Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl Česlovo Butrimo nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir Gintaro Jankio nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Č. Butrimas ir G. Jankys išteisinti dėl šių veikų padarymo. Taip pat nagrinėjamas nuteistojo Žydrūno Antanavičiaus kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuos Ž. Antanavičius nuteistas pagal BK 229 straipsnį ir nubaustas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams.

Taip pat skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendis, kuriuo Ž. Antanavičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą ir atmesti nuteistojo Ž. Antanavičiaus skundą, nuteistojo Ž. Antanavičiaus ir jo gynėjos, prašiusių jo skundą patenkinti,išteisintųjų ir jų gynėjo, prašiusių prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Č. Butrimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, padedant V. Lelevičiui bei nenustatytam asmeniui, įvykdė kontrabandą, o būtent: Č. Butrimas 2001 m. birželio 9 d., tarp 16 val. ir 17 val., atvykęs iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką su prekėmis, kurias privalėjo pateikti Lietuvos muitinei, siekdamas išvengti prekių muitinės kontrolės, nepateikė muitinei nuosavu automobiliu „Mercedes Benz“ gabenamų 116 090,60 Lt vertės įvairių prekių. Nepateikęs muitinės kontrolei privalomų pateikti prekių ir tokiu būdu išvengęs muitinės kontrolės, gavęs iš nenustatyto asmens kontrolinį talonėlį su pasienio tarnybos pasieniečio V. Lelevičiaus spaudu Nr. 036 bei suklastota žyma apie tariamai atliktą jo įvežamų į Lietuvos Respubliką prekių muitinį patikrinimą, Č. Butrimas per Lietuvos valstybės sieną šias prekes įvežė į Lietuvos Respubliką.

G. Jankys nuteistas už tai, kad S. Miciūnui gabenant per Lietuvos valstybės sieną prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL ir kurias S. Miciūnas privalėjo pateikti muitinės kontrolei, padėjo išvengti muitinės kontrolės, o būtent: 2001 m. birželio 9 d., tarp 16 val. ir 17 val., S. Miciūnui automobiliu „Iveco“ su 181 826,44 Lt vertės įvairių pavadinimų prekėmis įvažiavus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą, G. Jankys, siekdamas padėti jam išvengti jo gabenamų prekių muitinės kontrolės, pateikė S. Miciūnui kontrolinį talonėlį su pasienio tarnybos pasieniečio V. Lelevičiaus spaudu Nr. 036 bei suklastotą pažymą apie tariamai atliktą jų gabenamų per sieną ir įvežamų į Lietuvos Respubliką prekių muitinį patikrinimą. Šį kontrolinį talonėlį pateikęs muitinės rekontrolės poste dirbusiam muitinės inspektoriui Ž. Antanavičiui, S. Miciūnas gabenamas per Lietuvos sieną ir privalomas pateikti muitinei prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL, nepateikė muitinės kontrolei ir jas įvežė į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu G. Jankys S. Miciūnui padėjo per Lietuvos valstybės sieną šias prekes įvežti į Lietuvos Respubliką.

Ž. Antanavičius nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, eidamas Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriaus pareigas, 2001 m. birželio 9 d., apie 17 val., dirbdamas muitinės kelio posto rekontrolės darbo vietoje, neatliko tarnybinių pareigų, o būtent: Č. Butrimui ir S. Miciūnui pateikus suklastotus kontrolinius talonėlius, fiktyviai patvirtinančius, jog jų vežami kroviniai buvo pateikti muitinės kontrolei, Ž. Antananvičius nepatikrino kompiuterio magnetinėse laikmenose duomenų apie tai, ar Č. Butrimo ir S. Miciūno automobiliais vežamiems kroviniams buvo atliktas muitinis tikrinimas, nesugrąžino šių transporto priemonių muitiniam tikrinimui atlikti. Dėl neatsargumo netinkamai atlikęs savo tarnybines pareigas jis leido jų automobiliams su muitiniam tikrinimui nepateiktomis prekėmis išvykti iš Kalvarijos kelio posto teritorijos. Tokiais veiksmais Ž. Antanavičius padarė didelę žalą valstybei, nes sudarė sąlygas įvežti į Lietuvą kontrabandinį krovinį, diskreditavo Lietuvos Respublikos muitinės vardą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį dėl Č. Butrimo ir G. Jankio išteisinimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, sienų režimo pasikeitimas kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, nedekriminalizavo. Byloje buvo nustatyta, kad Č. Butrimas ir G. Jankys neturėjo krovinio gabenimo dokumentų, be kurių neįmanoma nustatyti krovinio kilmės ir priklausomybės, tai darė tolesnį legalų krovinio gabenimą neįmanomą. Teigiama, kad šiuo atveju nesant krovinio dokumentų, laikytina, kad prekės iš viso nebuvo pateiktos jokios valstybės muitinės kontrolei. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatsižvelgė ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – didelį kontrabandos kiekį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo Ž. Antanavičiaus – atmestinas.

Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo

Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu Č. Butrimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistas kaip šio nusikaltimo vykdytojas, o G. Jankys – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį – kaip padėjėjas.

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Tokios redakcijos norma galioja nuo 2003 m. gegužės 1 d., t .y. nuo naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Ji nepasikeitė ir po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pripažinta, kad Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare ir Europos Sąjungos valstybėms narėms įkūrus vieningą muitų sieną, jų teritorijos tapo viena muitų teritorija, todėl veika, už kurią nuteisti Č. Butrimas ir G. Jankys tapo nenusikalstama (dekriminalizuota). Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada pagrįsta netinkamu baudžiamojo įstatymo sampratos aiškinimu.

Lietuvos Respublikoje baudžiamoji teisė remiasi išimtinai įstatymu, kurio leidyba pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio nuostatą yra Seimo kompetencija. Seimas priima Baudžiamąjį kodeksą, kuris tiesiogiai nustato baudžiamosios atsakomybės klausimus. Nusikalstamai veikai pripažinti taikomas tik įsigaliojęs ir nepanaikintas baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, jeigu jame nėra nurodyta įsigaliojimo diena, pradedamas taikyti kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“. Dabartinis baudžiamasis įstatymas baigia galioti, kai jis pripažįstamas netekusiu galios, pakeičiamas kitu įstatymu arba neteko galios suėjus jo galiojimo terminui. Šių klausimų sprendimas taip pat priskirtinas Seimo kompetencijai, reglamentuojamas specialiu įstatymu. Veikos nusikalstamumo panaikinimas nėra bendrosios veiklos teismų kompetencija, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalis dėl Č. Butrimo ir G. Jankio išteisinimo naikintina dėl netinkamai pritaikytos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindai

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalis dėl Č. Butrimo ir G. Jankio nuteisimo. Nuteistasis G. Jankys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka nebuvo apskundęs, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo, nėra pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistasis Č. Butrimas buvo apskundęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Jo apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl bylos aplinkybių juridinio įvertinimo, tačiau Č. Butrimą išteisino pripažinęs, kad jo padaryta veika bylos nagrinėjimo teisme metu tapo nenusikalstama. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo motyvu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą ir nepagrįstai išteisino Č. Butrimą pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, tačiau konstatuoja, kad nėra prasmės perduoti bylą ir dėl Č. Butrimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl Ž. Antanavičiaus kasacinio skundo

Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius Ž. Antanavičius savo skunde nurodė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą kasacinį apskundimo pagrindą. Pagal jį teismai netinkamai pritaikė BK 229 straipsnį, nes jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir jo kaltė neįrodyta.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Nuteistojo Ž. Antanavičiaus kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio pagrįstumo. Kasatorius pateikia jam naudingą bylos aplinkybių analizę ir nesutinka su teismo nuosprendžio išvadomis dėl jo veikos pripažinimo nusikalstama. Vien tai, kad teismas kitaip aiškina bylos aplinkybes, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu toks įvertinimas turi loginį ryšį. Iš Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio matyti, kad Ž. Antanavičiaus kaltė pagrįsta byloje pripažintais ir įvertintais įrodymais. Jų analizė išsami, o išvados motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl Ž. Antanavičiaus nuteisimo pagal BK 229 straipsnį pagrįstu ir teisėtu. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrindo kvestionuoti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendyje, priešingai, nei nurodo Ž. Antanavičius kasaciniame skunde, išdėstyta motyvuota išvada dėl jo apeliacinio skundo. Teismo išvada yra pagrįsta konkrečiais įrodymais, dėl kurių leistinumo ir liečiamumo kasacinės instancijos teisėjų kolegijai nekilo abejonių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Žydrūno Antanavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria Česlovas Butrimas išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, o Gintaras Jankys pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir panaikintas automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ZAV 683), automobilio „Iveco“ (valst. Nr. RVD 742), 1618 vnt. drabužių, 11071 porų avalynės, 467 glaistyklių, 200 vnt. abrazyvinių tinklelių, 72 vnt. karolių, 655 vnt. statulėlių, 12 vnt. laikrodžių žadintuvų konfiskavimas, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

Kitos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies nekeisti.