Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-04 · Byla Nr. N1-190-784/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
N1-190-784/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00260-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
D. V.
Kaltinamasis
D. G., R. G., P. G.
Advokatai
Valentinas Staugaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-190-784/2012Proceso Nr. 1-10-1-00260-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,gynėjams advokatams Valentinui Staugaičiui, Elenai Žilėnienei, Remigijui Merkevičiui,nukentėjusiajam D. V.,nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą A. G.,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2010-09-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokinys, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G. padarė turto prievartavimą:

jis 2011 m. vasario viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje susitikęs su D. V., iš jo atvirai pareikalavo 200 Lt už tai, kad D. V. 2010 metais lankydamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje tarp iškabintų paieškomų asmenų nuotraukų atpažino D. G. kaip asmenį paieškomą už nusikaltimą ir apie tai pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojui, grasindamas D. V. atsisakius įvykdyti reikalavimą panaudoti prieš nukentėjusįjį D. V. fizinį smurtą – sakydamas, kad D. V. bus blogai, nurodė pinigus surinkti per dvi savaites, dėl ko 2011 m. vasario 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje D. V. perdavė jam jo reikalautus 200 Lt.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2011 m. kovo 1 d. apie 15.50 val. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę reikalaudamas už du mėnesius (kovą ir balandį) perduoti jam dar 400 Lt, grasindamas D. V. atsisakius įvykdyti reikalavimą panaudoti prieš jį fizinį smurtą – teigdamas, kad D. V. atsisakius perduoti reikalaujamą pinigų sumą jam tai geruoju nesibaigs, 2011 m. kovo 8 d. nukentėjusiajam sutikus perduoti D. G. 200 Lt iš reikalautų 400 Lt ir apie tai pranešus SMS žinute iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), į D. G. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis 200 Lt galės perduoti D. G. 2011 m. kovo 31 d., D. G. ir D. V. SMS žinutėmis susitarė, kad D. V. perduos 200 Lt D. G. 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. kreipšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2011 m. kovo 31 d. D. G. pasitelkė į pagalbą R. G., kuriam nurodė sutartu laiku nuvykti į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš nukentėjusiojo D. V. paimti jo reikalaujamus 200 Lt ir perduoti jam, o D. G. 2011 m. kovo 31 d. 15.47 val. SMS žinute iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusiuntė nurodymą perduoti jo reikalaujamus 200 Lt R. G., šis 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. atvykęs į krepšinio aikštelę, esančią Birželio 23-iosios g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėmė iš nukentėjusiojo D. V. reikalaujamą pinigų sumą – 200 Lt, tokiu būdu D. G. grasindamas panaudoti prieš nukentėjusįjį D. V. fizinį smurtą vertė jį perduoti jam 600 Lt ir privertė jį perduoti 400 Lt.

Kaltinamasis R. G. padėjo padaryti turto prievartavimą:

jis 2011 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad D. G. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai reikalauja D. V. perduoti jam turtą – pinigus už tai, kad D. V. 2010 metais lankydamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje tarp iškabintų paieškomų asmenų nuotraukų atpažino D. G. kaip asmenį paieškomą už nusikaltimą ir apie tai pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojui, sutiko D. G. nurodymu nuvykti į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) bei paimti iš nukentėjusiojo D. V. D. G. reikalaujamus 200 Lt, kuriuos po to perduoti jam (D. G.), pastarojo su D. V. sutartu laiku 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val., atvykęs į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė iš nukentėjusiojo D. V. D. G. reikalaujamą pinigų sumą – 200 Lt.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis sužinojo, kad D. V. jį pridavė dėl vagystės iš parduotuvės, tuomet jis su D. susitiko, pasikalbėjo, D. prisipažino, kad taip padarė, jis supyko ir pareikalavo iš D. pinigų. Po kurio laiko jie susitiko, D. jam perdavė pinigus ir jie išsiskyrė. Pirmą kartą D. V. jam perdavė pinigus (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, laiko neatsimena, tai galėjo būti 2011 m. vasario 28 d. Jis buvo labai ant D. supykęs, kad jį įskundė policijai, sugalvojo nukentėjusįjį pamokyti, todėl ir pareikalavo pinigų. Jis nepamena, kokius nukentėjusiajam sakė žodžius, dėl ko pastarasis galėjo jo bijoti, pamena, kad rašė SMS žinutę, jo žodžius nukentėjusysis suprato kaip grasinimus. Tuo metu jis nesuvokė, kad D. V. grasina. Jis norėjo, kad D. pasigailėtų pridavęs jį policijai. Jis D. sakė, kad pastarajam nebus labai gerai, kad baigsis bloguoju, jei jam neduos 200 Lt. Tai sakė prieš gaudamas minėtus pinigus. Po to jam pasirodė, kad reikia pratęsti veiksmus, vėliau žinutėmis susirašinėjo su D., paprašė, kad šis jam duotų dar 200 Lt. Jis susitarė su D. susitikti, bet pats nenorėjo eiti paimti pinigų, todėl paprašė R. G., kad šis už jį nueitų ir paimtų tuos pinigus. R. sutiko, tuomet jis užėjo pas R., nei laiko, nei datos neatsimena, su juos susitiko, kartu su R. buvo P. G., kuris nusprendė su R. eiti kartu, jie nuėjo susitikti su D., po to jau jam nelabai aišku, kas vyko toliau. Prieš R. nueinant paimti pinigų, visi trys kalbėjosi laiptinėje. Toje laiptinėje pas R. buvo susitaręs susitikti su R., bet su pastaruoju kartu atėjo ir P.. Jis neatsimena, kada konkrečiai prašė R., kad šis nueitų ir iš D. paimtų pinigus. Laiptinėje jis to padaryti R. neprašė, paimti pinigus prašė SMS žinute. Jis neatsimena, ką konkrečiai pasakė R. G.. Jis paprašė, kad šis paimtų 200 Lt iš D. V., nesakė, už ką. Neatsimena, ar tarp jo, R. G. ir P. G. buvo pokalbis apie D. V. poelgį. Galbūt jo draugai žinojo, ko jis reikalauja iš D. V., bet iš kur jie galėjo sužinoti, neįsivaizduoja. Jis niekam nesigyrė, bet pora žmonių žinojo, jog vyksta toks dalykas. Apie šį įvykį su P. G. nekalbėjo, pastarojo nieko neprašė, P. G. jam nepadėjo. Įvykio metu nežinojo, kiek R. G. ir P. G. metų. Jis nežino, kodėl R. ėjo su P.. Jis neprašė, kad P. eitų. Jis P. G. nėra sakęs, kad grasino D. V.. Jis iš pradžių norėjo iš D. gauti 200 Lt, po to dar 400 Lt, kas mėnesį po 200 Lt, bet paskui pagalvojo, kad užteks dar 200 Lt. Kuomet R. ėjo į stadioną pinigų, jis su juo apsikeitė telefonais, kontaktavo, jis rašė SMS žinutę, bet jam R. neatrašė. Jis iš pradžių nežinojo, kad R. su P. buvo sulaikyti, pro langą pamatė, kad kažkas vyksta ir išėjo iš laiptinės. Jį sulaikė stotyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną, kuomet buvo sulaikytas, jis atsikėlė anksti ryte. D. G. jam parašė SMS žinutę, kad reikia susitikti ir pasišnekėti. Po to pas jį į svečius užėjo P. G., po to ir D. užėjo, pasiūlė nueiti iš D. V. paimti 200 Lt. Kodėl ėjo ir P. G., nežino, jis pastarojo neprašė eiti, gal P. nenorėjo likti su D.. Nuėję į stadioną, sėdėjo ant suoliuko ir laukė D. V., D. V. nepasirodė. Jis parašė D., kad tiesiog išeina ir viskas, bet D. dar paprašė palaukti. Po kiek laiko D. V. atėjo, jis paėmė iš pastarojo 200 Lt ir jį „supakavo“ policijos pareigūnai. Iki sulaikymo dienos pokalbių su D. G., kad reikės eiti paimti iš D. pinigų, nebuvo. Tik tą pačią dieną D. pateikė tokį pasiūlymą. Jis buvo girdėjęs, kad D. turi D. pretenzijų, kiemuose šnekos sklinda labai greitai. Turbūt jis žinojo, kad Darius jau pats savarankiškai iš D. buvo paėmęs 200 Lt, tačiau tiksliai pasakyti negali. D. G. ir D. V. buvo kaimynai, kartu žaidė smėlio dėžėje. Kieme buvo šnekama apie tai, kas įskundė D. G. policijai. Jis žinojo, kad D. G. reikalauja iš D. V. pinigų už įskundimą. Šios informacijos šaltinis – kiemas. Kai D. G. jo paprašė nueiti ir paimti iš D. V. pinigus suprato, už ką turi paimti šiuos pinigus. D. G. prašė nueiti ir paimti stadione iš D. V. 200 Lt, po to su D. susitikti ir atiduoti. P. G. buvo kartu, kai D. prašė nueiti paimti pinigus. Bet jis negali pasakyti, ar P. G. šį prašymą girdėjo. P. G. nežinojo, kodėl jis eina susitikti su D. V.. Pokalbis apie tai, kad reikia nueiti paimti pinigų, vyko jo namo laiptinėje. Tuo metu, kai atėjo D., pas jį buvo užėjęs P.. Kadangi šis buvo jo svečias, jis nenorėjo palikti Pauliaus vieno savo namuose ir išėjo kartu į laiptinę. Tas pokalbis laiptinėje truko apie 20 minučių. D. paprašė nueiti į stadioną. Iš pradžių D. SMS žinute paprašė nusileisti į apačią, o kada jis su Pauliumi nusileido į laiptinę ir įleido D., ir įvyko tas pokalbis. Tą pačią dieną D. jam parašė SMS žinutę, prašydamas nueiti paimti pinigų, o atėjęs į laiptinę norėjo žinoti, ar jis tikrai eis, ar ne. Laiptinėje D. pasakė, kad reikės nueiti į stadioną. D. jį kvietė nusileisti į apačią vieną, D. nežinojo, kad kartu su juo bus P.. Eidamas P. sakė, kad į stadioną eina neilgam. Einant P. ėjo šalia, apie ką eidami kalbėjosi, neatsimena, gal apie kompiuterinius žaidimus. Kuomet su P. nuėjo į stadioną, atsisėdo ant suoliuko. Per tą laiką jis D. rašė, kad D. neateina, kiek galima laukti. D. jam atrašė dar palaukti, kad tuoj turi būti. Galbūt jis būdamas stadione P. ir pasakė, kad laukia D.. Nemano, kad Pauliui minėjo, kokiu tikslu laukia D.. Kuomet atėjo į stadioną D. V., jie pradėjo šnekėtis. Jis pasakė D., kad šis kažką negerai padarė dėl D., nes jau numanė, kad viskas dėl to ir vyksta. D. V. jo klausė, už ką turi mokėti pinigus. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalas, kad jo tik paprašė paimti pinigus. Kalba ėjo apie 200 Lt. Jis nepamena, ar D. V. klausė, kiek jis dar turės mokėti. P. šį pakalbį girdėjo ir pats įterpė keletą žodžių. Neatsimena, kokius žodžius P. pasakė pokalbio metu. P. kažką sakė, kaip parašyta kaltinime, tarp jų vyko dialogas. Galbūt jis kažką D. sakė, jog šiam blogai baigtųsi, bet tai darė ne D. liepimu. Nepamena, kad kažką būtų sakęs apie brigadą. Gali būti, kad D. atsisveikindamas pasakė „davai, žiūrėk, kad tavęs neužmuštų“, bet D. jam taip neliepė sakyti. Neatsimena, kokius žodžius P. pasakė pokalbio pabaigoje. Kad D. G. anksčiau jau buvo gavęs pinigus iš D. V. grasindamas jis nežinojo, bet kad pinigus gavo, žinojo. Apie grasinančias žinutes D. jis nežinojo. Pinigų paėmimo metu jis jau pradėjo suprasti iš D. V. žodžių, kad elgiasi neteisėtai, bet apie tai, kokie pokalbiai vyko tarp D. V. ir D. G., jis nežinojo. Policijoje jam apklausiant gal ir darė spaudimą, buvo septyni pareigūnai, advokato nebuvo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. V. parodė, kad jis nukentėjo, nes sumokėjo 200 Lt ir jam buvo grasinama. D. G. jam parašė žinutę, kad sužinojo, kas jį įdavė policijai, paprašė susitikti. Kuomet susitiko, jis iš pradžių tai neigė, vėliau prisipažino, kad įdavė D., abu susitarė, kad jis grąžins tuos pinigus – 200 Lt, kuriuos D. G. sumokėjo kaip baudą. Jis po kažkiek laiko D. grąžino tuos 200 Lt, D. pareikalavo dar 200 Lt. Buvo kreiptasi į policiją. Pirmo pokalbio metu su D. G. jis viską neigė, kad ne jis įdavė, tuo pokalbis ir baigėsi. Paskui jis pats D. parašė, kad susitinkam, kuomet susitiko, tai buvo tą pačią dieną, kai jis parašė žinutę, jis D. pasakė, jog pastarąjį įdavė policijai. Jis neatsimena, kaip D. į tai reagavo. D. buvo minėjęs, kad sumokėjo 200 Lt baudą, tad jie kaip ir abu susitarė, jog jis sumokės D. 200 Lt, kad mėnesio gale, konkrečios datos nepamena, jis D. atneš ir paduos tuos 200 Lt. Žodžiais D. jam negrasino, tik žinutėmis. Grasinimų turino neatsimena. Jis davė D.200 Lt, nes jautė kaltę dėl to, kad šį išdavė. Tačiau po to D. vėl pareikalavo 200 Lt ir po 2-3 dienų jis kreipėsi į policiją. Jis buvo kviečiamas apklausoms, susirašinėjo su D., rodė žinutes policijos pareigūnams. Sulaikymo dieną jį pakvietė į 2 PK. Nuėjus pareigūnai davė 200 Lt, viską sutarė, kad D. jis parašys, kur ir kaip susitikti. Pareigūnai jo niekaip neinstruktavo, tik sakė, kad kuomet D. sutiks, pastarąjį pakalbinti, už ką tie pinigai. Gali būti, kad pokalbio su R. G. ir P. G. metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo gatvės žargonu, kad neišsiduotų. Susitikimo metu jis juos matė ne pirmą kartą. Jis pirmą kartą D. sumokėjo pinigus dėl to, kad jautė kaltę, antrą kartą – dėl to, kad vykdė kriminalistų nurodymus. D. G. jam grasino SMS žinutėmis, konkrečių žodžių neatsimena. Jis nežino, ar tie grasinimai susiję su jo kaltės jausmu ir noru atlyginti nuostolius. Jam D. grasino po to, kai jis jau buvo sumokėjęs 200 Lt. Jis pirmą kartą pinigus D. davė savo iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užrašyti tokiais žodžiais, kokius jis sakė. D. jo reikalavo pinigų, gal ir buvo pasakęs, kad jam bus blogai, o gal ir ne, to neatsimena. D. G. susitikęs su juo ir nustatęs terminą surinkti pinigams, negrasino, nesakė, kad su juo susidoros ar kitaip panašiai pasielgs, jei jis neduos pinigų. D. G. nesakė, kas bus, jei jis neatneš pinigų. Antrą kartą D. G. reikalavo pinigų grasindamas SMS žinutėmis. Į gautas žinutes jis D. neatsakė. Žinutėse buvo kalbama apie pinigus ir jam grasinama. Tuomet jis kreipėsi į policiją ir susitaręs su operatyvininkais pradėjo su D. susirašinėti. Iš jo buvo reikalaujama 200 Lt – tokios pat pinigų sumos, kaip ir pirmąjį kartą. Už ką buvo reikalaujama, jis nežino. Turbūt buvo reikalaujama už tą patį, kaip ir pirmąjį kartą – už išdavystę, bet jis nebematė reikalo daugiau mokėti. Antrą kartą buvo kalbama dar apie 400 Lt sumą – po 200 Lt už du mėnesius. Viskas baigėsi tuo, kad D. buvo sulaikytas. Pinigų – 200 Lt, perdvimas įvyko stadione. Jis padavė pinigus R., kuris atėjo ir pasakė, jog atėjo paimti 200 Lt. Jam niekas nesakė,kad ateis R.. Jam atrodo, kad D. rašė, jog negali pats ateiti, kad paimti pinigų ateis R.. D. R. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Kai susitiko stadione su R. ir jo draugu, kurį vadina G., jis paklausė, už ką turi mokėti. R. jam konkrečiai nieko neatsakė, sakė, jog nežino, kad tai ne jo reikalas. Jis neprisimena, ar R. draugas susitikimo metu ką nors kalbėjo. Atėjusių į stadioną elgesys jo atžvilgiu buvo nešališkas, nei draugiškas, nei nedraugiškas. Jis neprisimena, ar pokalbio metu klausė apie „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra jo draugas A.. Jam žala atlyginta, jis neprieštarauja, kad D. G. atžvilgiu būtų nutraukta byla. Kuomet jis kreipėsi į policiją, policininkai jo paprašė „tempti“ iki kovo pabaigos, policijos pareigūnai kontroliavo jo susirašinėjimą su D., prašė, kad parašyti pareigūnui, ką jam parašys D.. Jei D. iš jo nebūtų pradėjęs papildomai reikalauti 200 Lt, po to, kai jis jau buvo tokią sumą sumokėjęs, pareiškimo policijai nebūtų rašęs. Policijos pareigūnai žinojo, kad paimti pinigų ateis ne D. G., o kiti asmenys. Jie jam liepė tęsti veiksmus toliau. Jis turėjo atėjusių paimti pinigų paklausti, už ką pinigai ir kodėl, o pinigus paduoti, net jei ateis ir ne D. G.. Ką rašyti SMS žinutėse D., jam sakė policijos pareigūnai. Kriminalisto, su kuriuo pagrinde bendraudavo, pavardės neprisimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad pažįsta visus tris kaltinamuosius, nukentėjusiojo pavardės nežino, bet D. jam yra pažįstamas, jie gyvena viename kieme. Žino, kad D. gavo iš D. V. pinigus už tai, kad D. įskundė D. dėl kaljano vagystės iš parduotuvės ir D. už tai davė baudą. Jis ikiteisminio tyrimo metu viską geriau atsiminė. Jam žinoma, kad D. davė 200 Lt baudą, todėl D. norėjo tuos pinigus pasiimti iš D.. Taip pat buvo įskųstas ir Aleksandras. Jis susirašinėjo SMS žinutėmis su D., D. rašė, kad reikia D. išvežti, sulaužyti kojas, bet šie grasinimai D. nebuvo perduoti, jie tik tarpusavyje aptarinėjo. Vakare jam draugai papasakojo, kad D. R. nusiuntė paimti pinigus iš D., o P. nuėjo šiaip, „už kompaniją“. Kaip kaltinamuosius suiminėjo, kieme daug kas matė, ten yra aikštelė, kurioje žaidė krepšinį. Tą dieną jis pats dirbo, bet jam skambino D. G. ir sakė, kad dėl šio nusikaltimo jį gaudo policija. D. tą dieną jam paskambino ir pasakė, kad prisidirbo. D. G. jam paskambino ir pasakė, kad ieško dėl pinigų. Jis su R. G. SMS žinutėmis nesusirašinėjo, jam nebuvo žinoma apie tai, kad D. prašo R. nueiti ir paimti iš D. pinigus. Apie tai, kad visoje šioje istorijoje yra P. G., jis sužinojo tada, kai juos suėmė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad dabar jam žinoma, kad D. G. ir kiti kaltinami dėl turto prievartavimo iš D. V.. Jis atsėdėjo parų už kaljano pavogimą iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kai išėjo į laisvę, D. G. jam pasakė, kad juos išdavė D.. Tada jie su D. pasikalbėjo ir nutarė nieko su D. V. nedaryti. Jis pats buvo piktas ant D., bet jam nėra žinoma apie tai, kad D. G. savarankiškai, pasitelkęs kažkokius bendrininkus ruošėsi kažką daryti. Jis tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad jis nesusirašinėjo trumposiomis žinutėmis su D. G.. Jis pats jau yra nuteistas, kad reikalavo pinigų iš D., bet savo kaltės iki galo nepripažino. Jis negalėjo ikiteisminio tyrimo metu taip pasakyti, kad D. ruošiasi reikalauti iš D. pinigų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. V. parodė, kad jis šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Gavus bylą dėl turto prievartavimo, pasitarus su valdžia, buvo nuspręsta sankcionuoti telekomunikacinių ryšių kontrolę, informacijai daugmaž pasitvirtinus, nuspręsta panaudoti operatyvines lėšas, kadangi toliau buvo prašoma pinigų. Nukentėjusiajam buvo duoti pinigai, nurašyti kupiūrų numeriai. Nukentėjusiajam atvykus į susitikimą, jis pats įvykio vietoje nebuvo, nes darė garso įrašą. D. G. į susitikimą neatvyko, gal ką nujautė. Pinigų paimti atvyko D. G. draugai. Susitikimo metu nukentėjusysis perdavė pinigus, po pinigų perdavimo mobilios kuopos pareigūnai juos sulaikė. Prieš tai jis bendravo su nukentėjusiuoju, reikėjo pastarąjį paruošti tam susitikimui. Instruktažas buvo toks, kad nukentėjusiajam pasakyta nieko nebijoti, kad teritorija stebima, jam nieko nepadarys. Įrašinėdamas susitikimo metu vykusį nukentėjusiojo ir atėjusių dviejų asmenų pokalbį girdėjo realiame laike. Pokalbio metu nukentėjusysis paklausė, kodėl neatvyko D. G., po to klausė, už ką jis turi mokėti. Kažkas nukentėjusiajam pasakė, kad jei jam taip būtų padarę, tai iš viso būtų uždaužęs. Jis pažodžiui visko pakartoti negali, turi būti stenogramos. Jis nukentėjusiajam nedarė spaudimo, kad pastarasis apkalbėtų D. G., bet kai nukentėjusysis atėjo parašyti pareiškimo, jis paaiškino, kad jei šis jau rašo pareiškimą, tai pareigūnai darys „psiaudo modelį“, jei jame nukentėjusysis nenori dalyvauti, tuomet gali nedalyvauti, bet tokiu atveju iš bylos išeis „šnipštas“. Jis negali pasakyti, kad iki sulaikymo su nukentėjusiuoju buvo „tempiamas laikas“. Iš pradžių buvo sankcionuota elektroninių ryšių kontrolė, po to slapto sekimo, savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmai. Iki sulaikymo jis apie P. G. nieko nežinojo, šis asmuo figūravo tik galutiniame variante. Iki sulaikymo konkrečių duomenų, kad P. G. yra bendrininkas, jie (pareigūnai) neturėjo. Jis buvo gavęs duomenų, kad į susitikimą neateis D. G.. Tai sužinojo prieš pat susitikimą. Jie slapto sekimo D. G. atžvilgiu nevykdė, nors ir turėjo leidimą šiam veiksmui atlikti. Byloje nėra slapto sekimo protokolo, o tai reiškia, kad asmuo ir nebuvo sekamas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad jis dalyvavo tik paties sulaikymo metu. Laiko nelabai prisimena, buvo lyg 2011 metų pavasaris, jo kolega L. V. paprašė dalyvauti sulaikymo operacijoje, kadangi dėl turto prievartavimo turėjo būti sulaikomas ne vienas asmuo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, jis sėdėjo kartu su pareigūnu R. G. automobilyje apie 20 metrų nuo sulaikymo vietos ir viską matė. Jis matė, kaip lukūriuoja nukentėjusysis, po kiek laiko priėjo du jauni vyrai (P. G. ir R. G.), persimetė su nukentėjusiuoju keliais sakiniais. Paskui jis matė pinigų perdavimą – ištiestą ranką su galimai pinigų kupiūra, viskas užfiksuota vaizdo įraše. Kuomet pinigai buvo paimti, jie pradėjo bėgti link sulaikymo vietos, bėgant pamatė, kad paėmę pinigus asmenys jau pastebėjo, kad atbėga mobilios kuopos pareigūnai, jie pradėjo pinigus vienas kitam perdavinėti „kaip karštą bulvę“, paskui juos mobilios kuopos pareigūnai paguldė ant žemės. Pribėgus, ant žemės voliojosi pinigai, dvi kupiūros po 100 Lt. Jie dar prispaudė tuos pinigus akmeniu, kad nenupūstų vėjas. Sulaikyti asmenys elgėsi įžūliai, juokėsi, sakė, kad jiems nieko nebus. Po sulaikymo į policijos komisariatą atvyko prokurorė E. Ignatavičiūtė. Jokia prievarta nebuvo naudojama, jam matant nebuvo grasinama, jis nebuvo dėl to kviečiamas į prokuratūrą. Jis su kaltinamaisiais bendravo tik sulaikymo metu, komisariate nebendravo. Jis buvo užėjęs į kabinetą, kuriame jie buvo apklausinėjami, gal ką ir pasakė, konkrečiai atsistojęs netardė, jis aptarnauja kitą rajoną.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėju. Byla buvo pas kolegą, jo paprašė pafilmuoti. Kuomet jis su E. P. ir V. Š. sėdėjo automobilyje, filmavo. Buvo įsakymas sulaikyti asmenis, jis, kiek įmanoma, viską nufilmavo. Po to filmuota medžiaga buvo prijungta prie bylos. Sulaikytieji asmenys buvo pristatyti į 2 PK tolimesniam tyrimui. Jis pats toliau su sulaikytais asmenimis nedirbo, tai darė kiti pareigūnai, kuriems vadovavo L. V.. Bent jau jis pats nematė, kad prieš sulaikytuosius būtų buvusi naudojama prievarta. Jis negali pasakyti, kokiais įstatymais vadovaudamasis surašė 2011 m. rugpjūčio 3 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą, tikriausiai BPK. Jei protokolas yra, tai buvo slapto sekimo veiksmas. Buvo nudojamos techninės priemonės fiksuoti įvykį, naudojama kamera.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad jam apie įvykį nieko nežinoma. Jis buvo sulaikytas vakare, paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai. Po to pareigūnai išsiaiškino, kad jis ne D. G. ir paleido. Jo klausė, kur D., jis yra D. dėdė. Tą dieną su D. susirašinėjo žinutėmis. D. norėjo su juo susitikti. Jis gal ir parašė D., kad šis nesinaudotų telefonu, nes norėjo susitikti su D., kad šis paaiškintų, kas atsitiko.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. J. parodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykdyta vagystė, kabėjo D. G. ir dar kelių asmenų fotografijos, kuriuos jis su D. V. pažinojo iš matymo. Jie nusprendė geranoriškai pasielgti ir šiuos asmenis padėti surasti, tačiau vėliau tarp jo ir D. V. kilo konfliktas, o D. nežinojo, kas padėjo jį surasti ir areštuoti. Todėl jis D. pasakė, kas jį įdavė. Po kaltinamųjų sulaikymo D. jam pasakojo apie įvykio aplinkybes. Nepamena, kad prieš sulaikymą D. skųstųsi, kad kas nors iš jo prašo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, kokie yra užrašyti. Tikslo meluoti pareigūnams neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio D. V. 2011 m. kovo 3 d. protokolo pareiškimo matyti, kad tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo D. V. mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, SIM kortelė. Apžiūros metu užfiksuotos dvi SMS žinutes iš kontakto „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (gautos 2011-03-01 15.50 val. ir 2011-03-02 11.48 val.), pirmoji žinutė „Taj jo jo. Busi sudubasintas patikek. Arba ira variantas...“, antroji žinutė „Krc isikrowe tel wakar.nu krc... Sita men ir kita. po tiek pat.td bus wiskas ok“ (t. 1, b. l. 8-12).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. V. iš jam parodytų šešių asmenų nuotraukų atpažino asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 (D. G.). Tai yra jo pažįstamas vardu D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuris jam grasino susidorojimu, jei jam neduos pinigų. Būtent šiam asmeniui jis davė 200 Lt (t. 1, b. l. 14-17).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo D. V. 2011 m. balandžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė, kur (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 2011 m. vasario mėn. susitiko su D. G. ir davė pastarojo reikalaujamus 200 Lt, taip pat parodė stadioną, kur 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. susitiko su R. G., P. G., kad perduotų D. G. reikalaujamus 200 Lt (t. 1, b. l. 25-29).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMRI Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos fotolentelės (t. 1, b. l. 52-66).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos dvi 100 Lt kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios „bus naudojamos įtariamiesiems sulaikyti“ (t. 2, b. l. 7-8).

Iš byloje esančio 2011 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad minėtos kupiūros 16.40 val. – 17 val. rastos ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9-10).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Analizuodamas kaltinamajam D. G. pareikštą kaltinimą teismas konstatuoja, kad byloje pakanka faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad D. G. padarė turto prievartavimą. Vienok, teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ne visos kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, nors tai ir neturi įtakos galutinei kaltinamojo D. G. nusikalstamų veikų kvalifikacijai.

D. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį D. V. perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. pripažino, kad iš nukentėjusiojo D. V. už tai, kad pastarasis jį įskundė dėl vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, reikalavo 200 Lt. Kaltinamasis D. G. teisiamajame posėdyje faktiškai pripažino ir tai, kad reikalaudamas šių pinigų, nukentėjusiajam grasino, norėjo, kad D. V. pasigailėtų dėl minėto įskundimo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. G., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad reikalaudamas pinigų D. V. grasinamai pasakė, kad jeigu pinigų nesumokės, pastarajam tai blogai baigsis (t. 2, b. l. 29-30). Nors šie parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagal baudžiamojo proceso įstatymo prasmę (BPK 276 straipsnio 4 dalis) nelaikytini įrodymais byloje, tačiau juos įvertinus lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiojo D. V. parodymais apie tai, kad kaltinamasis D. G. jam buvo nustatęs terminą iki mėnesio pabaigos sumokėti pinigus, paties kaltinamojo D. G. parodymais tesiamajame posėdyje apie tai, kad jis sakė, kad D. V. nebus labai gerai, jei šis jam neduos 200 Lt, galiausiai, atsižvelgiant į neabejotinai nustatytą minėtų pinigų perdavimo kaltinamajam D. G. 2011 m. vasario 28 d. faktą, matyti, kad kaltinamojo D. G. veiksmuose yra visi būtinieji turto prievartavimo nusikaltimo sudėties požymiai. Turto prievartavimo metu panaudoto psichinio poveikio esmė yra priversti apsispręsti nukentėjusįjį perduoti turtą tam, kad jis išvengtų gresiančių neigiamų padarinių. Nepaisant nukentėjusiojo D. V. mėginimų teisiamajame posėdyje švelninti kaltinamojo D. G. išsakytų grasinimų turinį, byloje neabejotinai nustatyta, kad minėtą 200 Lt sumą nukentėjusysis D. G. atidavė ne savo noru (teisiamajame posėdyje nukentėjusysis akcentavo aplinkybę, kad jis pats jautė kaltę, kad įskundė D. G.), o paveiktas kaltinamojo D. G. panaudotos psichinės prievartos, kurios turinys atskleistas anksčiau išvardytų įrodymų visuma. Kartu teismas pažymi, kad nors turto prievartavimo kvalifikavimui svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis, šiuo atveju, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiojo D. V. parodymus teisiamajame posėdyje, negalima vienareikšmiškai teigti, kad D. G. pasakymus apie tai, kad jam blogai baigsis, jei neduos pinigų, nukentėjusysis D. V. suprato kaip grasinimą sumušti (apie ką tiesiogiai nurodoma D. G. pareikštame kaltinime). Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai parodo, kad nukentėjusiajam buvo pateiktas turtinio pobūdžio reikalavimas, lydimas nekonkretizuoto, abstraktaus grasinimo panaudoti smurtą (šių kaltinamojo veiksmų pakanka veiką kvalifikuoti kaip turto prievartavimą), o nukentėjusysis, paveiktas D. G. grasinimų, pastarajam perdavė reikalautą turtą.

Tik tolimesniais veiksmais kaltinamasis D. G. konkretizavo panaudoto grasinimo turinį (iš 2011 m. kovo 1 d. nukentėjusiajam atsiųstos trumoposios (SMS) žinutės turinio akivaizdžiai matyti, kad D. G. grasina nukentėjusįjį D. V. sumušti). Šie D. G. grasinimai buvo lydimi reikalavimų perduoti dar du kartus po 200 Lt, galiausiai kaltinamasis apsisprendė paimti tik 200 Lt, tačiau šios aplinkybės nekeičia įvykdyto nusikaltimo esmės ir juridinio vertinimo, kaltinamojo D. G. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Vis dėlto, kai kurios kaltinime išdėstytos aplinkybės, liečiančios paskutinį nusikalstamos veikos etapą, nepasitvirtino, be to, jos kvalifikuojant D. G. veiksmus yra perteklinės. Pareikštame kaltinime nurodoma, kad tikslu 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. krepšinio aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimti 200 Lt, „D. G. pasitelkė į pagalbą R. G.“ (ši faktinė aplinkybė bus aptarta analizuojant kaltinamojo R. G. veiksmus), o toliau teigiama, kad į minėtą krepšinio aikštelę atvykęs R. G. „kartu su P. G., palaikydamas D. G. išsakytus grasinimus panaudoti prieš nukentėjusįjį D. V. fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo D. V. pareikalavo perduoti D. G. naudai 200 Lt“. Ši kaltinime nurodoma faktinė aplinkybė pasitvirtino tik iš dalies. Jokie byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo išvadai ar bent prielaidai, kad D. G. davė nurodymus į krepšinio aiketelę einantiems R. G. ir P. G. panaudoti prieš nukentėjusįjį D. V. psichinę prievartą. Kaltinamasis D. G. nurodo, kad kaltinamojo R. G. prašė nueiti paimti iš D. V. pinigų. Tą patį patvirtina ir kaltinamasis R. G.. Todėl nurodytos aplinkybės iš D. G. pareikšto kaltinimo pašalintinos, kita vertus, kaip minėta, toks kaltinimo patikslinimas neturi įtakos D. G. nusikalstamų veikų kvalifikacijai.

Analizuodamas kaltinamajam R. G. pareikštą kaltinimą teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu šio kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti be nuorodos į BK 24 straipsnį, kaip nusikalstamos veikos vykdytojo. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytoju laikomas asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Taigi vykdytojas turi realizuoti visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba bent dalį šių požymių. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai yra neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Tačiau teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad kuriuos nors iš šių turto prievartavimo nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių realizavo kaltinamasis R. G.. Tiek paties kaltinamojo R. G., tiek ir kito kaltinamojo D. G. parodymais (kurie šioje bylos dalyje buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu) nustatyta, kad kaltinamasis D. G. pateikė kaltinamajam R. G. pasiūlymą paimti iš nukentėjusiojo D. V. 200 Lt ir kaltinamasis R. G. su šiuo pasiūlymu sutiko bei 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. atvykęs į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė minėtus pinigus iš nukentėjusiojo D. V.. Tačiau reikalaujamų pinigų paėmimo faktas savaime nereiškia, kad kaltininkas realizuoja turto prievartavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu. Šiuo atveju psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį D. V. naudojo D. G., siųsdamas grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Nukentėjusiojo D. V. ir kaltinamojo D. G. susirašinėjimas vyko ir prieš pat R. G. susitinkant su nukentėjusiuoju D. V., byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo informuotas, kad pinigus turės perduoti ne D. G., o R. G.. Reikalavimą perduoti turtą nukentėjusiajam perdavė tik kaltinamasis D. G.. Kaltinamojo R. G. žinojimas, kad D. G. neteisėtai reikalavo iš D. V. pinigų, kuriuos D. G. jo paprašė paimti iš nukentėjusiojo parodo tik tai, kad kaltinamasis R. G. suvokė, jog D. G. pasiūlymu dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Tuo tarpu konkretūs atlikti R. G. veiksmai – 200 Lt paėmimas iš nukentėjusiojo D. V. laikytini padėjimu padaryti turto prievartavimą ir todėl kaltinamajame akte pateikta kaltinamojo R. G. nusikalstamų veiksmų kavlifkacija keistina. Kaltinamojo R. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas realizavus turto prievartavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius (panaudojant prieš nukentėjusįjį D. V. psichinę prievartą – sakant, kad D. V. turi džiaugtis, kad sveikas vaikšto) kaltinamajam R. G. buvo grindžiamas 2011 m. kovo 31 d. užfiksuoto R. G., P. G. ir D. V. pokalbio įrašu ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu. Tačiau teismas nei šio pokalbio įrašo, nei minėto protokolo nelaiko įrodymais, kadangi šie duomenys gauti neteisėtai ir iš esmės suvaržant kaltinamojo R. G. bei kaltinamojo P. G. teises.

Šioje byloje nustatyta, kad prieš pat 2011 m. kovo 31 d. susitikimą krepšinio aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir anksčiau, beveik visą mėnesį po jo kreipimosi į policiją 2011 m. kovo 3 d., nukentėjusysis D. V. buvo instruktuojamas policijos pareigūnų. Būtent policijos pareigūno – tuometinio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Nusikaltimų tyrimų skyriaus tyrėjo L. V. 2011 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė E. Ignatavičiūtė tą pačią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama priimti nutartį dėl slapto sekimo ir leisti 10 dienų laikotarpiui slapta sekti D. G., sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus bei filmuoti (t. 1, b. l. 70-71). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. Valinskienė 2011 m. kovo 28 d. priėmė nutartį dėl slapto sekimo, kuria leido nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. slapta sekti D. G. (nutartyje nurodyta šio asmens vardas, pavardė, asmens kodas) ir slapto sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones (t.1, b. l. 72). Iš 2011 m. rugpjūčio 3 d. protokolo (t. 1, b. l. 198-199) matyti, kad Vilniaus apskrities VPK VIlniaus miesto 2 PK NTS tyrėjas R. G., remdamasis 2011 m. kovo 28 d. prokurorės E. Ignatavičiūtės 2011 m. kovo 28 d. nutarimu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos A. Valinskienės 2011 m. kovo 28 d. nutartimi, atliko tyrimo veiksmą – D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) slaptą sekimą, kurio metu, panaudojant diktofoną „Percorper“ buvo įrašytas pokalbis, įrašytas 2011 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), prie šio protokolo pridėtas kompaktinis diskas „Verbatim“ Nr. (duomenys neskelbtini) su balso įrašu. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad šis protokolas pavadintas „Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu“, kaip vienas iš atlikto veiksmo teisinių pagrindų nurodoma Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis. Kaip kitas atlikto veiksmo teisinis pagrindas nurodomas BPK 160 straipsnis. Jau vien šios aplinkybės teikia pagrindą šio veiksmo metu gautus duomenis laikyti niekiniais, kadangi neaišku, kokiomis teisės normomis buvo remiamasi darant įrašą. Nežinant, kokios normos buvo taikytos, neįmanoma patikrinti, ar įrašas yra teisėtas. Tačiau netgi darant prielaidą, kad protokolą surašęs pareigūnas iš tikrųjų suklydo, jį pavadindamas operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu (nors ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas ir galimybės rinkti nusikalstamą veiką patvirtinančius faktinius duomenis operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka nebebuvo galimybių) – pati savaime tokia klaida yra netoleruotina, atliktas slaptas sekimas taip pat buvo nuo pradžios iki galo neteisėtas. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo leista slapta sekti tik D. G.. Tuo tarpu 2011 m. kovo 31 d. įvykusio ir įrašyto pokalbio metu D. G. nedalyvavo. Nukentėjusysis D. V. kalbėjosi ir policijos pareigūnų suteikta technika įrašė pokalbį su R. G. ir P. G.. BPK 160 straipsnyje pasakyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje turi būti nurodytas asmuo, kuris bus sekamas (analogiškas reikalavimas numatytas ir BPK 158 straipsnyje, 159 straipsnyje ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypatingai svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti gautų duomenų patikimumą, išsiaškindamas, ar tiksliai buvo laikytąsi tų įstatymų, pagal kuriuos tie duomenys gauti. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises (pavyzdžiui, asmens teisę į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą), nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gauti neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-141/2008 ir kt.). Nutarties ar kito teisėto dokumento, leidžiančio slapta sekti R. G. ir P. G. šioje baudžiamojoje byloje nėra. Slaptas sekimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria itin smarkiai įsikišama į asmens privatų gyvenimą, suvaržomos asmens konstitucinės teisės ir laisvės. Todėl neteisėto slapto sekimo metu gauti duomenys negali būti panaudoti baudžiamajame procese.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis P. G. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kito asmens naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, o būtent:

jis 2011 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad D. G. neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai reikalauja D. V. perduoti jam turtą – pinigus už tai, kad D. V. 2010 metais lankydamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje tarp iškabintų paieškomų asmenų nuotraukų atpažino D. G. kaip asmenį paieškomą už nusikaltimą ir apie tai pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojui, R. G. paprašytas, prisijungė prie D. G. daromo nusikaltimo ir veikdamas kartu su R. G. bei tęsdamas D. G. nusikalstamus veiksmus, R. G. susitarus su D. G., kad pastarojo su nukentėjusiuoju D. V. sutartu laiku nuvyks į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš nukentėjusiojo D. V. paims ir perduos D. G. šio reikalaujamus 200 Lt, D. G. 2011 m. kovo 31 d. 15.47 val. SMS žinute iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusiuntus nurodymą perduoti jo reikalaujamus 200 Lt R. G., jis kartu su R. G. 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. atvykęs į krepšinio aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), palaikydamas D. G. išsakytus grasinimus panaudoti prieš nukentėjusįjį D. V. fizinį smurtą – sakydamas, kad jis už tokius, kaip D. V. veiksmus D. G. atžvilgiu iš viso sulaužytų, iš nukentėjusiojo D. V. kartu su R. G. pareikalavo perduoti D. G. naudai 200 Lt ir šiam perdavus priėmė reikalaujamą pinigų sumą, t. y, šiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. parodė, kad R. G. yra jo draugas, Darius yra pažįstamas, D. V. žinomas tik iš matymo, matytas tikrai ne daugiau kaip penkis kartus. Jis stadione atsidūrė todėl, kad pasirinko eiti su R.. Nežinojo, kokiu tikslu R. eina į stadioną. Jis ryte atėjo pas R. į svečius, pavalgė. R. pasakė, kad reikia išeiti į laiptinę. Laiptinėje susitiko su D.. Jie kalbėjosi buitinėmis temomis, rūkė cigaretę, paskui R. paakė, kad reikia eiti į stadioną. Kadangi D. jam tik pažįstamas, o R. draugas, tai nenorėjo likti su D. ir nuėjo kartu su R.. Nuėjo, susitiko D., pasisveikino, pokalbio neatsimena, bet porą kartų leptelėjo ir viskas. Tiesiog D. perdavė pinigus R., o jis nežinojo, už ką perduoti tie pinigai. D. R. perdavė dvi kupiūras po 100 Lt. Jis pinigus laikė rankoje, paėmęs juos iš R., kadangi R. jam pasakė, žiūrėk, kad kažkokie netikri pinigai. R. kupiūras perdavė jam, jis jas pakėlė prieš šviesą ir tuomet, atiduodant R. pinigus atgal, juos pagavo policija. Šiuos pinigus jis buvo paėmęs tik iš smalsumo. Iki tos dienos apie tai, kad iš D. reketuojami pinigai, jis nieko nežinojo, tik buvo girdėjęs kiemuose, kad buvo kažkokios bėdos, kad D. įskundė D., bet daugiau nieko negirdėjo. Pokalbio stadione metu jo žodžiai išėjo iš kalbos, jis nežino, kaip juos vertinti. Tą pokalbį prisimena labai silpnai. Atrodo, D. paklausė, kodėl jie atėjo, o ne pats D., buvo galima suprasti, kad tarp D. ir D. kažkas vyksta, kad D. D. atžvilgiu negerai elgiasi. Jis pakalbyje dalyvavo, bet stovėjo kaip nuošalus žmogus. Gali būti, kad pasakė frazę „tai tu čia žostkai užstūmei, aš sulaužyčiau“. Šiais žodžiais jis nieko blogo nenorėjo paskyti, tai sakydamas turėjo omenyje, kad negražu išduoti draugą. Neprisimena, kokiais žodžiais baigė pokalbį su D. V.. Kad iš D. V. yra prievartaujamas turtas, kad D. V. grasinama, jis nežinojo.

Kiti su kaltinamajam P. G. inkriminuojama veika susiję įrodymai aptarti anksčiau.

Analizuodamas kaltinamajam P. G. pareikštą kaltinimą teismas pažymi, kad jo kaltumas padarius turto prievartavimą šioje byloje buvo įrodinėjamas, kaip ir kaltinamojo R. G. atveju, 2011 m. kovo 31 d. užfiksuoto R. G., P. G. ir D. V. pokalbio įrašu ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu. Kaip teismas jau pasisakė, tai nėra įrodymai ir nei pokalbio įrašo, nei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys negali būti panaudoti baudžiamajame procese.

Kitų neabejotinų kaltinamojo P. G. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Pats kaltinamasis P. G. neigia prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo D. V.. Iki byloje jau aptarto 2011 m. kovo 31 d. įvykusio susitikimo krepšinio aikštelėje P. G. jokių reikalavimų, susijusių su nepagrįstomis turtinio pobūdžio pretenzijomis nukentėjusiajam D. V. nepateikė. Nėra įrodymų, kad tokias pretenzijas jis pareiškė ir vėliau. Kaltinamasis D. G. parodė, kad nueiti paimti pinigų iš nukentėjusiojo D. V. prašė R. G.. Kaltinamasis R. G. tai patvirtino. Nė vienas iš kitų kaltinamųjų – nei D. G., nei R. G. tiesiogiai ar netiesiogiai neprašė P. G. nueiti į minėtą krepšinio aikštelę paimti pinigų iš D. V.. Nukentėjusysis D. V. 2011 m. kovo 31 d. apie 16 val. krepšinio aikštelėje, esančioje Birželio 23-iosios g., Vilniuje, prie namo Nr. 13, perdavė 200 Lt R. G.. Skirtingai nei R. G. atveju, P. G. bendrininkavimas nusikaltime nenustatytas (apie jo, kaip vykdytojo, vaidmenį pagal byloje esančius teisėtai surinktus faktinius duomenis negalima padaryti net prielaidos). Bylos įrodymai nepatvirtina, kad P. G. eidamas kartu su R. G. į krepšinio aikštelę, suvokė, kad pastarasis iš D. V. paims būtent D. G. neteisėtai reikalaujamus pinigus. Be to, nenustatyti ir objektyviai atlikti P. G. veiksmai ar intelektualinio pobūdžio pagalba darant šį nusikaltimą kitiems bendrininkams.

Įrodinėjimo tikslu priimant apkaltinamąjį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta. Kaltinamasis P. G. pagal jam pareikštą kaltinimą išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų D. G. ir R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam D. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Kaltinamasis D. G. padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (galutinai neatlikęs paskirtos bausmės), taigi, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis D. G. yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas laiko, kad kaltinamajam D. G. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienok, atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jauną kaltinamojo amžių ir, ypač – į nukentėjusiojo D. V. poziciją, kad jis šiam kaltinamajam pretenzijų nebeturi, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam D. G. bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atideda.

Spręsdamas kaltinamojo R. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padėjo padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, į jo, kaip padėjėjo vaidmenį, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma teismui teikia pagrindą padaryti išvadą, kad R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. G. padarė būdamas nepilnametis. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį, BK XI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. G. taikytinos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir kaltinamasis R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Pagal BK 93 straipsnio 2 dalį, teismas, atleisdamas nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismas laiko, kad, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam R. G. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. G. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui. Į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį.

Paskirti R. G. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą – devynis mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose gyvenamosios vietos adresu.

Baudžiamąją bylą R. G. nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. G. panaikinti.

P. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. G. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis