- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 1-1440-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30391-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 50 MGL (2 500 €) bauda, baudos nesumokėjo,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
M. L. 2020 m. liepos 30 d. apie 17¹⁹ val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą M. P. (M. P.) priklausantį turtą: išdaužė automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kurio vertė 50 €, ir kairės pusės du šoninius stiklus, kurių bendra vertė 60 €, sugadino žemės kultivavimo prietaisą „LC 154“, kurio vertė 100 €, išdaužė penkis gyvenamojo namo stiklo paketus, kurių vertė 230 €, sudaužė prieškambaryje buvusį veidrodį su mediniu stalčiumi, kurio vertė 10 €, kambaryje stovinčios sekcijos stiklus ir jų rėmus, kurių vertė 20 €, sugadino mikrobangų krosnelę „Samsung“, kurios vertė 20 €, televizorių „Sony“, kurio vertė 30 €, magnetolos „First“ kolonėlę, kurios vertė 10 €, ir virdulį „Henske“, kurio vertė 10 €, sugadino svetimo turto už 540 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, deklaravo gyvenamą vietą prie savivaldybės, vėliau gyveno pas draugę (duomenys neskelbtini), po to išvyko į (duomenys neskelbtini). (2019 m.) lapkritį grįžo iš (duomenys neskelbtini). Užsidirbo pakankamai didelę sumą ir gyveno iš santaupų, nuomojosi butą. Paskui pinigai baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius gyveno pas nukentėjusįjį su mama. Nukentėjusįjį pažįsta 2-3 m. Mama ir nukentėjusysis kaip ir kartu, kaip ir ne kartu, nesupranta. Nukentėjusysis yra senas žmogus, padėdavo jam darbuose, o nukentėjusysis neimdavo iš kaltinamojo už nuomą. Problemų su darbu neturi, yra plataus profilio statybininkas. Turi priklausomybę alkoholiui, visiškai negali jo vartoti. Atsimena įvykio aplinkybes, bet savo elgesio negali paaiškinti. Neblaivus negalėjo koordinuoti savo veiksmų ir nesuprato, kas vyksta. Nežino, ką reikia daryti, kad nevartotų alkoholio. Teisme yra jo atžvilgiu nagrinėjamų bylų dėl to, kad (2020 m.) sausį neblaivus padarė avariją. Pripažįsta, kad jam reikia medikų pagalbos. Gailisi dėl savo poelgio ir žadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, gydytis priklausomybę alkoholiui.
Ikiteisminio tyrimo metu M. L. kaltu prisipažino ir paaiškino (b. l. 108-109), kad dažnokai vartoja alkoholį. Apie 2 mėnesius gyvena pas nukentėjusįjį. Ten gyvena su mama. 2020 m. liepos 30 d. M. L. išgėrė gal 4 „bambalius“ po 1 litrą 5 % stiprumo alaus. Galėjo būti apie 17¹⁹ val., kai vartodamas alkoholį prisiminė seną įvykį, kai su M. sukonfliktavo. Matyt, išgėręs alkoholio apsvaigo ir prisiminė pyktį. Pasiėmė pagalį ir ėjo daužydamas langus ir daiktus. Galėjo sugadinti įtarime nurodytus daiktus. Nuėjo į garažą, pasiėmė betono luitą ir juo trenkė į žemės kultivatorių. Jo mama, atrodo, įvykio nematė. Kiek pamena, ji buvo išėjusi kažkur už kiemo. Galėjo nebent girdėti. M. grįžo namo tik po įvykio. Nežino, kas iškvietė policiją. Gailisi, žalą atlygins, M. atsiprašys. Padės, jei reikės viską sutvarkyti.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis M. P. protokole-pareiškime ir apklausos protokole (b. l. 6, 45-46) parodė, kad 2020 m. liepos 30 d. buvo išvažiavęs pas savo netoliese gyvenantį draugą. Apie 18²⁰ val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Prie namo stovėjo L., kurią jis priėmė gyventi, ir verkė. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, iš kiemo išvažinėjo greitoji medicinos pagalba. Pasak L., jos sūnus M. L. dėl neaiškių priežasčių suniokojo įvairų jo turtą. Buvo išdaužti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis ir kairės pusės abu šoniniai stiklai. Priekinį stiklą įvertina 50 €, abu šoninius - po 30 €. Garaže suniokotas jo žemės kultivavimo prietaisas (moto blokas) LC 154. Šalia prietaiso gulėjo betoninis blokas. Prieš tai betoninis blokas buvo lauke. Žemės kultivavimo prietaisui padarytą žalą įvertina 100 €. Prie įėjimo į gyvenamąjį namą yra išdaužti du namo langai. Juos abu įvertina 80 €: 50 € ir 30 €. Apėjęs gyvenamąjį namą, pamatė išdaužtą virtuvės langą, jį įvertina 50 €. Gyvenamajame name išdaužti du kambario langai, langų stiklai dvigubi, todėl juos vertina po 50 €. Prieškambaryje yra sudaužytas veidrodis su mediniu stalčiumi. Šią žalą įvertina 10 €. Kambaryje, kuriame gyvena L., išdaužti sekcijos stiklai ir suniokoti jų rėmai. Šią žalą įvertina 20 €. Visiškai sugadinta mikrobangų krosnelė „Samsung“, kurios vertė 20 €, televizorius „Sony“, kurio vertė 30 €, magnetolos „First“ kolonėlė, kurios vertė 10 €, virdulys „Henske“, kurio vertė 10 € vertė. Aplinka netvarkinga, mėtėsi stiklų šukės, buvo apversti baldai. Iš viso jam padaryta 540 € turtinė žala.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiasis patrulis A. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) teigė, kad 2020 m. liepos 30 d. dirbo auto ekipaže su Šiaulių apskrities VPK vyriausiuoju patruliu K. R.. Apie 17²¹ val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), agresyvus kaimynas daužo daiktus, girdisi konfliktas. Vyrui 35 m., jam iš rankų kraujuoja, turėjo metalinę lazdą. Pareigūnai nuvyko minėtu adresu, kieme jie rado sėdintį M. L. ir stovinčią L. L.. Paklausus, kas atsitiko, M. L. nieko nepaaiškino, L. L. teigė, kad sūnus išdaužė namo langus ir namų apyvokos daiktus, nes namo savininkas M. P. nedavė jam pinigų. M. L. neneigė, kad namuose išdaužė langus ir baldus. Kai buvo daužomas turtas, savininkas buvo išvažiavęs. Grįžęs savininkas negalėjo pasakyti, dėl ko M. L. galėjo taip pasielgti. Kaip nurodė savininkas, jis M. L. ir L. L. priėmė gyventi savo namuose. Pareigūnai sulaikė M. L. ir pristatė į PK. Jam nustatytas lengvas – 1,04 promilių – girtumo laipsnis.
Apžiūros 2020 m. liepos 30 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 15-24) užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidaus apžiūra. Prie gyvenamojo namo durų kairėje ir dešinėje pusėse matomi mediniai langų rėmai su išdaužtais dvigubais langų stiklais. Prie namo pilna stiklų šukių. Įėjus į gyvenamąjį namą patenkama į prieškambarį, dešinėje stovi spintelė. Virš spintelės veidrodis iš trijų dailų. Veidrodžio vidurinė dalis sudaužyta, ant grindų stiklo šukės, išmėtyti įvairūs namų apyvokos daiktai. Einant tiesiai, patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje matomas medinis langų rėmas su sudaužytais lango stiklais ir šukės. Einant pro kairėje pusėje esančias duris, patenkama į svetainę. Matoma medinė komoda, jos du stiklai išdaužti, aplink šukės. Už komodos matomas medinis langų rėmas, kuriame išdaužti stiklai, matosi šukės. Priešais komodą matomas įlaužtas medinis stalas. Svetainės kairėje pusėje matomi du išdaužti medinių langų rėmų stiklai, mėtosi šukės. Svetainės kairėje pusėje, šalia sienos matoma lova, ant jos yra mikrobangų krosnelė. Svetainės kairės pusės centre, priešais lovą matoma apversta sofa. Už sofos ant grindų matomas televizorius, jo stiklas suskilęs. Ant grindų mėtosi šukės, įvairūs namų apyvokos daiktai.
Įvykio vietos apžiūros 2020 m. liepos 30 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 25-41) užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), išorėje apžiūra. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be priekinio valstybinio numerio. Numeris užkištas už priekinio stiklo. Išdaužtas automobilio priekinis stiklas. Išdaužti automobilio kairės pusės du stiklai. Garaže matosi betoninis blokas, jo plastikinis elementas sulaužytas. Prie įėjimo į namą kairėje pusėje pastebėtas išdaužtas langas su dvigubais stiklais, dešinėje - išdaužtas mažesnis langas su dvigubais stiklais. Išdaužti gyvenamojo namo virtuvės ir dar vienos patalpos langai su dvigubais stiklais. Name pastebėtas išdaužtas veidrodžio stiklas su mediniu stalčiumi. Visur matosi išmėtyti ir suniokoti daiktai, stiklo šukės, kita netvarka. Šiek tiek kairiau nuo priekinės sienos įžvelgiama išdaužtas langas su dvigubais stiklais, kurio nepavyko užfiksuoti iš išorės (užstojo vynuogė). Išdaužti medinės sekcijos stiklai ir rėmai. Matosi suniokoti garso įrangos „First“ kolonėlė, virdulys „Henske“, mikrobangų krosnelė „Samsung“. Kambaryje foteliai apversti, daiktai išmėtyti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sugadino svetimą turtą. Nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 187 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (34 m.), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 67, 93-94). 2020 m. baustas už pasirodymą viešoje vietoje neblaivus bei nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Už važiavimą be bilieto 2018 m. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 91-92). Lietuvoje teistas 7 kartus, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė baudos bausmės vykdymo metu (sumokėjo dalį baudos – 269,61 €, likusią dalį išieško antstoliai). Už prekybą vogtomis prekėmis 2018 m. teistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metus, su bauda Lenkijoje (b. l. 70-87, 90). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, sugadintų daiktų vertę ir kiekį, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas žemesnį nei sankcijos vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.
Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 30 d. 17⁴⁰ val. iki 2020 m. liepos 31 d. 14²⁵ val. (b. l. 101, 103). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas - viena para.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).
Kaltinamasis tyčia sugadino svetimo, bet pažįstamo žmogaus, kuris priėmė jį gyventi, turtą. Nusikaltimą padarė impulsyviai, nusikaltimo padarymo būdas primityvus, žmonės nenukentėjo. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda, įpareigodamas jį per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raštu atsiprašyti nukentėjusiojo, bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba, netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 1, 3, 5-6, 10 p.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 112-113) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. 2020 m. rugpjūčio 4 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 540 € turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57). Nukentėjusiajam M. P. padaryta turtinė žala yra tiesioginis kaltinamojo veiksmų rezultatas. Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas - 540 €, esančias ar galinčias patekti į kaltinamojo vardu AB „Šiaulių bankas“ banke atidarytą sąskaitą Nr. LT36 7180 0004 2972 4866 (b. l. 63-64), paliekamas galioti, kol jis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą, leidžiant jam savo reikmėms per mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančia iki 400 € ir leidžiant pervesti priteistą žalos atlyginimą (atsiskaityti) su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovui M. P..
Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė J. Š. (b. l. 133, 136). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (neturi legalių pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi periodinių lėšų ir/ar turto), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 73,60 € (b. l. 132) – iš jo valstybei nepriteisiamos (BPK 51 str. 3 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 ir 432 straipsniais, teismas
nusprendžia
M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. L. skirtą sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 2 130,39 € baudos dalimi ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę: 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 2 130,39 € baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti M. L. laikino sulaikymo šioje byloje laiką – vieną parą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 3, 5-6, 10 punktais, sumažintos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigojant M. L. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu ar raštu atsiprašyti M. P. už jo turto sugadinimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti arba, netekus, neturint darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
M. P. 2020 m. rugpjūčio 4 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. L. priteisti jam 540 € (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas - 540 €, esančias ar galinčias patekti į M. L. vardu AB „Šiaulių bankas“ banke atidarytą sąskaitą Nr. LT36 7180 0004 2972 4866, palikti galioti, kol jis M. P. visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą, leidžiant savo reikmėms per mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančia iki 400 €, taip pat leidžiant pervesti priteistą žalos atlyginimą (atsiskaityti) su M. P..
Nepriteisti iš M. L. 73,60 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.