- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1887-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26277-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- N. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. P. 1 402,85 Eur skolą, 1 911,66 Eur palūkanas, 227,29 Eur delspinigius, 348,51 Eur palūkanų delspinigius, 103,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026030-GV – 21,9 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (1 402,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. kovo 27 d. atsakovė su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026030-GV, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei suteikė kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, tačiau įsipareigojimų neįvykdė; AB „Swedbank“ sutartį nutraukė. 2009 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 09-20-54, pagal kurią AB ,,Swedbank“ perleido ieškovei UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą.
2. Atsakovė N. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovės N. P. 1 402,85 Eur skolą, 1 458,67 Eur palūkanas, 163,48 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 025,00 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 21,90 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (1 402,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 67,50 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė iš 2009 m. kovo 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 09-026030-GV kylančios prievolės grąžinti kreditą, todėl reikalavimą dėl negrąžintos 1 402,85 Eur kredito sumos priteisimo tenkino. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė (vartotoja) sutiko su kompensacinę funkciją atliekančiomis palūkanomis bei nepateikė teismui prieštaravimų, teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 1 383,18 Eur (1 283,29 Eur + 99,89 Eur (ieškovui perleista palūkanų suma)) dydžio palūkanas, susidariusias iki kredito sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino (2014 m. kovo 22 d.). Taip pat įvertinęs ieškovo veiklos pobūdį, patirtį, aplinkybę, kad reikalavimo teisė į atsakovę pagal kredito sutartį ieškovei perleista 2009 metais, teismas padarė išvadą, jog ieškovės uždelstas kreiptis į teismą su ieškiniu daugiau nei vienerių metų laiko tarpas yra nepagrįstai ilgas ir neprotingas, todėl sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų sumą, susidariusią po kredito grąžinimo termino, nuo 528,42 Eur iki 75,49 Eur (1 811,71 Eur/48 mėn. x 2 mėn.). Priteisdamas mažesnes palūkanas, teismas atitinkamai nuo jų perskaičiavo delspinigius – 262,56 Eur ((1383,18 Eur + 75,49 Eur) x 0,1 proc. x 180 d.), taip pat įvertinęs ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslą, reikalavimo perleidimo momentą (2009 m.), sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą iki 163,48 Eur ((262,56 Eur + 227,29 Eur)/180 d. x 60 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 452,99 Eur palūkanų ir 348,51 Eur palūkanų delspinigių; 2) papildomai iš atsakovės priteisti 452,99 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovės 348,51 Eur palūkanų delspinigių, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
4.1. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apeliantė pabrėžė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas. Apeliantės manymu, Vartojimo kredito sutartyje numatytos 21,9 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismo sprendimo dalis, kuria nepriteistos 452,99 Eur palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas. 17,58 proc. metinė kredito grąžinimo norma per metus - yra daug mažesnis dydis už numatytąjį Vartojimo kredito įstatyme, todėl nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumą, apeliantės nuomone, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Taip pat mano, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iš atsakovo priteistinas palūkanas. Atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė atliko ikiteisminius skolos išieškojimo veiksmus, neregistruotu paštu siuntė pranešimus dėl įsiskolinimo, skambino telefonu, siuntė SMS žinutes ir kt., todėl teigia, jog pagrindo mažinti palūkanas nėra.
4.2. Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje numatyti 0,1 proc. dydžio palūkanų delspinigiai už pradelstas palūkanas, ieškovės reikalavimas dėl 348,51 Eur palūkanų delspinigių yra pagrįstas ir teisėtas.
4. Atsakovė N. P. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009 m. kovo 27 d. atsakovė N. P. su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026030-GV, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 402,85 Eur (4 843,76 Lt) kreditas. Sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma 21,90 proc.; metinė kredito grąžinimo norma 25,26 proc.; delspinigių dydis 0,10 proc.; galutinis kredito grąžinimo terminas 2014 m. kovo 22 d. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, AB „Swedbank“ 2009 m. liepos 13 d. pranešimu Nr. SR-25860 informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-07-26, bankas vienašališkai nuo 2009-07-27 nutrauks 2009-03-27 sudarytą Kredito sutartį. 2009 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 bei 2009-07-27 Bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 prie 2009-05-21 Reikalavimo perleidimo sutarties, AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ reikalavimus į skolininkę N. P. pagal 2009-03-27 Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026030-GV. Naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas iš atsakovės priteisti pagal 2009-03-27 Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-026030-GV susidariusį įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 452,99 Eur palūkanų ir 348,51 Eur palūkanų delspinigių, pateikė apeliacinį skundą.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. (...) Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 taip pat išaiškinta, jog tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.
10. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos (...). Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (Sutarties 5.1 punktas). Taigi, šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Be to, paminėta sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovei negrąžinus kredito iki galutinio grąžinimo termino, pareiga (prievolė) mokėti pelno palūkanas išliko.
11. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės uždelstą kreipimąsi į teismą daugiau nei vienerių metų laiko tarpą (po kredito grąžinimo termino pasibaigimo) pripažinęs nepagrįstai ilgu ir neprotingu, bei įvertinęs ieškovės veiklos specifiką ir patirtį, sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų sumą, susidariusią po kredito grąžinimo termino. Tokio mažinimo teisiniu pagrindu skundžiamame teismo sprendime nurodyta CK 6.73 straipsnio 2 dalis, reglametuojanti teismo teisę mažinti netesybas, kai jos yra aiškiai per didelės. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.233, 6.228 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliantės pozicija. Taip pat pažymėtina, kad tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio/priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Šiuo atveju, atsakovė jokių prieštaravimų nepateikė, o teismas byloje aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas pripažinti nesąžiningomis, nenustatė. Tuo tarpu aplinkybė, kad kreditorius nepakankamai greitai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, negali būti pripažinta kriterijumi, dėl kurio galėtų būti mažinamas priteistinų pelno palūkanų dydis.
12. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teosės normas, ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 452,99 Eur palūkanas, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, skundžiamo sprendimo dalis keistina, padidinant iš atsakovės ieškovei priteistų palūkanų sumą iki 1911,66 Eur (t.y. papildomai priteisiant 452,99 Eur palūkanų).
13. Atitinkamai keistina ir teismo sprendimo dalis, kuria dėl mažesnės priteistų palūkanų sumos, perskaičiuoti delspinigiai. Tačiau kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliantė prašo priteisti iš atskaovo 348,51 Eur palūkanų delspinigių. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu dalį ieškovės prašomų priteisti palūkanų delspinigių, t.y. 87,52 Eur, pirmosios instancijos teismas priteisė, todėl apeliantė nepagrįstai pakartotinai prašo priteisti visą ieškinyje reikalaujamą palūkanų delspinigių sumą. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus dėl palūkanų sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 3 dalimi bei teismų praktika, turėjo teisę mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, apeliacinis skundas dėl palūkanų delspinigių tenkinamas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant priteistų delspinigių sumą iki 191,93 Eur (227,29 Eur +348,51 Eur)/180 d. x 60 d.), t.y. papildomai priteisiant iš atsakovės ieškovei 28,45 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Iš dalies patenkinus ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), t.y. iš atsakovės ieškovei papildomai priteistina 11 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinas 11 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) iš atsakovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 402,85 Eur skolą, 1 911,66 Eur palūkanas, 191,93 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (3 506,44 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) iš atsakovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,90 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (1 402,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 3 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo dienos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) iš atsakovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 78,50 Eur žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) 24,00 Eur žyminio mokesčio permoką“.
Priteisti iš ieškovui UAB „Gelvora“ (į.k. 125164834) iš atsakovės N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.