Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tez Tour“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-271 ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2007 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10-245. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 m. balandžio 28 d. R. R. sudarė su UAB „Tez Tour“ turizmo paslaugų teikimo sutartį dėl jo, S., E. ir D. R. (toliau – vartotojai) poilsinės kelionės į Ispaniją (Barseloną) 2007 metų birželio mėnesio 1–8 dienomis. Kilus nepasitenkinimui dėl atidėto skrydžio, viešbučio teikiamų paslaugų kokybės, pagalbos ir paramos nesuteikimo, vartotojai 2007 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Tarnybą, kuri 2007 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 10-245, kuriuo iš dalies patenkino vartotojų prašyme išdėstytus reikalavimus atlyginti patirtus nuostolius ir rekomendavo UAB „Tez Tour“ iki 2007 m. lapkričio 23 d. grąžinti vartotojams už telefono skambučius 16,20 Lt ir ne mažiau kaip 30% už kelionę sumokėtų pinigų. Tarnybos nutarimas buvo priimtas neanalizuojant tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Nutarime nėra pateikta įrodymų vertinimo, apsiribota tik formaliu faktinių aplinkybių ir teisės normų citavimu. Nutarime nėra nurodyta, kokiu pagrindu reikalaujama vartotojams grąžinti už telefono skambučius 16,20 Lt ir ne mažiau kaip 30% už kelionę sumokėtų pinigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 2 dalį turistinę kelionę sudaro teikiamų turizmo paslaugų paketas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsipareigojo suteikti vartotojams vežimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Todėl Tarnyba savo nutarime nurodydama, jog vartotojams buvo netinkamai suteikta apgyvendinimo ir maitinimo paslauga (vežimo paslauga buvo suteikta tinkamai), visiškai nepagrįstai rekomenduoja grąžinti 30% už visą kelionę sumokėtų pinigų. Pareiškėjas, nesutikdamas su aukščiau nurodytu Tarnybos nutarimu, padavė skundą Komisijai. Tačiau Komisija 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 2007/04-4R-271 nepagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Komisijos sprendime nepagrįstai nurodoma, jog „skundžiamas nutarimas neįgijo jokios įpareigojančios galios pareiškėjui, galinčios įtakoti (sukurti ar pakeisti) jo teisinį statusą taip, kaip jį gali įtakoti individualus administracinis aktas – sprendimas“. Pareiškėjo nuomone, Komisija neteisingai vertina Tarnybos nutarimo teisinę galią. Už nutarimo rezoliucinėje dalyje suformuluotų rekomendacinių nurodymų nesilaikymą pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija – viešas paskelbimas apie tai Tarnybos interneto tinklalapyje. Tokia sankcija gali sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, neigiamą visuomenės vertinimą, klientų abejojimą pareiškėjo patikimumu ir pan. Komisija, priimdama sprendimą, atsiribojo nuo objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir neanalizavo Tarnybos veiksmų teisėtumo.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Tez Tour“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju Tarnybos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 8 dalis). Teismas taip pat neatsižvelgė į kelionių organizatoriaus teikiamų paslaugų specifika (Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, teigdamas, kad Tarnybos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio aktas ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, neteisingai vertina tokio nutarimo reikšmę. Už nutarimo rezoliucinėje dalyje suformuluotų rekomendacinių nurodymų nesilaikymą pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma sankcija – viešas paskelbimas apie tai Tarnybos interneto tinklalapyje. Tarnybos nutarimo, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, paskelbimas interneto tinklalapyje sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos 2007 m. spalio 24 d. posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, jog vartotojams atvykus į viešbutį, pastarieji viešbučio kambariuose yra apgyvendinami viešbučio administracijos nuožiūra (tokia informacija vartotojams buvo suteikta įteikiant katalogą, skyrelyje „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“/“Apgyvendinimas“). Vartotojams pareiškus reikalavimą perkelti juos į kitą kambarį, pareiškėjo atstovai ėmėsi visų būtinų priemonių ir sprendė šią problemą kartu su viešbučio administracija. Buvo pasiūlyta pakeisti turistų kambarį į kitą, su vaizdu į vidinį kiemą. Joks kitas vartotojų pageidavimus atitinkantis kambarys negalėjo būti pasiūlytas atsižvelgiant į tai, kad kelionė vyko birželio 1-8 dienomis, kai buvo sezono įkarštis. Informacija apie maitinimo valandas teikiama tiek viešbučio registratūroje, tiek nurodoma informaciniuose blankuose viešbučio kambaryje. Šioje informacijoje yra nurodyta, kad nuo 22 val. teikiama vėlyvoji vakarienė. Jokių kitų įrodymų nebuvo įmanoma pateikti dėl objektyvių, nuo kelionės organizatoriaus nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas, vykdydamas Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pareigas, kataloge ir internetiniame puslapyje www.teztour.lt nurodė, kad viešbutis „Cambrilis Princess“ yra 4 aukštų, 400 standartinių kambarių, dalis kambarių su vaizdu į jūrą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vartotojams vežimo paslauga buvo suteikta tinkamai. Tai Tarnybos posėdyje vartotojai pripažino. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai reikalaujama, kad pareiškėjas grąžintų vartotojams 30% nuo visos kelionės kainos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas savo sprendime padarytas išvadas nepagrįstai sieja su šalių galimybe kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.