Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-166/2015

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00487-2014-3

2015 m. rugsėjo 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str.2 d. ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str.2 d. ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. J. ir R. J., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir D. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su A. J. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

2014-08-03 laikotarpyje tarp 19.00 ir 20.00 val., V. B. veikdamas bendrai su A. J., svetimo turto pagrobimo tikslu, atėjo prie R. P. priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., užlipę ant sandėlio stogo, abu pro langą įsibrovė į sandėlio vidų, kur sulaužė ir sudėjo į maišą sandėlyje sukrautus R. P. priklausančius 30 kg žalvarinių vamzdžių 359,1 Eur (1239,9 Lt) vertės, tačiau pradėtos nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes išgirdę už sienos dirbančių darbininkų balsus, bijodami būti užkluptais įvykio vietoje, palikę sandėlyje išsinešimui paruoštus 30 kg žalvarinių vamzdžių, pabėgo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką 2014-08-05 apie 06.30 val., V. B., veikdamas bendrai su D. S., tikslu pavogti 2014-08-03 paruoštus išsinešimui 30 kg žalvarinių vamzdžių, atėjo prie R. P. priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., užlipę ant sandėlio stogo, abu pro langą įsibrovė į sandėlio vidų, ištraukė iš sandėlio ir padėjo ant stogo maišą su jame esančiais 30 kg žalvarinių vamzdžių, tačiau pradėtos nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti nepažįstamų asmenų, todėl palikę ant stogo maišą su žalvariniais vamzdžiais, pabėgo.

Tokiu būdu V. B. ir D. S. pasikėsino pagrobti svetimą R. P. priklausantį turtą 359,1 Eur (1239,9 Lt) vertės.

Tokiais savo veiksmais V. B. ir D. S. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. B. gynėja prašė nuteistojo V. B. skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. S. ir V. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistieji D. S. ir V. B. apeliaciniuose skunduose, neginčija kaltės jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Nors nuteistieji ir ginčija jiems paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirtos bausmės yra teisingos, todėl jų keisti ir švelninti nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam D. S. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis.

D. S. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė D. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Svarstant klausimą dėl bausmės rūšies nustatymo negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis D. S. praeityje teistas, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, šiuo metu laisvės atėmimo bausme nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje, yra baustas administracine tvarka, nedirba, be to nuteistasis VšĮ Trakų PsSP centro stebimų ligonių grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis D. S. pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Be to, paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas buvo sumažinta trečdaliu, todėl dar labiau jos mažinti ar keisti į kitą bausmės rūšį, aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad D. S. ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimus buvo pritaikytos BK 92 str. 1 d. nuostatos ir bausmės vykdymas, paskyrus auklėjimo poveikio priemones, buvo atidėtas, tačiau tokio pobūdžio bausmės nepadarė apelianto elgesiui teigiamos įtakos ir jis toliau darė iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantas žada daugiau nebenusikalsti, nukentėjusiojo atsiprašė ir vertina teigiamai, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės, bei tos, kad nukentėjusysis nuteistajam pretenzijų neturėjo, civilinio ieškinio nėra, žala nebuvo padaryta, o daiktai, kurie buvo pasikėsinti pavogti – grąžinti nukentėjusiajam, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimą ar sumažinimą šiuo pagrindu.

Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentų

Skirdamas bausmę už V. B. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – V. B. pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad V. B. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme kitoje baudžiamojoje byloje, nedirba, baustas administracine tvarka, VšĮ Trakų PsSP centro stebimų ligonių grupei nepriklauso, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Išdėstytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis V. B. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta. Be to, paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas buvo sumažinta trečdaliu, todėl dar labiau jos mažinti aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad V. B. ankstesniais nuosprendžiais už nusikaltimus buvo pritaikytos BK 92 str. 1 d. nuostatos ir bausmės vykdymas, paskyrus auklėjimo poveikio priemones, buvo atidėtas, taip pat buvo paskirta arešto bausmė, tačiau tokio pobūdžio bausmės nepadarė apelianto elgesiui teigiamos įtakos ir jis toliau darė naujus nusikaltimus. Tuo tarpu teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino iš karto, parodymų teisme nekeitė, kad yra jauno amžiaus, padarytas klaidas suprato, nuoširdžiai gailisi ir tai vertina teigiamai, tačiau pastebi, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, o apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad teisėjų kolegija atsižvelgia ir į visos visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje. Šiuo atveju nuteistieji daro nusikalstamas veikas, jos susijusios su svetimo turto pagrobimu, tad ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų D. S. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.