Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo R. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas. D. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas.

Privataus kaltintojo D. Ž. civilinis ieškinys priteisti iš R. K. 307 Eur turtinės ir 6000 Eur neturtinės žalos, atmestas. Privataus kaltintojo R. K. civilinis ieškinys priteisti iš D. Ž. 189,06 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atmestas, neįrodžius, kad R. K. ir D. Ž. dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Privačių kaltintojų D. Ž. ir R. K. patirtos proceso išlaidos, advokatų atstovavimo išlaidos paliktos nepaskirstytomis ir neatlygintos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuosprendžiu išteisintas dėl privataus kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sukėlus D. Ž. fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, kad jis 2013 m. lapkričio 16 d. D. Ž. atėjus į (duomenys neskelbtini), esantį namą lankyti savo dukters M. Ž., apie 12.20 val. išeinant iš namo ir būnant namo koridoriuje, namo šeimininkė O. F. išprovokavo konfliktą, jį plūdo necenzūriniais žodžiais ir stumdė, be to, paleido į jį savo aulinį batą, tame pačiame name gyvenantis R. K. jį užpuolė su beisbolo lazda, pasitraukus iš namo į laiptų aikštelę, šioje aikštelėje tyčia sudavė jam apie 5 smūgius beisbolo lazda į įvairias kūno dalis, padarydamas poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, krūtinės sumušimą. Tą pačią dieną jis kreipėsi į LSMUL VšĮ Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyrių, kur buvo nustatyta diagnozė: veido sumušimas. Dėl R. K. sumušimo juto didelį skausmą, buvo pablogėjęs regėjimas, dėl to jis tą pačią dieną kreipėsi į LSMUL VšĮ Kauno klinikų Akių traumų punktą, kur gydytojai traumatologai nustatė diagnozę: kairės akies obuolio sumušimas, hematoma kairės akies apatiniame voke. Dėl krūtinės sumušimo juto stiprius skausmus judant, todėl 2013 m. lapkričio 18 d. jis kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ filialą „(duomenys neskelbtini)“ polikliniką, kur buvo nustatytas krūtinės dešinės pusės sumušimas, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, veido sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. Kadangi dėl sumušimo negalėjo dirbti 12 dienų, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl patyrė turtinių praradimų, t.y. Sodros išmokos dėl ligos ir nedarbingumo buvo mažesnės nei vidutinis mėnesio atlyginimas. Jei būtų dirbęs visą mėnesį, būtų gavęs darbo užmokestį, artimą vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui. Negautų pajamų dydis sudaro 307 Eur. Tuo R. K. padaręs turtinę, fizinę ir moralinę žalą. D. Ž. nuosprendžiu išteisintas dėl privataus kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, kuriame jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. lapkričio 16 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtais savo veiksmais, tiesiogine tyčia sudavė vieną smūgį R. K. į dešinę veido pusę, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtais savo veiksmais, tiesiogine tyčia, jam ginant nuo neteisėto D. Ž. fizinio smurto savo seserį V. K., D. Ž. sugriebus R. K. už abiejų rankų, suplėšė R. K. marškinėlius (4,34 Eur) vertės, po to D. Ž. atbula ranka sudavus R. K. vieną smūgį į veido dešinę pusę, ir nuo suduoto smūgio R. K. į galvos sritį, nukritus R. K. akiniams (76,17 Eur vertės) ant grindų, juos nepataisomai sugadino, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje. Paduodamas Jonavos rajono apylinkės teismui 2015 m. gegužės 20 d. privataus kaltinimo skundą apie nebūtą ir išgalvotą 2013 m. lapkričio 16 d. nusikaltimą, ir Jonavos rajono apylinkės teisme nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. birželio 12 d. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-722/2015 viešai paskleidęs apie R. K. tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją, kad 2013 m. lapkričio 16 d. minėto konflikto metu R. K. sumušė D. Ž. ne mažiau 5 smūgiais beisbolo lazda ir grasino nušauti D. Ž., t.y. R. K. apšmeižė, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri R. K. pažemino ir paniekino, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio l dalyje.Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikaltimo, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriuo buvo kaltinamas R. K., konstatavo, kad byloje kilusių abejonių ir prielaidų, kad R. K. sudavė D. Ž. smūgius beisbolo lazda ir tuo nežymiai sutrikdė jo sveikatą, pašalinti nebėra objektyvių galimybių, ir jos vertintinos kaltinamojo R. K. naudai. Todėl kaltinamasis R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Jonavos rajono apylinkės teismas dėl kaltinimo pareikšto D. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad nesant surinktų ir pateiktų įrodymų pagrindžiančių D. Ž. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nesant D. Ž. tiesioginės tyčios suplėšyti R. K. marškinėlius ir nepataisomai sugadinti nukritusius akinius, D. Ž. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas, nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad R. K. į teismą kreipėsi priešpriešiniu kaltinimu D. Ž., todėl teismas padarė išvadą, kad kaltinimas šioje dalyje kilęs dėl nesutarimų su D. Ž., atsakant į jo pateiktą kaltinimą. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. K. nurodytas aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo R. K. ir D. Ž. tyčios sukelti R. K. fizinį skausmą, D. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išteisintas nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl D. Ž. pareikšto privataus kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas konstatavo, kad privatus kaltintojas R. K. neįrodė, jog kaltinamasis D. Ž. tyčia paskleidė apie R. K. tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją ir tuo jį apšmeižė, pažemino ir paniekino, todėl D. Ž. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 1 dalies 1 punktą).Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašė pakeisti dalyje Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 lapkričio 7 d. nuosprendį dėl D. Ž. išteisinimo, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo; pakeisti nuosprendį dalyje dėl D. Ž., išteisinimo ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 metams 2 mėnesiams laisvės apribojimo; pakeisti nuosprendį dalyje dėl D. Ž. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 2 metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinti paskirtas bausmes, galutinę bausmę paskirti 2 (du) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant 2 metus nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti su (duomenys neskelbtini), gyvenančiais asmenimis; įpareigojant D. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. jei tai nesusiję su darbu, atlyginti D. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš D. Ž., priteisti 189,06 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus šešis centus) turtinės žalos ir 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir visas D. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas - tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijose.Skunde teigiama, kad visuose teismuose, be išimties, ir šioje byloje, akivaizdžiai D. K. ir jo artimiesiems duodant parodymus, buvo daromas D. Ž. gynybos psichologinis spaudimas, turint tikslą išmušti mus iš vėžių duodant parodymus, kad vėliau juos būtų galima vertinti nenuosekliais, nepatikimais, sutartiniais ir kt. Skunde nurodoma, kad fizinis skausmas R. K. buvo sukeltas suduodant D. Ž. tyčinį smūgį į dešinę veido pusę ir sugriebus, suplėšant vasarinius marškinėlius, kas apeliantui atrodo akivaizdu, nepaneigta ir konstatuota specialistų. Skunde nurodoma, kad triukšmo metu, liudytojai galėjo ir negirdėti skausmo apraiškų, pagaliau liudytojams nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme šioje byloje net nebuvo užduotas klausimas - ar jie girdėjo jo dejones, šauksmus dėl sukelto fizinio skausmo. R. K. skunde rašo, kad pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).Dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, R. K. skunde nurodo, kad byloje yra ne tik pateikti įrodymai - suplėšyti marškinėliai ir sugadinti akiniai, tačiau buvo atlikta ir ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog marškinėliai suplėšyti tempimo būdu, o akiniai yra mechaniškai deformuoti. R. K. nuomone, teismo išvados dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį prieštarauja surinktai bylos medžiagai.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė teisėtą ir teisingą išvada, jog nėra įrodymų, jog R. K. grasino D. Ž. ginklu ar jį sumušiau beisbolo lazda, kurios niekada gyvenime neturėjo. Tai reiškia, jog D. Ž., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurios metu nukentėjo apeliantas, tyčia paskleidė apie jį melagingą informaciją teisėsaugos institucijoms. Todėl R. K. skunde daro išvadą, jog D. Ž. tyčia padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnyje, todėl pripažintinas kaltu ir baustinas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto D. K. gynėja advokatė Laima Razvickienė teisėjų kolegijai išreiškė prašymą BPK 316 straipsnio tvarka leisti atsiimti apeliacinį skundą. Advokatė nurodė, kad pasitarusi su R. K. nusprendė prašyti kolegijos leisti atsiimti apeliacinį skundą, todėl kad apeliacinis skundas buvo surašytas praeitų metų lapkričio 25 d., pateiktas Jonavos apylinkės teisme lapkričio 28 d., dar nežinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016 buvo paskelbta lapkričio 29 dieną. Šia nutartimi buvo atmesti, tiek privataus kaltintojo R. K. močiutės O. F., tiek nuteistojo D. Ž. kasaciniai skundai ir paliktas galioti 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendis dėl 2013 m. lapkričio 16 d. padarytos veikos, kurios metu buvo sunkiai sužalota R. K. močiutė. Advokatė nurodė, kad kasacinio teismo nutartis R. K. šeimai palanki, todėl jie nenori daugiau bylinėtis, nori užbaigti ir nutraukti šį procesą. Išteisintasis R. K. visiškai palaikė gynėjos išsakytą poziciją ir prašė atsiimti apeliacinį skundą, palikti nenagrinėtą ir procesą nutraukti. Išteisintasis D. Ž. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė, R. K. ir jo gynėjos prašymui dėl apeliacinio skundo atšaukimo neprieštaravo. Nuteistojo R. K. prašymas tenkinamas, apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas. Baudžiamojo proceso įstatymo 316 straipsnio 1 dalis numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Iš minėtų normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat negali jo atmesti. Išteisintasis R. K. savo apeliacinį skundą atšaukė laikydamasis Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, proceso dalyviai tokiam prašymui neprieštaravo, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis BPK normomis, palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

išteisintojo R. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.