.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 m., ją atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis S. Č. pripažintas kaltu dėl J. J. nužudymo ir O. R. sveikatos nežymaus sutrikdymo.

Nuteistasis S. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi nuteistojo S. Č. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė motyvuodamas, kad apskundimo terminas praleistas be svarbių priežasčių. Teismas nurodė S. Č. motyvą, jog po nuosprendžio paskelbimo jį buvo apėmusi depresija ir dėl to jis negalėjo laiku paduoti apeliacinio skundo, esant neįtikinamą ir išgalvotą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad jis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) Sveikatos priežiūros tarnybą dėl savo sveikatos būklės nesikreipė. Be to, po nuosprendžio paskelbimo iki jo apskundimo apeliacine tvarka termino pabaigos praėjo gana ilgas laiko tarpas – 35 dienos.

Nuteistasis S. Č. skundu prašo panaikinti nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo tą patį motyvą, jog nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminą praleido dėl depresijos, dėl to užtruko apeliacinio skundo surašymas. Be to, nuteistasis nurodo, kad į teismo posėdį, kuriame svarstytas jo prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą, jis pats nebuvo iškviestas, jį atstovavo tik advokatas, nors teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusysis ir jo advokatė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo S. Č. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 314 str. 1 d. nuostatos numato, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per LR BPK 313 str. nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių duomenų apie objektyvias priežastis, kliudžiusias S. Č. paduoti apeliacinį skundą nuo nuosprendžio nuorašo gavimo 2006 m. balandžio 20 d. (t. 3 b. l. 49) iki 2006 m. gegužės 10 d., kai baigėsi apeliacinio skundo padavimo terminas.

S. Č. aiškinimas, jog nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminą praleido todėl, kad buvo depresijos būsenos, nepripažįstamas svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes byloje nėra jokių jo teiginį patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto (t. 3 b. l. 59) ir Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medicininio pažymėjimo (t. 3 b. l. 61) matyti, jog jokių nusiskundimų S. Č. neturėjo ir į medikus nesikreipė. Dėl to apeliacinio skundo surašymo ,,užtrukimas“ (kaip tai įvardija nuteistasis savo skunde) priklausė tik nuo paties S. Č. valios.

Skundui surašyti nuteistasis turėjo teisę pasinaudoti gynėjo paslaugomis. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio ir formos bei to, kad skundas surašytas ne ranka, o naudojant techninę priemonę, nuteistajam buvo suteikta advokato pagalba. Beje, iš skundo surašymo datos matyti, jog jis surašytas, jau praleidus skundo padavimo terminą. Be to, jis išsiųstas registruotu laišku ne iš Lukiškių TI-K, bet iš Kėdainių miesto. Tai irgi neduoda pagrindo galvoti apie pavėluoto skundo surašymo bei jo padavimo svarbią priežastį.

Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas be svarbios priežasties. Atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo nuomone, nagrinėjant jo prašymą dėl apskundimo termino atnaujinimo, jis turėjo būti iškviestas į teismo posėdį, nes jame dalyvavo nukentėjusysis.

Toks skundo motyvas nepagrįstas.

LR BPK 314 str. 2 d. nuostatos numato, jog į teismo posėdį gali būti šaukiamas prašantis atnaujinti terminą asmuo paaiškinimams duoti. Tai reiškia, kad apeliantui raštu nepareiškus tokio pageidavimo, teismas pats sprendžia, ar jį kviesti į posėdį, ar byloje pakanka medžiagos prašymą nagrinėti be jo. Tokio pageidavimo S. Č. nepareiškė. Šiuo atveju jo teisės nebuvo pažeistos, nes teismo posėdyje dalyvavo gynėjas.

Nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių dalyvavimas tokiame posėdyje taip pat yra laisvanoriškas. Suimto nuteistojo pristatymas į teismą su šia aplinkybe nesiejamas.

Beje, iš bylos medžiagos matyti, jog teismas pats ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti apelianto prašyme atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą išdėstyto motyvo pagrįstumą, kompetentingas institucijas užklausdamas apie nuteistojo sveikatos būklę po nuosprendžio paskelbimo. Tai rodo, kad teismas S. Č. prašymą išnagrinėjo ne formaliai, bet aiškinosi, ar nebuvo svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti apeliacinį skundą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas skundžia nuosprendį manydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminį LR BPK pažeidimą. Tai yra vienas iš nuosprendžio apskundimo kasacine tvarka pagrindų. Tai reiškia, jog S. Č. turi galimybę apskundimo kasacine tvarka pagrindais, numatytais LR BPK 369 straipsnyje, nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jeigu kasacinį skundą paduos iki 2006 m. liepos 19 dienos. Taigi, nuteistojo teisės nepažeistos, jis turi galimybę įstatymo numatytais pagrindais prašyti peržiūrėti įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.