- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-128-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Ernestas Rimšelis, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- M. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus, ir vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmės laisvės atėmimas trejiems metams. Pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir BK 105 straipsnio 2, 3, 5, 8 punktus nusikaltimai neperkvalifikuoti. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 5 dalimi 3 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
2. M. R. Kauno apygardos teismo 1997 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas grupe su E. P., 1996 m. rugpjūčio 3 d. 14 val., R. B. bute tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė tris asmenis: V. K., mažametį A. O. ir nėščią moterį R. B.. R. B. gyveno motinos S. B. bute, kuri šį butą už 6 000 JAV dolerių perdavė J. L. ir gautus pinigus atidavė savo dukrai R. B. bei jos sugyventiniui V. K.. Visa tai sužinojęs E. P. susitarė su M. R. tuos pinigus atimti, o bute pas R. B. būsiančius asmenis nužudyti. 1996 m. rugpjūčio 3 d. M. R. iš savo buto slėptuvės paėmė pistoletą su šoviniais bei pistoletą–kulkosvaidį su šoviniais ir garso slopintuvu ir nusinešė paklodę aukų surišimui, nusinešę prie Nemuno upės išbandė pistoleto–kulkosvaidžio veikimą ir abu nuėjo pas R. B. į butą. Krepšį su ginklais ir surišimo priemonėmis paliko buto koridoriuje, o patys įėję į kambarį, kuriame buvo R. B., V. K. ir A. O. visi draugiškai kalbėjosi, nes E. P. buvo gerai pažįstamas R. B. šeimai. Netrukus M. R. iš krepšio pasiėmė pistoletą–kulkosvaidį, iššovė, o E. P. pasiėmė kitą pistoletą ir abu teisiamieji pareikalavo atiduoti pinigus, gautus už parduotą butą. R. B. padavė 5 500 JAV dolerių ir patys pasiėmė 300 Lt. Gavę pinigus jie pradėjo žudymo egzekuciją: R. B. užrišo burną, surišo rankas, o V. K. nuvarę į vonią surišo jam rankas ir kojas, o po to iš pistoleto–kulkosvaidžio, pataikydami į galvas, nušovė A. O., nėščią R. B., po to vonioje ir V. K., o pagrobtus pinigus pasidalino. Taip pat M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė daugiau kaip tris vienetus šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ir daugiau kaip 0,25 kg sprogstamųjų medžiagų; bei veikdamas bendrininkų grupe, panaudodamas fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiojo G. M. turtą ir pagrobė svarbius jo asmeninius dokumentus.
3. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam M. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. S. K. apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas atmestas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad šiuo metu kyla pagrįstų abejonių, jog pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį. T. P. pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą ir jam paskirti kiek įmanoma trumpesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Nurodo, kad jis savo kaltės ir atsakomybės neneigia, pripažįsta kaltę už bendrininkavimą ir prisiima pilną atsakomybę už savo nusikalstamą veiką. Kita vertus, kaltės nepripažinimas, kaltinamojo principinė teisė į gynybą ir tokia pozicija negali būti kliūtis nuteistąjį vertinti teigiamai bausmės atlikimo metu. Nuteistasis teigia, jog kelis kartus kreipėsi VĮ „Mūsų amatai“ dėl įsidarbinimo, tačiau atsakymas buvo vienodas, kad nėra laisvų darbo vietų. Nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. sąmoningu pozityviu savo elgesiu sumažino 17 balų nusikalstamos rizikos. Teismas teigia, kad jis pradėjo mokytis tik 2020 metais, tačiau per visą kalinimo laikotarpį tik pirmą kartą 2020 metais buvo sudaryta galimybė nuteistiesiems iki gyvos galvos mokytis specialybės, jis iš karto pareiškė norą mokytis.
Nuteistasis gailisi, kad neišvengė nuobaudų. Iki 2019 metų kovo mėnesio nebuvo jokios vilties į bausmės keitimą, kas neabejotinai įtakojo jo būseną ir elgesį. Dalis įkalinimo įstaigose padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimui. Teismas, akcentuodamas jo pažeidimus, per daug nekreipė dėmesio į dvigubai didesnį kiekį paskatinimų, kuriuos reikėjo užsitarnauti pozityviu savo elgesiu. Teisme nebuvo pateikta jokių faktų, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis vykdo pataisos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą daro pareigūnas, tiesiogiai ilgą laiką dirbantis su nuteistuoju ir nuteistąjį gerai pažįstantis, o teismas, paneigdamas įstaigos pareigūno, specialisto išvadą, priima priešingą sprendimą. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu.
Visi aukščiau išdėstyti faktai rodo, kad nuteistasis sąmoningai kryptingai keičia savo elgesį pozityvia linkme. Viena iš jo silpnesnių pozicijų tai ieškinio neišmokėjimas, ši priežastis egzistuoja dėl komplikuotos galimybės įsidarbinti. Nuteistasis įsipareigoja šiam trūkumui išspręsti dėti didesnes pastangas kiek tai nuo jo priklauso, kaip nors įsidarbinti, kad galėtų mokėti ieškinį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. R. skundas atmetamas.
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais dokumentais, nuteistojo M. R. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas M. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo metu nuteistasis M. R. yra atlikęs dvidešimt ketverius metus laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą nepakanka. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
9. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo turinio matyti, kad nuteistojo M. R. bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, apibūdinamas kaip tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (turnyruose, maratonuose ir viktorinose), per visą jam skirtos bausmės laikotarpį buvo paskatintas 22 kartus. Šiuo metu M. R. mokosi dailidės specialybės Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyriuje. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.
10. Be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis M. R. 12 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda 2014 m. spalio 8 d.). Nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau apygardos teismas, siekdamas charakterizuoti nuteistojo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpio metu, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas. Nuteistojo padaryti pažeidimai rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, M. R., be kitų nusikaltimų, laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų žmonių, iš jų mažamečio ir nėščios moters, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Padaryto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, teigia, kad žudė ne jis, o bendrininkas. Taigi, nors iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.
11. Nuteistojo nesuinteresuotumas dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą taip pat patvirtina, kad M. R. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos įstaigoje nuteistojo vardu gauti du vykdomieji raštai 1030,47 Eur sumai, iš kurios iki šio laiko atlyginta vos 54,74 Eur. Nors nuteistasis teigia, kad neturėjo galimybės įsidarbinti, tačiau iš teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad M. R. du kartus atsisakė administracijos siūlomo darbo, o norą dirbti pareiškė tik 2017 metais. Bylos duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis pragyvena iš artimųjų jam siunčiamų pinigų. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo M. R. požiūris į žalos atlyginimo klausimą ir į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoširdžios atgailos dėl savo elgesio. Aplinkybė, kad jis negali dirbti dėl laisvų darbo vietų trūkumo, nekeičia jo neigiamo požiūrio į ieškinių atlyginimą. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad M. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vidutinę rizikos grupę (47 balai), teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai, nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Svarbu pastebėti, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 27 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 17 balų (buvo 64), tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų ji M. R. atveju visgi yra išlikusi vidutinė. Taigi priešingai nei teigia nuteistasis skunde, šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam M. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visų duomenų kontekste nuteistojo M. R. nepakankamas gebėjimas kritiškai vertinti savo poelgius leidžia daryti išvadą, kad vien tik dalyvavimas privalomose socialinės reabilitacijos programose pakankamai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, todėl šiuo metu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės keisti švelnesnės bausmės rūšies bausme yra per anksti.
13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.