- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-781-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02440-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. M. dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, prašydamas sumažinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10495-650/2013 priteisto iš atsakovo A. S. nepilnamečiams vaikams A. S. ir L. S. išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. S. nepilnamečių vaikų A. S. ir L. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti atsakovę I. M. vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. M. dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo paliko nenagrinėtu, priteisė iš ieškovo A. S. valstybei 123,33 Eur bylinėjimo išlaidų už atstovavimą.
Teismas vertino, kad vienai iš bylos šalių ir/ar jos atstovui (kurio ieškovas neturi) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas turi teisę taikyti Civilinio proceso kodekso 246 str., kuris reglamentuoja procesines šalies neatvykimo į posėdį pasekmes. Kadangi ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį.
1. Šiaulių apylinkės teismo laiškas adresuotas A. S. buvo pristatytas 2015 m. balandžio 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovo buvusi draugė B. J.. Minėtu adresu 2015 m. kovo mėnesį ieškovas buvo apsistojęs, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena. B. J. pamačiusi, jog registruotas laiškas skirtas ieškovui, pasirašė ir jį priėmė, tačiau B. J. apie gautą laišką ieškovui pranešti neturėjo galimybės, kadangi ieškovas buvo išvykęs už Lietuvos ribų. Šiuo metu ieškovas dirba E. Č. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodo, kad 2015-05-14 Šiaulių apylinkės teismo posėdyje nebūtų galėjęs dalyvauti, kadangi minėtą dieną buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė I. M. pateiktu atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirtąjį skundą.
1. Ieškovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, negauta duomenų, kad ieškovas neatvyko dėl svarbių priežasčių.
2. Byloje reikalavimus pareiškė ieškovas A. S., kuris ant savo procesinių dokumentų pats buvo nurodęs faktinį gyvenamosios vietos adresą, t.y. (duomenys neskelbtini), kito adreso jis nenurodė, tad jei buvo pasikeitusi jo faktinė gyvenamoji vieta, tuomet ieškovas privalėjo informuoti teismą arba domėtis teisme proceso eiga, o jei neinformavo ir nesidomėjo, tuomet sąmoningai prisėmė iš to galinčias kilti neigiamas pasekmes. Ieškovo komandiruotė į kitą šalį buvo laikotarpiu nuo 2015-05-13 iki 2015-05-16, iki to laiko jis turėjo visas galimybes atvykti į teismą, paskambinti bei susižinoti kada numatytas procesas ir negalint jame dalyvauti pateikti prašymą paskirti kitą posėdžio datą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria teismas ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. M. dėl išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo paliko nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas neatvyko į 2015 m. gegužės 14 d. parengiamąjį teismo posėdį, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
CPK 296 straipsnis numato ieškinio palikimo nenagrinėtinu pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiais nuo 2015-04-27 iki 2015-01-01 ir nuo 2015-05-13 iki 2015-05-16 buvo komandiruotėse. Ieškovas objektyviai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui, kadangi jam laiku nebuvo perduotas laiškas su teismo nutartimi.
Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme.
Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus konstatuoja, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.). Panaikinus teismo nutartį ir nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.